- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 2-223-783/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00129-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- T. B., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmenims Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Laimai Bartulienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. B. pareiškimą dėl T. B. pripažinimo neveiksniu suinteresuotiems asmenims T. B., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo sūnų T. B. pripažinti neveiksniu. Pareiškime nurodė, jog T. B. serga psichikos sutrikimu, jis visiškai nesugeba savimi pasirūpinti, sūnaus būsenai būdingas visiškas nesuvokimas, kas darosi aplinkui, nesugeba valdyti savo veiksmų, nesugeba savimi pasirūpinti, todėl mano, jog jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Pareiškėja teismo posėdyje palaiko savo prašymą, prašo jį tenkinti. Nurodo, jog sūnus gimė (duomenys neskelbtini), jis gimdymo metu patyrė traumą, dėl ko sutriko jo vystymasis. Sūnus tik būdamas vienerių metų pradėjo sėdėti, būdamas pustrečių metų – vaikščioti. Šiek tiek kalbėti pradėjo būdamas ketverių metų. Sūnus nelankė mokyklos, jis nuo aštuonerių metų yra ugdomas vaikų ir jaunimo ugdymo centre (duomenys neskelbtini), jame ugdomas ir dabar, iki kol sulauks 21 metų. Pats sūnus savimi pasirūpinti negali, jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra.
Pareiškėjos atstovas advokatas Jonas Algimantas Pakarklis taip pat prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą bei pripažinti T. B. neveiksniu.
Nors T. B. teismo posėdyje dalyvavo, savo pozicijos neišsakė, į klausimus neatsakė.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovė Laima Bartulienė neprieštarauja, kad T. B. būtų pripažintas neveiksniu, paaiškino, jog T. B. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų ir jaunimo ugdymo centrą (duomenys neskelbtini), ir 2009-2010 m. jam teikiama socialinė globa pagal parengtą programą. Nurodė, jog T. B. šiame centre buvo ugdomas ir 1999 – 2009 m., ugdymo metu pastebėta, jog T. B. dėl savo psichinės būsenos yra sunku apsiprausti, išsimaudyti, prižiūrėti save, jis tai atlieka prižiūrint suaugusiam asmeniui, apsirengia tik tada, kai padėti, paduoti rūbai. Atstovė nurodė, jog T. B. yra sutrikusi eisenos ir pusiausvyros funkcija, maistu pasirūpinti negali, konkrečius uždavinius atlieka tik padedamas suaugusiojo asmens, be to, T. B. nepažįsta pinigų, parduotuvėje maisto nusipirkti nesugeba, bendrauja tik su labai gerai pažįstamais draugais.
Pareiškimas tenkinamas. Iš gimimo liudijimo (b.l. 6) matyti, jog T. B. gimė (duomenys neskelbtini). Iš darbingumo lygio pažymos (b.l. 7), Šiaulių III teritorinio skyriaus pranešimo (b.l. 8) matyti, jog T. B. nuo 2009-06-29 iki 2011-09-23 yra nustatytas 40% darbingumas. Iš asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog T. B. negalia diagnozuota nuo 1992 m. gruodžio mėn., 4 mėn. amžiuje T. B. sirgo meningitu, neurotoksikoze, nurodoma, jog jis gimė traumuotas, ryškiai vėlavo psichomotorinė raida nuo gimimo. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (b. l. 24-25) matyti, kad T. B. konstatuojamas įgimtas intelekto defektas, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas, dėl šio defekto jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvados (b.l. 34-35) matyti, jog T. B. yra nesavarankiškas, nesugebantis savimi pasirūpinti, savęs prižiūrėti, jis savarankiškai, be kitų priežiūros, negali įgyvendinti kasdienes funkcijas. Iš buities tyrimo akto (b.l. 36-38) matyti, jog T. B. gyvena su mama gyvena vieno kambario nuomojamame bute, T. B. socialiniai įgūdžiai labai menki, pats savimi negali pasirūpinti. Teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog T. B. dėl diagnozuoto vidutinio protinio atsilikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jis pripažįstamas neveiksniu (LR CK 2.10 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 270 str., 468 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksniu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą sprendimą priėmusiam teismui.