Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-586/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-08
Bylos Nr.
II-2-586/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00047-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Institucija
"Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius
Advokatai
Gintautas Daugėla
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2-586/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00047-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant J. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – NŽT) 2019 m. sausio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-120-2019 (ROIK 19096364302) ir 2019 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-121-2019 (ROIK 19096364500) panaikinimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NŽT 2019 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-120-2019 M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 1 dalį 220 Eur bauda už tai, kad M. G., būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovas, neužtikrino, jog bendrovė, vykdydama veiklą žemės sklypo, kadastro Nr. 5544/0006:32, laikytųsi 2017 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. 12SŽN-168 nurodytų sąlygų ir naudotų žemės sklypą pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, naudojimosi būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. Nutarime nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdydama veiklą žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:32, nesilaikė 2017 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. 12SŽN-168 nurodytų sąlygų, ir naudojo sandėliavimo aikštelę kitiems tikslams, t. y. žvyro, smėlio, statybinio laužo sandėliavimui.

NŽT 2019 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-121-2019 M. G. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 430 Eur bauda už tai, kad M. G., būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovas, neužtikrino, jog bendrovė, vykdydama gamybinę veiklą žemės sklypo, kadastro Nr. 5544/0006:38, savavališkai nenaudotų valstybinio žemės telkinio (rekultivuoto karjero). Nutarime nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdydama gamybinę veiklą žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:38, savavališkai naudoja vandens telkinį nuo 2005 metų savo technologiniams procesams įgyvendinti.

Teisme gautas M. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT 2019 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-120-2019 ir administracinio nusižengimo bylą M. G. atžvilgiu nutraukti. Nurodyta, jog UAB „Hidrostatyba“ žemės sklype sandėliavo žvyrą ir smėlį, statybinį laužą. Žvyras ir smėlis yra produktai, gaunami atliekant naudingųjų iškasenų kasybos gavybą. UAB „Hidrostatyba“, sandėliuodama šiame sklype šias medžiagas, žemės sklypo naudojimo reikalavimų nepažeidė, todėl M. G. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 straipsnio 1 dalyje. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. UAB „Hidrostatyba“ žemės sklype, kurio unikalus numeris Nr. 5544/0006:32, ir kurio naudojimo būdas - naudingųjų iškasenų teritorijos, sandėliavo žvyrą ir smėlį. Žemės sklypas, kurio naudojimo būdas - naudingųjų iškasenų teritorijos, skirti naudingųjų iškasenų gavybai ir kasybai atviruose kasiniuose (karjeruose), požeminiuose kasiniuose (šachtose) ir gręžiniuose, taip pat joms sandėliuoti. Ta sklypo dalis yra išeksploatuota, todėl joje nedraudžiama laikyti smėlio ir žvyro. Dėl betono laužo nurodė, kad betono laužas šioje sklypo dalyje yra laikomas laikinai, iki paimamas ir sutrupinamas tolesnei gamybai. Sutrupinus jį - statybinis laužas, kaip statybos produktas išvežamas iš gamyklos apskritai, nes parduodamas. Žvyras ir smėlis neturi jokio sąlyčio su laikinai laikytu betono laužu, todėl susieti šiuos objektus į vieną visumą taip pat yra nepagrįsta. Žemės sklype buvo teisėtai sandėliuojamas žvyras ir smėlis, o betono laužas laikytas laikinai.

