- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- eI2-1283-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03750-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai, Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai, Lietuvos Respublikos Ambasada Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratiniai Socialistinei Respublikai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2019 m. spalio 18 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės D vizos išdavimo išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. balandžio 1 d. įsigijo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 600 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 15 000 eurų. Įmonėje ketina dirbti direktoriumi. Nori atvykti į Lietuvą pasirašyti reikiamas sutartis, nuomoti komercines patalpas, susitikti su potencialiais užsakovais. Būtent šiuo pagrindu ir kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą. Ambasadai pateikė visus reikiamus dokumentus bei tarpininkavimo raštą, aiškiai išdėstė numatomo buvimo tikslus ir buvimo sąlygas, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiu, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Atsakovė Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad konsulas 2019 m. spalio 8 d., siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, apklausė pareiškėją pokalbio metu. Pokalbio metu pareiškėjas labai prastai kalbėjo angliškai, negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu vyksta į Lietuvą, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe.
Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, todėl negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs daugiau kaip 14 000 eurų į įmonę, taigi nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo (vystyti verslą Lietuvoje).
Be to, iš pareiškėjo pateikto banko sąskaitos išrašo neatsispindi gaunamas atlyginimas, pastovios pajamos, todėl nebuvo galima įsitikinti, kad pareiškėjas gauna legalias pajamas, moka mokesčius ir kokia veikla užsiima Indijoje. Indijoje kiekvienas asmuo, gaunantis pajamas, pildo kasmetines pajamų mokesčių deklaracijas, Ambasados internetinėje svetainėje nurodyta, kad šios deklaracijos kopija yra vienas privalomų dokumentų įrodyti finansinę padėtį. Pareiškėjas nepateikė pajamų mokesčių dokumento, neįrodė, kad turi pakankamai lėšų vystyti verslą Lietuvoje ir pragyventi Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu.
Taip pat pareiškėjas nepateikė finansinės apskaitos dokumentų apie gautus mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei darbo sutarties su šia įmone.
Ambasados pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pokalbio metu gautą informaciją, priėmė ginčijamą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadai priimti naują sprendimą – išduoti nacionalinę vizą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. sausio 20 d. (29–30 punktai) (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 48 – 52). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kontaktinis asmuo pats J. S. (32 punktas).
Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 19 straipsniu, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vizos išdavimo aprašo nuostatos.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.
Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktį, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (78.11 papunktis). Vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis (79 punktas).
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Pažymėta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, laikomi: atgalinis arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; įdarbinimą patvirtinantis dokumentas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
Kaip minėta, pareiškėjas prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pareiškėjas siekė pradėti verslą ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjui ir tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas.
Tuo tarpu kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė elektroniniu parašu 2019 m. gegužės 8 d. pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro išrašą (e. b. l. 58–59), kuriame nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas 30 000 Eur, akcijų skaičius 1 200 vnt., vadovas pareiškėjas. Tai, kad bendrovės įstatinis kapitalas nurodomas 30 000 Eur, teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizos išdavimo aprašo 70.10 punkto reikalavimus, nes įrodymų apie tokio dydžio kapitalo apmokėjimą nepateikta. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2019 m. balandžio 11 d., o tai patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunkčio reikalavimo dėl bendrovės įsteigimo ne anksčiau kaip prieš metus iki pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos.
Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 3 d. tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos, pasirašytą paties pareiškėjo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra įdarbintas įmonės direktoriumi pagal terminuotą darbo sutartį, jog įmonė užsieniečiui moka 3 000 eurų mėnesinį darbo užmokestį ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą (e. b. l. 56–57). Pareiškėjas taip pat pateikė „rezervuoto kelionės bilieto išklotinę“ jame nėra nurodyto rezervacijos patvirtinimo numerio (64–65). Pareiškėjas taip pat pateikė banko asmeninės sąskaitos išrašą (e. b. l. 61 – 63). Visais šiais dokumentais pareiškėjas neįrodė, kad turi pakankamai lėšų vystyti verslą ir pragyventi Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. pokalbio-interviu su konsulu metu pareiškėjas prastai kalbėjo angliškai, negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu atvyktų į Lietuvą, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio-interviu su pareiškėju gautos informacijos padarė išvadą, kad ši informacija yra nepatikima, o, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nepateikė papildomų paaiškinimų ar atsakovo nustatytų faktų paneigimo.
Pažymėtina, kad Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) sudarė pagrindą atsakovo pareigūnams kilti pagrįstoms abejonėms, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai pareiškėjas deklaravo. Atsižvelgiant į tai, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, įvertinus pareiškėjo Prašymą, pateiktus dokumentus, paaiškinimus pokalbio-interviu su konsulu metu. Teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas tais pačiais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.