Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., jos atstovei advokatei Valdai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 10 d., 13.30 val. Kaune, P. Lukšio g. ir S. Žukausko gatvių sankirtoje V. M. vairavo automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, tai yra neįvykdė Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Vairuodama nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio ir saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir neužpildžius eismo įvykio deklaracijos bei į eismo įvykio vietą nekvietus policijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta 1040,66 eurų žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Savo veiksmais vairuotoja V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127 ir 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad ji neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes praradusi teisę vairuoti, pasibaigus jos atėmimo laikui, iš naujo neįgijo. 2018 m. birželio 10 d. ji važiavo su tėčiui J. S. priklausančiu automobiliu AUDI A3, kurį tėtis buvo paprašęs V. M. sesers parduoti. Važiuojant sankryžoje pirma jos važiavęs automobilis staigiai stabdė. Nors ji taip pat stabdė, tačiau vis tiek atsitrenkė į automobilio galą. Labai susinervino bei išsigando. Išlipusi pradėjo kalbėti su automobilio vairuotoju. Pro šalį važiavę policijos pareigūnai sustojo ir paklausė ar nereikia pagalbos. Kai policijos pareigūnai nuvažiavo, vyriškis pasakė, kad nori 1000 Eur žalos, bet po to pradėjo reikalauti daugiau ir pasakė, kad kvies policiją. Kadangi tokių pinigų ji neturėjo, be to vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti, todėl nuvažiavo namo. Grįžusi nuėjo pas kaimynę S. J., tikėdamasi, kad kaimynė paskolins jai pinigų. Kaimynė, pamačiusi V. M. stovį, t. y. kad jai yra blogai su sveikata, jos neleido niekur važiuoti bei sugirdė vaistų. Pabuvusi apie 1 valandą, grįžo namo. Grįžus namo, sūnus pasakė, kad iš kiemo yra ištemptas jos automobilis. Įvykio metu ji buvo blaivi.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 13.30 val. jis važiavo Lukšio gatve ir sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo ir iš karto pajuto, kad į jo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis. Tiek jis, tiek atsitrenkusio automobilio vairuotoja išlipo iš automobilio. Moteris iš karto pripažino savo kaltę bei jie tarėsi dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo. Kadangi liudytojas nesuprato ar moteris šoko būsenoje ar neblaivi, todėl pasakė, kad kviečia policiją. Moteris siūlė atlyginti padarytą žalą, bet jis pasakė, kad jam žalą atlygins draudimas. Prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie tik patikrino jų dokumentus ir pasakę, kad prie jų atvažiuos kitas ekipažas, nuvažiavo. Tada moteris nieko nesakiusi taip pat sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Draudimas dėl jo automobilio apgadinimo paskaičiavo apie 1200 Eur žalą.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 14 val. pas ją į namus atėjo kaimynė V. M.. Ji buvo supanikavusi, verkė, visa drebėjo. Kaimynė paaiškino, kad padaro eismo įvykį bei prašė paskolinti pinigų. Matydama V. M. būseną, liudytoja jos niekur neleido eiti ir važiuoti. Jai išvirė arbatos, davė išgerti vaistų. Pabuvusi apie 1 val. ir apsiraminusi, V. M. išėjo. Liudytojos nuomone, kaimynė buvo blaivi.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-1-2); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-5); eismo įvykio schema (b. l. 6); V. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2018 m. birželio 10 d., apie 13.28 val. jis automobiliu HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo P. Lukšio g. link Klinikų. Sustojus sankryžoje su S. Ž. g., į jo automobilio galinę dalį staiga atsitrenkė automobilis AUDI A3. Įvykis padarytas važiuojant vidurine juosta. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad atsitrenkusio automobilio vairuotoja galimai yra neblaivi. Iškvietus pareigūnus, kaltininkė pasišalino iš įvykio vietos su automobiliu (b. l. 7); V. M. paaiškinimas (b. l. 8); fotonuotraukos (b. l. 9, 10-12); techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 10); VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 13); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 14); transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 15); remonto sąmata (b. l. 16-18); administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, kad V. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 20-21); pažyma apie asmens finansinę padėtį (b. l. 22).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 10 d., 13.30 val. Kaune, P. L. g. ir S. Ž. gatvių sankirtoje V. M., vairavo automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones bei padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Tuo pažeidė KET 9, 14, 126, 127 p. reikalavimus Tokia V. M. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi nustatyta, kad teisės pažeidimo padarymo metu V. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl jos veika pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikuota neteisingai, nes jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tuo pagrindu jos veika iš ANK 417 straipsnio 8 dalies perkvalifikuotina į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Teismas mano, kad veiką perkvalifikuojant nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole V. M. veika dėl KET pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, padaryto asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, buvo suformuluotas tinkamai ir išsamiai, nurodytas KET 14 p., numatantis draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės ir V. M. administracinio nusižengimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose. (ANK 635 straipsnio 3 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2018 m. birželio 10 d., 13.30 val. Kaune, P. Lukšio g. ir S. Žukausko gatvių sankirtoje V. M., vairuodama automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei padariusi eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių bei žalos atlyginimo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaraciją, iš įvykio vietos pasišalino.

ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisės pažeidimų esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį) buvo atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog V. M. po sukelto eismo įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau neužpildžius eismo įvykio deklaracijos ir nelaukusi atvykstančių policijos pareigūnų, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojas Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. paaiškinimo matyti, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino išsigandusi, nes automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Iš V. M. paaiškinimų matyti, kad po eismo įvykio grįžusi namo, ji juose nepasiliko, o nuėjo pas kaimynę ir ten buvo apie 1 valandą. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad V. M. nebūnant namuose, pas ją buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau niekam buto durų neatidarius, pareigūnai iš kiemo nutransportavo automobilį, su kuriuo ji padarė eismo įvykį, o pati V. M. grįžo namo tik tuomet, kai pareigūnai jau buvo išvykę. Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad jiems atvykus į Ukmergės g. 25-18 butą, buto durų niekas neatidarė.

Nustatyti V. M. veiksmai rodo, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, ir, sąmoningai ignoruodama KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė KET 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

V. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (dirbanti, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad iš administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad praeityje ji buvo bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, t. y. už šiurkštaus KET pažeidimo padarymą, todėl daro išvadą, jog V. M. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų dydžius, viršijančius sankcijose numatytus minimalius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M., skiriant jai nuobaudą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad iki pažeidimo padarymo V. M. žinojo, kad jos materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų ją nuo teisės pažeidimo padarymo, t. y. vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones bei padarius eismo įvykį, iš jo pasišalinimo. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas pasirūpinti artimaisiais, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. neturi teisės vairuoti, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, ji nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, tai yra neįvykdė Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisė vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti bei tikslu, kad ji tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, pažeidėjai būtina kartu su paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skirti šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams.

Be to, ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Minėto straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad už ANK <...> 426 straipsnio 1, 2 dalyse <...> numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintos sąlygos (perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pažeidėjos tėčiui J. S.. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. paaiškinimo matyti, kad tėtis automobilį su tikslu jį parduoti perdavė V. M. sesei, o pastaroji automobilį pastatė V. M. daugiabučio namo kieme. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas J. S. būtų perleidęs transporto priemonę V. M. ir žinojęs, kad ji bus naudojama administracinio nusižengimo darymui. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkas būtų atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimų padarymo metu ir, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjai ir nebus jai efektyvi prevencinė priemonė. Be to, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą atsižvelgiama ir į V. M. asmenybę, t. y. kad ji nors buvo praeityje vieną kartą bausta už šiurkštų KET pažeidimą, tačiau paskirtą baudą yra sumokėjusi bei į tai, kad ji pripažino vairavusi transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, eismo įvykio padarymą bei pasišalinimą iš jo, į tai, kad ji labai pergyvena dėl įvykio bei nuoširdžiai gailisi. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. M. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 1550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui be transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin. kodas WAUZZZ8LZVA040867, konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. 1550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui be transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin. kodas WAUZZZ8LZVA040867, konfiskavimo.

Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pranešti VĮ „Regitra“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18084867409.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.