- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-136-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16291-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- L. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 90 MGL – 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019-04-21 2.10 val. iki 2019-04-21 15.35 val.
Vadovaujantis LR BK 68 straipsniu, L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 21 d.
Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) valstybės naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. S., o laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. S. priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. balandžio 21d. apie 1.55val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims – vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros Nr. D-390, 2019 m. balandžio 21 d. 02.10 val. nustatytas 2,41 promilės girtumas, 02.27 val. nustatytas 2.21 promilės girtumas).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis L. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti ir skirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodė, kad faktinių nuosprendžio aplinkybių neskundžia, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, galinti sukelti nuteistajam ir jo šeimai labai skaudžias pasekmes. Nurodo, kad yra vedęs, turi mažametę dukrą, gyvena bute, išskyrus sutuoktinės vardu registruotą transporto priemonę, jokio kito turto (išskyrus butą) neturi. Skunde teigiama, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų (būsto paskola, dvi vartojimo kredito sutartys) ir, kad papildomai paskirta bauda 90 MGL dydžio (4 500 eurų) jam būtų nepakeliama našta, kadangi dirba suvirintoju dujomis ir elektra, kiekvieną dieną važinėja iš Jonavos į Kauną, o uždarbis – nežymiai viršijantis minimalų. Skunde nurodoma, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kad nuteistasis nusikalto pirmą kartą, kad nėra piktybinis pažeidėjas ir atsižvelgiant į sunkią šeimos finansinę padėti, prašo, kad paskirtos baudos dydis būtų sumažintas iki 20 MGL (1 000 eurų) dydžio.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. S. ir jo gynėjas advokatas A. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Osvaldas Stadalius prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis L. S. nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos dydžiu.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad L. S. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda.
10. Kaltinamajam skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. L. S. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda.
11. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. S., įvertino tai, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų nusikaltimą. Pažymėjo tai, kad nors nusikaltimas nėra sunkus, visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Taip pat įvertino tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas teigiamai. Teismas skyrė 90 MGL dydžio baudą, o tai yra mažiau nei vidurkis baudos dydžio.
12. Kaip minėta, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Taigi, tenkinant apelianto prašymą už įvykdytą nesunkų nusikaltimą skirti jam 20 MGL dydžio baudą, reikštų švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės skyrimą.
13. Kolegija konstatuoja, kad švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką. L. S. įvykdytas nusikaltimas buvo išaiškintas po to, kai jis kartu su E. U., būdami automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ir būdami automobilyje, išgėrė 1 litrą degtinės ir keturis butelius alaus, gėrimo metu išlipęs iš automobilio sukonfliktavo su praeiviais, susinervino, todėl rankomis ir kojomis apdaužė šeimai priklausantį automobilį. Draugas jį nuramino, jis įsėdo į automobilį ir atvažiavo pareigūnai. Neblaivus vairuotojas kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, o nusikaltimas įvertintas kaip tyčinis, nes nuteistasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia. Taigi šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų.
15. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti tam tikros sąlygos, tačiau šioje byloje jos nenustatytos.
16. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti L. S. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta mažesnė nei vidurkis už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti bauda, kurios dydis bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Pažymėtina, jog L. S. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (02.10 val. nustatytas 2,41 promilės etilo alkoholio, 02.27 val. nustatytas 2,21 promilės etilo alkoholio). Jam inkriminuotus veiksmus apeliantas atliko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu, t. y. esant eismo sąlygoms, reikalaujančioms didesnio vairuotojų atsargumo. Kartu su L. S. automobilyje buvo ir dar vienas asmuo. Tokie apelianto veiksmai neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis nėra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nors L. S. neteistas, tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 1 (vienus) metus, apeliantas buvo baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti (1 t. b. l. 68).
18. Prašydamas sumažinti jam paskirtą baudą, L. S. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi skolinių įsipareigojimų. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog skirtingiems asmenims skiriamos bausmės – baudos efektyvumas neabejotinai gali skirtis dėl skirtingos jų turtinės padėties. Natūralu, jog asmenys gaunantys mažas pajamas, net ir sumokėję santykinai nedidelę baudą, patirs didesnį nubaudimo poveikį, nei tie, kurių pajamos yra didelės. Todėl nustatant kaltininkui skirtinos baudos dydį, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį, vertinant gaunamas pajamas, būtiniausiems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingų lėšų kiekį, turimus skolinius įsipareigojimus, išlaikomų asmenų skaičių ir t. t. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vien tai, kad L. S. turi finansinių įsipareigojimų pagal kredito vartojimo sutartį, savaime nereiškia, jog jo finansinė padėtis yra tokia bloga, kad pirmosios instancijos teismo jam skirta 90 MGL dydžio bauda, yra neadekvati, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo principų, todėl turėtų būti mažinama pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį, L. S. kiekvieną mėnesį turi sumokėti „A“ Kredito unijai po 188 Eur (2 t., b. l. 6). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas L. S. turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, (vartojimo kredito paskolą, kurios mėnesinė įmoka siekia 65 Eur (2 t., b. l. 8) bei kita vartojimo kredito paskola, kurios mėnesinė įmoka siekia 81,92 Eur (2 t., b. l. 9). Šios sumos nėra laikytinos didelėmis. Jokių duomenų apie apelianto turimus kitus finansinius įsipareigojimus bei sunkumus juos vykdant byloje nėra. Kita vertus, apeliantas prieš darydamas nusikalstamą veiką, žinojo apie turimus finansinius įsipareigojimus, todėl turėjo realią galimybę, siekdamas išvengti galimų nuostolių, nedaryti nusikaltimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas pripažino, kad alkoholį jis vartojo dar prieš pat išvažiuodamas iš namų. Tai rodo, jog L. S. puikiai suvokė, kad jis ignoruoja Kelių eismo taisykles, atlieka neteisėtus bei pavojingus veiksmus, priklausomai nuo nustatyto neblaivumo laipsnio užtraukiančius asmeniui administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Taigi, jis galėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. To nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, taigi ir jo turtinės padėties pablogėjimą.
19. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
20. Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių, iš tiesų, negalės savanoriškai sumokėti baudos per nustatytą terminą, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis su prašymu pratęsti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą baudos mokėjimo terminą bausmės vykdymo procese.
21. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl L. S. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.