Teisme gautas M. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT 2019 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-121-2019 ir administracinio nusižengimo bylą M. G. atžvilgiu nutraukti. Nurodyta, jog nutarime konstatuota, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdydama gamybinę veiklą žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:38, savavališkai naudoja vandens telkinį nuo 2005 metų, savo technologiniams procesams įgyvendinti. Nurodyta, kad M. G., būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovu, jo darbo metu, telkinys nebuvo naudojamas tiesioginei ūkinei veiklai. Nuo cecho eksploatavimo pradžios (apie 1981 m.) sklypas buvo naudojamas ir technologiškai buvo būtinas užtikrinti cecho veiklą. Nuo pat 1981 m. UAB „Hidrostatyba“ turėjo teisę ir naudojosi minimu sklypu, kuriame yra vandens telkinys. Institucija patvirtino, jog teritorija naudota gamybinei veiklai nuo 2005 m., vandens telkinys, anot NŽT, yra pertvarkytas į dirbtinai suformuotą vandens kanalą 2005-2006 metais. Todėl jam tapus UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovu, įmonė neeksploatavo šio žemės sklypo, o vandens telkinys naudojamas tik paimti vandens ir praplauti žvyrą. Esant tokioms aplinkybėms, nesuvokė, jog UAB „Hidrostatyba“ neteisėtai naudojasi vandens telkinio vandeniu. Jokio kanalo nėra suformavęs ir jo žiniomis, kanalas yra natūraliai susiformavęs. Būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovu, nesiekė ir nesiekia savavališkai užimti, naudoti ar pertvarkyti valstybinį vandens telkinį. Įmonė prie tos teritorijos savo gamybinę veiklą vysto nuo 2005 metų. Nors faktiškai - nuo pat cecho eksploatavimo pradžios (apie 1981 m.) sklypas buvo skirtas kasybai, naudojamas ir technologiškai būtinas užtikrinti cecho veiklą, karjerui. Techniniame darbo projekte tas plotas buvo pažymėtas kaip vandens sėsdinimo baseinas. Jokios institucijos iki šiol dėl to pretenzijų nebuvo pareiškusi, nors per šį laikotarpį buvo organizuotas ne vienas patikrinimas. Tai reiškia, kad net jei nustatytas pažeidimas, taikytina senatis. Nurodė, jog dabar žino, kad išeksploatavus šį sklypą, UAB „Hidrostatyba“ 1983 m. pridavė jį valstybei ir šio telkinio gamybai nenaudojo, o tik į jį nubėga vanduo nuo įmonės plovimo griovio. 2006 m. gruodžio 20 d. UAB „Hidrostatyba“ raštu Nr. 02-2191 kreipėsi į NŽT dėl 9,9 ha vandens telkinio ir jo prieigų nuomos iki 2098 m. gruodžio 16 d., tačiau atsakymo iki šiol negavo. Sklypas reikalingas tam, kad jame galėtų su technika valyti vandens telkinį, jį prižiūrėti. Mano, jog nutarime pažeidimo laikas nurodytas 2005 m. todėl pagal tuo metu galiojusio ATPK nuostatas buvo taikomas 6 mėnesių senaties terminas. Senatis būti skaičiuojama nuo pažeidimo padarymo. Priimant nutarimą senaties terminas buvo suėjęs, todėl net ir nustačius kaltę, byla turi būti nutraukta dėl senaties.

Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus pateikė atsiliepimus į skundus, kuriuose nurodė, kad su M. G. skundais nesutinka, jie yra nepagrįsti ir turi būti netenkintini. Nurodė, jog UAB „Hidrostatyba“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12SŽN- 168 pagrindu nuomoja iš valstybės 14,2000 ha kitos paskirties naudingųjų iškasenų teritorijos žemės sklypą, kadastro Nr. 5544/0006:32, esantį Ketvergių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. Sutarties 13 punkte nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus - įstatymų nustatyta tvarka, o 14 punkte - nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų. Už jų nevykdymą jis atsako įstatymus. Žemės sklypas gali būti naudojamas tik naudingųjų iškasenų gavybai, jų sandėliavimui ir rekultivavimui, tačiau savo aikštelę naudojo kitiems tikslams, tai yra žvyro, smėlio, statybinio laužo sandėliavimui, kai tuo tarpu nuomojamajame žemės sklype pagal Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudingųjų iškasenų kasybos darbai nevykdomi. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. 5544/0006:32 šiaurinėje dalyje yra sandėliavimo aikštelė naudingųjų iškasenų sandėliavimui, tačiau sandėliuojama joje iš greta UAB „Hidrostatyba“ nuomojamo žemės sklypo, kadastro Nr. 5544/0006:38 vykdomos gamybinės veiklos gaunami produktai (žvyras, smėlis) ir su žemės sklypo veikla nesusijęs statybinis laužas, kuris užima 0,2622 ha žemės sklypo dalį iš bendro 14,2000 ha ploto, kas objektyviai atitinka ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius. M. G. susirinkimo metu pripažino, kad nusižengimo aplinkybės išaiškintos ir suprastos, pažymėjo, kad UAB „Hidrostatyba“ sutinka su nustatytais pažeidimais, nurodė, kad įmonė yra pradėjusi šalinti nustatytus pažeidimus žemės kadastro Nr. 5544/0006:32, tai yra išvežamas statybinis laužas. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr.(13.2) -AD5-12349 „Dėl informacijos pateikimo“, pateiktas priedas – 2018 m. lapkričio 7 d. Patikrinimo aktas, kuris patvirtina faktą, kad ne TIPK leidime nurodytoje, atliekų tvarkymui skirtoje ha ploto Kalvių telkinio gamybinės teritorijos vietoje, žemės sklype kadastro Nr. 5544/0006:38, o nuomojamajame žemės gelmių išteklių gavybai skirtame žemės sklype (kadastro Nr. 5544/0006:32).

Nurodė, jog UAB „Hidrostatyba“ nuo 2005 m. savo technologiniams procesams vykdyti ir įgyvendinti už nuomojamo žemės sklypo kadastro Nr. 5544/0006:38 ribų savavališkai naudoja vandens telkinį, kuriame įrengtas vandens išleidimo punktas. M. G. nurodė, jog tapus UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovu, įmonė neesploatavo šio žemės sklypo, o vandens telkinys naudojamas tik paimti vandens ir praplauti žvyrą. Šios skunde nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad UAB „Hidrostatyba“ neteisėtai naudojasi valstybinėje žemėje esančiu vandens telkiniu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G. prašė skundus tenkinti. Nurodė, kad nepripažįsta nusižengimų, nes medžiagos buvo jau laikomos anksčiau iki 2017 m. balandžio mėn., o jo vadovavimo laikotarpiu, jis tik stengėsi jas pašalinti, sklypą sutvarkyti taip, kad jis būtų naudojamas pagal paskirtį. Dėl valstybinės žemės naudojimo paaiškino, kad yra kaltinamas, jog suformuotas gyvatėlės formos vandens kanalas, kuris naudojamas nusodinimui. Valstybė pati valdė įmonę, teritorija buvo valstybinė, todėl tuo metu nebuvo skirtumo kam priklauso žemė. Jo vadovavimo laikotarpiu jokie darbai su technika nebuvo atliekami, buvo vykdoma tęstinė įmonės veikla, t. y. medžiagų gamyba. Jo vadovavimo laikotarpiu vandens kanalas nebuvo suformuotas, jis suformuotas anksčiau ar pats susiformavęs, jau nuo 2005-2006 metų. Paaiškino, jog yra atsakingas už cecho veiklą – kasyba sklypuose, išteklių gavyba, cecho veiklos priežiūra, valdymas, kontrolė, pardavimai ir t. t.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas dėl nutarimo Nr. NZT-ANR-N-120-2019 netenkintinas, dėl nutarimo Nr. NZT-ANR-N-121-2019 tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

NŽT 2019 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-120-2019 M. G. nubaustas pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį 220 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovas, neužtikrino, jog bendrovė, vykdydama veiklą žemės sklypo, kadastro Nr. 5544/0006:32, laikytųsi 2017 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. 12SŽN-168 nurodytų sąlygų ir naudotų žemės sklypą pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, naudojimosi būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. Nutarime nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdydama veiklą žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:32, nesilaikė 2017 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. 12SŽN-168 nurodytų sąlygų, ir naudojo sandėliavimo aikštelę kitiems tikslams, t. y. žvyro, smėlio, statybinio laužo sandėliavimui. Taip pat nurodyta, kad Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudingųjų iškasenų kasybos darbai žemės sklype nevykdomi. Žvyras ir smėlis sandėliuojami iš greta UAB „Hidrostatyba“ nuomojamo žemės sklypo kadastro Nr. 5544/0006:38 vykdomos gamybinės veiklos, ir su žemės sklypo veikla nesusijęs statybinis laužas (1 t., b. l. 106-107).

Pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus apibrėžiama alternatyviais veiksmais: 1) žemės sklypų naudojimu ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; 2) trukdymu žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, UAB „Hidrostatyba“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12SŽN-168 pagrindu nuomoja iš valstybės 14,2000 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 5544/0006:32, esantį Ketvergių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos (1 t., b. l. 29-30).

NŽT atlikusi patikrinimą, 2018 m. lapkričio 23 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-589-(14.12.73.), kuriame nustatė, kad žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:32, žemės sklypo pietinėje dalyje pagal Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudingųjų iškasenų kasybos darbai šiuo metu nevyksta. Šiaurinėje sklypo dalyje yra sandėliavimo aikštelė, sandėliuojamos ne tik naudingosios iškasenos, bet ir statybinis laužas (1 t., b. l. 55-57).

Žemesnės instancijos teismas

Karjeros vadovo pareiginių nuostatų 1.4 punkte numatyta, kad karjero vadovas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, bendrovės generalinio direktoriaus įsakymais, kasybos darbų, priešgaisrinės apsaugos, gamybinės sanitarijos, higienos, gamtos apsaugos ir kitomis galiojančiomis taisyklėmis, kasybos darbų planais, instrukcijomis, nuostatais ir normomis, liečiančiomis karjerus ir inertinių medžiagų rūšiavimo cechą (1 t., b. l. 70-72).

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės sklypo savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Teismo nuomone, NŽT priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą Nr. NZT-ANR-N-120-2019, ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. M. G., būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovas, kurio pareigybė numatė, jog karjero vadovas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, neužtikrino, kad UAB „Hidrostatyba“ vadovautųsi Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktu, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Bendrovė, vykdydama veiklą žemės sklypo, kadastro Nr. 5544/0006:32, nesilaikė 2017 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. 12SŽN-168 nurodytų sąlygų ir naudotų žemės sklypą pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, naudojimosi būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos, nes žemės sklype, kuriame pagal Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudingųjų iškasenų kasybos darbai šiuo metu nevykdomi, buvo laikomas smėlis, žvyras iš gretimo žemės sklypo bei statybinis laužas. M. G. nurodė, kad betono laužas šioje sklypo dalyje yra laikomas laikinai, iki paimamas ir sutrupinamas tolesnei gamybai, o vėliau išvežamas, tačiau tai nemažina jo atsakomybės, nes patikrinimo metu minėtas statybinis laužas rastas žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:32.

NŽT 2019 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-121-2019 M. G. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovas, neužtikrino, jog bendrovė, vykdydama gamybinę veiklą žemės sklypo, kadastro Nr. 5544/0006:38, savavališkai nenaudotų valstybinio žemės telkinio (rekultivuoto karjero). Nutarime nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdydama gamybinę veiklą žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:38, savavališkai naudoja vandens telkinį nuo 2005 metų, savo technologiniams procesams įgyvendinti.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, UAB „Hidrostatyba“ 1999 m. gruodžio 16 d. Nuomos sutarties Nr. N 55-99/714 pagrindu nuomoja iš valstybės 4,4212 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 5544/0006:38, esantį Ketvergių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. (1 t., b. l. 27-28).

NŽT atlikusi patikrinimą, 2018 m. lapkričio 23 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-588-(14.12.73.), kuriame nustatė, kad žemės sklype, kadastro Nr. 5544/0006:38, žemės sklypo pietvakarinė dalis ribojasi su valstybine žeme, kurios naudojimas susijęs su šio sklypo eksploatavimu. Valstybinės žemės plotas pamatuotas geodeziniais matavimo prietaisais. Kameraliai apdorojus matavimo duomenis, bus nurodytas valstybinis žemės plotas, kurio naudojimas susijęs su sklypo eksploatavimu (1 t., b. l. 44-46).

M. G. tiek teismo posėdžio metu, tiek skundu nesutiko, jog padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nurodė, kad įmonė prie tos teritorijos savo gamybinę veiklą vysto nuo 2005 metų. Sklypas buvo skirtas kasybai, naudojamas ir technologiškai būtinas užtikrinti cecho veiklą, karjerui. Techniniame darbo projekte tas plotas buvo pažymėtas kaip vandens sėsdinimo baseinas. Jokios institucijos pretenzijų nebuvo pareiškusios, nors per šį laikotarpį buvo organizuotas ne vienas patikrinimas. Įmonei vadovauja nuo 2017 m. balandžio mėnesio, jo vadovavimo laikotarpiu vandens kanalas nebuvo suformuotas, jis suformuotas anksčiau ar pats susiformavęs, jau nuo 2005-2006 metų.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės sklypo savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo būtinas sudėties požymis yra tyčia. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „Hidrostatyba“ 1999 m. gruodžio 16 d. Nuomos sutarties Nr. N 55-99/714 pagrindu nuomoja iš valstybės 4,4212 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 5544/0006:38. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog M. G., būdamas UAB „Hidrostatyba“ karjero vadovu, žinojo ir suvokė, kad UAB „Hidrostatyba“ vykdydama veiklą naudoja valstybinį vandens telkinį, nes nuo 1981 m. UAB „Hidrostatyba“ turėjo teisę ir naudojosi minimu sklypu, kuriame yra vandens telkinys. Institucija nutarime ir atsiliepime nurodė, kad UAB „Hidrostatyba“ nuo 2005 m. savo technologiniams procesams vykdyti ir įgyvendinti už nuomojamo žemės sklypo kadastro Nr. 5544/0006:38 ribų savavališkai naudoja vandens telkinį, kadangi 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype pietvakarinėje dalyje vandens telkinyje yra įrengtas vandens išleidimo punktas. Nutarime taip pat nurodyta, kad įvertinus ortofotografinę medžiagą 1995-2001 m. nustatyta, kad vandens telkinys nebuvo pertvarkytas į vandens kanalą, o 2005-2006 m. ortofografinėje medžiagoje matyti, kad vandens telkinys yra pertvarkytas į dirbtinai suformuotą vandens kanalą ir kitas naudmenas, todėl padaryta išvada, kad ta teritorija naudojama nuo 2005 m. M. G. karjero vadovu paskirtas 2017 m. balandžio 18 d., nurodė, jog nežinojo ir nesuvokė, jog įmonė naudojasi valstybine žeme, nes UAB „Hidrostatyba“ nuo 1981 m. turėjo teisę ir naudojosi minimu sklypu, kuriame yra vandens telkinys. Išvada, jog vandens telkinys naudojamas nuo 2005 m., konstatuota 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu. Konstatuotina, kad priimtas nutarimas Nr. NZT-ANR-N-121-2019 priimtas nepagrįstai ir yra naikintinas.

Kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį siejama arba su savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu, arba su savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu, todėl pagal teismo pirmiau nustatytas aplinkybes skundžiamame nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių M. G. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas,

nutaria:

M. G. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-120-2019 (ROIK 19096364302) netenkinti.

M. G. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-121-2019 (ROIK 19096364500) tenkinti, nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius