- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 1-63-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00349-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,
dalyvaujant prokurorei R. Girgždutaitienei,
kaltinamajam E. P.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. BK 184 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. P. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą:
kaltinamasis E. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2004-05-14 sudarytos sutarties Nr. 12035 tarp UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „Neste Lietuva“ turtą, turėdamas teisę disponuoti UAB „Neste Lietuva“ priklausančiomis kreditinėmis kortelėmis ir turėdamas tyčią pasisavinti UAB „Neste Lietuva“ priklausantį dyzelinį kurą, laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2011-11-27 UAB „Neste Lietuva“ išduota kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste esančiose UAB „Neste Lietuva“ degalinėse, adresais Šilutės pl. 5, Klaipėda, Šilutės pl. 111, Klaipėda, Minijos g. 119, Klaipėda, Artojo g. 2, Klaipėda, įsipylė 5716,30 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 24947,84 Lt, dokumentų, patvirtinančių kuro panaudojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai nepateikė, už įsipiltą dyzelinį kurą UAB „Neste Lietuva“ neatsiskaitė, tokiu būdu pasisavino UAB „Neste Lietuva“ priklausantį turtą – 5716,30 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 24947,84 Lt.
Be to, kaltinamasis E. P. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra:
kaltinamasis E. P. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2011-12-06 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2004-05-14 sudarytos sutarties Nr. 12035 tarp UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „Neste Lietuva“ turtą, tai yra UAB „Neste Lietuva“ priklausančias kreditines korteles Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2011-11-30 perdavė tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie jomis pasinaudojo 15 kartų, ir į įvairias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas transporto priemones bei įvairias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kuro talpyklas UAB „Neste Lietuva“ degalinėse įsipylė 2935,37 l dyzelinio kuro, būtent:
pasinaudojant 2011-11-27 UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 13.36 val. iki 14.22 val. Kauno mieste esančiose UAB „Neste Lietuva“ degalinėse, adresu Jonavos g. 110, Kaunas, ir Žemaičių pl. 26, Kaunas, iš viso buvo įsipilta 59,78 litrai dyzelinio kuro už 344,46 Lt sumą.
Pasinaudojant UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-11-26 iki 2011-11-30 UAB „Neste Lietuva“ degalinėse, esančiose Veiverių g. 132D, Kaune, Naujos valios k., Kalvarijos sen., iš viso buvo įsipilta 957,07 litrai dyzelinio kuro už 4079,99 Lt sumą.
Pasinaudojant UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2011-11-25 UAB „Neste Lietuva“ degalinėje, esančioje Salaperaugio kaime, Liubinavos seniūnijoje, Kalvarijos seniūnijoje, iš viso buvo įsipilta 1140,52 litrų dyzelinio kuro už 4722,53 Lt sumą.
Pasinaudojant 2011-11-24 UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 14.19 val. iki 14.23 val. UAB „Neste Lietuva“ degalinėje, esančioje Naujos valios kaime, Kalvarijos seniūnijoje, iš viso buvo įsipilta 717,12 litrų dyzelinio kuro už 3090,79 Lt sumą.
Pasinaudojant 2011-11-24 UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. 7105917812035024 08.13 val. Kauno mieste esančiose UAB „Neste Lietuva“ degalinėse, adresu Jonavos g. 110, Kauno mieste, buvo įsipilta 60,88 litrų dyzelinio kuro už 265,44 Lt sumą.
E. P. laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2011-11-30, perdavęs savo žinioje turėtas UAB „Neste Lietuva“ išduotas kreditines korteles Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytiems asmenims, kuriems įsipylus dyzelinio kuro į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas transporto priemones bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas talpyklas iš viso 2935,37 l dyzelinio kuro, kurio bendra vertė 9722,21 Lt, dokumentų, patvirtinančių kuro panaudojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai nepateikė, už įsipiltą dyzelinį kurą UAB „Neste Lietuva“ neatsiskaitė, tokiu būdu E. P. iššvaistė UAB „Neste Lietuva“ priklausantį turtą – 2935,37 l dyzelinio kuro už 9722,21 Lt.
Kaltinamasis E. P. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis nusipirko šią įmonę, nes verčiasi šiuo verslu. Įmonė buvo prasiskolinusi, jis bandė tartis dėl mokėjimų atidėjimų ir ją pardavė po poros savaičių, nes pamatė, kad nieko padaryti negalės. Įmonės veikla buvo krovinių pervežimas. Jis yra supirkinėjęs daug įmonių ir kartais pavykdavo iš to užsidirbti, o kartais ne. Kai jis nusipirko įmonę, ši jau turėjo skolų už kurą. Raktus nuo biuro turėjo jis, buhalterė ir E. D.. Jis juo labai pasitikėjo, o buhalterė dar dirbo. Perkant įmonę priėmimo–perdavimo aktas buvo parašytas. Buvo perduotos ir kuro kortelės, tačiau kiek jų buvo, jis neprisimena. Jis naudojosi tik dviem kortelėmis, kitos buvo padėtos biure, stalčiuje. Jos niekur dingusios nebuvo, nes pardavus įmonę jis jas perdavė naujajam įmonės savininkui. Visi įmonės dokumentai ir likusios kortelės buvo paliktos biure. Kai sugrįžo paskutinis krovininis automobilis, E. D. dar važinėjo įmonės mašina.
Jis pasikvietė vairuotojus ir nuvarė visas mašinas į Klaipėdą. Pastatė saugojimo aikštelėje. Jo paimtas dvi kreditines korteles kurui parvežė, o likusios kortelės buvo biure, (duomenys neskelbtini). Kortelės buvo sudėtos į stalčių, jos niekada nebuvo dingusios. Pripažįsta, kad Klaipėdoje pylė kurą į talpyklas ir vežė jas į tuos krovininius automobilius, nes neturėjo teisių, kad pats galėtų jais važinėti. O pardavus įmonę važiavo į Kauną, nes kauniečiai ją nupirko. Pylė kurą ir į savo automobilį „Volkswagen Phaeton“, kurio variklis 5 litrai ir kuris suvartodavo apie 18–20 litrų kuro. Kuro Kaune ar dar kažkur nepylė, nes jeigu jo tikslas būtų buvęs išnaudoti visą kurą, tai būtų išdalijęs visas korteles. Kurą pylė į savo automobilį „Miniveną“, kuriuo vežė talpyklą ir buvo vienas džipas, kuris priklausė draugo mamai. Vaizdo įrašų nematė, o pasakoja tai, kas buvo iš tiesų. Kortelių niekam nedavė ir kuro niekam nepardavė. Nežino, kas galėjo tiek daug kuro supilti per tokį trumpą laiką. Už korteles buvo atsakingas jis. Pylė kurą dviem krovininiams automobiliams, bet nepamena, kiek ten jo tilpo, galbūt 800–1000 litrų į vieną. Taip pat pylė kurą ir į savo automobilį, nes važiuodavo ir į Kauną, ir į Vilnių, o su savo mašina su pilnu baku nuvažiuodavo beveik 500 kilometrų. Iš kaltinime pateikto skaičiaus pats galėjo įsipilti tik apie 3–4 tūkstančius litrų. Žino, kad į vieną krovininį automobilį telpa maždaug 900 litrų kuro ir tikrai juos pripildė kuru, kai reikėjo važiuoti į Kauną, nes pardavinėjo įmonę. Visas korteles priėmimo–perdavimo aktu perdavė naujiems savininkams, kai pardavė įmonę, bet nežino, kiek jų buvo ir jos jau buvo užblokuotos.
Nusipirko šią įmonę, nes tai darė ne kartą. Galvojo, kad sugebės tą įmonę atgaivinti, ir bandė kalbėti dėl mokėjimų atidėjimų, nes buvo didelė skola. Įmonė buvo tuo metu skolinga apie pusę milijono litų, įskaitant ir lizingo sutartis. Ją pardavė praėjus tik kelioms savaitėms, nes per tą laiką kreditoriai pradėjo reikalauti sumokėti skolas, todėl tos įmonės nebenorėjo.
Kai tapo įmonės direktoriumi, įmonė veiklą vykdė, tai yra gabeno krovinius į Europą. Kai jam pasiūlė ją pirkti, mašinos buvo išvažiavusios į užsienį. Jis davė nurodymą, kad visos transporto priemonės sugrįžtų, kad galėtų perimti turtą. Kadangi automobiliai buvo įgyti lizingu, tai norėjo pasižiūrėti, ką perima. Du krovininiai automobiliai stovėjo Tilžės gatvėje esančioje aikštelėje, o jis kurą į tuos automobilius vežė talpyklose, kadangi pats neturėjo teisių vairuoti tų automobilių, o kitų vairuotojų nebuvo. Įmonė turėjo kiekvienam krovininiam automobiliui po du vairuotojus, bet tie vairuotojai buvo kauniečiai ir jie nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai jis pylė kurą. Kuro čekius turėjo pas save, o vėliau juos nuvežė buhalterei ir paliko juos biure ant stalo. Buhalterė dar dirbo, bet ji daugiausiai tvarkė buhalterinius dokumentus už praėjusį laikotarpį, tai yra tvarkė dokumentus, kai direktoriumi dar buvo D. .
Direktoriumi dirbo nuo lapkričio 23 dienos, o kada buvo perduotos kortelės, neprisimena. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jie pasirašė anksčiau, o korteles jis gavo jau po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Kortelės nebuvo perduotos anksčiau kaip lapkričio 26 dieną. Kai reikėjo krovininius automobilius pervaryti iš Klaipėdos į Kauną, kurą pylė į talpyklas ir nuvežęs į aikštelę, kur jie stovėjo, jį išpilstė į bakus. Kai krovininiai automobiliai buvo varomi iš Kauno į Klaipėdą, vairuotojai sakė, kad kuro iki Klaipėdos pakaks, todėl ten kuro nepylė. Nepamena, už kokią sumą pylė kuro, kad krovininiai automobiliai iš Klaipėdos nuvažiuotų į Kauną. Kai pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tuo metu buvo du važiuojantys automobiliai, o vienas, kuris buvo sugedęs, buvo užsienyje. Tai tą nevažiuojantį automobilį parvežė viena įmonė, o vėliau viena jų mašina, taip vadinama „galva“, važiavo parsivežti tos sugedusios mašinos. Ta „galva“ važiavo parsivežti mašinos jau po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Kai mašina grįžo, jis nuvažiavo į „Iveco“ jos pasižiūrėti. Tikrai žino, kad E. D. tada važiavo į Kauną ir įsipylė kuro Kaune. Jis tos mašinos pargabenimo neorganizavo. Tai darė E. D..
Jeigu gerai prisimena, tai priekaba buvo Belgijoje ar Olandijoje. Į vieną pusę ten maždaug turėtų būti apie 2000 kilometrų. Neprisimena, ar jie buvo pasiėmę krovinį ar ne, bet be krovinio automobilis kuro turėtų suvartoti maždaug 15–18 litrų. Neprisimena, ar priėmimo–perdavimo aktą pasirašė, kai jau buvo grįžęs tas krovininis automobilis iš užsienio, ar ne.
Kai jis pradėjo dirbti su įmone, skola didėjo, nes kurą pylėsi iš tų kortelių. Kiek padidėjo skola, neskaičiavo, bet daugiausia kurą pylė tik iš vienos kortelės. Iš tos kortelės, iš kurios pylėsi kurą, buvo 26 tūkstančiai litų įsiskolinimas, bet tas įsiskolinimas buvo nuo mėnesio pradžios, o jis tą kortelę gavo tik mėnesio gale. Dėl kuro pylimo į R. Ž. automobilį gali paaiškinti, kad liudytojos sūnus A., kuris buvo jo draugas, tuo metu nedirbo ir jo finansinė padėtis buvo sunki, nes ir jo salonas sunkiai laikėsi. Kadangi jis turėjo tokį pat automobilį, kaip šis, tai pasakė, kad gali įpilti kuro, jeigu jam reikia, o jis pažadėjo sumokėti už kurą, kai gaus pinigus už darbą. Todėl taip ir pasielgė. Vėliau jos sūnus atidavė pinigus, bet jis jų į buhalteriją neįnešė.
Galbūt iš E. D. ir gavo 10 kortelių. Jos visą laiką buvo stalčiuje. Seifo biure neturėjo. Jis pats matė tas korteles stalčiuje. Prie jų, kai jis vadovavo įmonei, galėjo prieiti visi darbuotojai, nes buhalterė ten dar tvarkė dokumentus, D. taip pat dar dirbo įmonėje kaip vadybininkas.
Jam vieną kortelę padavė iš stalčiaus jau po įmonės pardavimo, nes ankščiau negalėjo duoti, tik kai važinėjo įmonės reikalais. E. D. iš įmonės kortelės buvo įpylęs kuro į jo automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Savo veiksmus dėl to, kad įmonės sąskaita pylėsi kurą į savo automobilį, vertina blogai. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Pripažįsta, kad kortele NR. (duomenys neskelbtini) įsipylė 5484,99 litrų dyzelinio kuro už 24555,46 Lt savo reikmėms. Dėl to labai gailisi. Teismo posėdžio metu žiūrint CD įrašą, kaltinamasis teigė, kad su kortele NR. (duomenys neskelbtini) Veiverių degalinėje, Kaune, kuras pilamas į Alitos „Bosca“ cisterną. Jis žino, kad tokią cisterną turėjo E. D., tačiau ši mašina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš tiesų kuras pilamas į tokią cisterną.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, E. P. parodė, kad pagal pareikštą įtarimą kaltu neprisipažįsta, kadangi Kaune ir Kalvarijos seniūnijoje kuro, pasinaudodamas „Neste Lietuva“ kreditinėmis kortelėmis, priklausančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesipylė ir niekam nenurodė, kad įsipiltų kuro pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotomis kreditinėmis Neste Lietuva kortelėmis. Teigė, kad kurą pylėsi pasinaudojant Neste Lietuva kreditinėmis kortelėmis, išduotomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik Klaipėdos mieste. Todėl nesutinka su pasisavintu tokiu dideliu kiekiu kuro iš Neste Lietuva. Parodė, kad internete rado skelbimą, jog parduodama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambinus pardavėjams, jam buvo pranešta, jog įmonė turi daug skolų ir kad reikia atvykti į Kauną ir aptarti įmonės pardavimo klausimus. Atvykus į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą (duomenys neskelbtini), jame buvo buhalterė ir E. D.. Jiems pranešė, jog pageidauja susipažinti su įmonės kreditoriais ir debitoriais. Jam buvo paaiškinta, jog įmonė užsiima krovinių pervežimais Europoje. Kitą kartą E. D. pateikė duomenis, kam įmonė skolinga, kas įmonei skolingas, kokį įmonė turi turtą, teismo-antstolių dokumentus. Tuo metu įmonėje buvo apie pusė milijono skolų. Įmonę ruošėsi nupirkti ir iš karto perparduoti. Įmonė jam buvo parduota už 1 litą. Priėmimo–perdavimo aktą sudarė įmonės buhalterė. Nepamena, kur buvo pasirašytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas. Kai įsigijo įmonės akcijas, įmonė veiklą vykdė. Kada darbuotojai buvo atleisti, nežino. Neatsimena, ar pasirašė įsakymus atleisti darbuotojus. Pasirašius priėmimo–perdavimo aktą visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo palikti biure, o jis turėjo raktą. Nepamena, ar buhalterė taip pat turėjo raktą, nes po akto pasirašymo dar tvarkė buhalterinius dokumentus. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nežinojo, ar E. D. buvo atleistas iš įmonės, ar jis ėjo kokias pareigas. Perdavimo aktu ir buvo perduotos „Neste Lietuva“ kuro kortelės, tačiau kiek jų buvo, nepamena. E. D. buvo įspėjęs, kad vienos kuro kortelės yra su limitu, kitos be limito. Neatsimena, kiek kortelių, bet atsimena, kad pasiėmė „Neste Lietuva“ kreditines kuro korteles, tačiau ne visas. Kitos liko biure. Parodė, kad kurą pylėsi iš įmonės „Neste“ kreditinių kortelių ir tik Klaipėdoje. Prieš vykstant į Kauną buvo išsinuomojęs ar pasiskolinęs mikroautobusą ir dar Klaipėdoje užsipylė kuro pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota kreditine kortele, koks jos numeris, neatsimena. Koks kiekis buvo pilamas, nežino, nepamena. Kurioj tiksliai „Neste“ degalinėje pylėsi kurą, nepamena. Klaipėdoje taip pat pylėsi kurą į automobilį „Volkswagen Phaeton“, kuris priklauso žmonai, kokiomis datomis, kokiais kiekiais, nepamena. Taip pat pylėsi kuro ir į automobilį BMW, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pildavosi kurą „Neste“ degalinėje į įvairias talpyklas, o iš talpyklų į vilkiką, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokį kiekį kuro įsipylė į talpyklas, nepamena. Parodė, kad kuro kvitus turėjo su savimi, juos nuvežė į Kauną, o ar atidavė buhalterei, nepamena. Svetimiems asmenims kuro nepardavinėjo. Tik vieną kartą pasinaudodamas kuro kortele įpylė kuro į automobilį KIA, tačiau kiek litrų, nepamena. Vieną kartą kuro piltis buvo atvykęs autobusiuku, kurį buvo pasiskolinęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada degalinėje į talpyklas prisipylė apie 200 litrų kuro, kuriuos, vėliau parsivežęs namo, išpylė į krovininį automobilį. Jam tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, netrukus iš darbo buvo atleista bendrovėje dirbusi buhalterė. Vėliau kitos buhalterės nepriėmė, kadangi ruošėsi parduoti bendrovės akcijas. Bendrovės akcijas pardavė už 10 000 eurų ir tuo metu „Nestės“ kuro kortelės jau buvo užblokuotos. Parodė, kad turėdamas įmonės akcijas bei būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi niekam jokių įmonės turėtų skolų nemokėjo. Bendrovę įsigijo tik tam, kad ją vėliau parduotų (t. 2, b. l. 116–118).
Liudytojas G. J. parodė kad iki 2011 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, direktoriumi buvo E. D.. 2001 metų pabaigoje nusprendė, kad reikia parduoti įmonę, nes reikėjo kažką daryti, arba įmonę parduoti, arba užsidaryti, nes dirbo su vokiečiais, jie juos apgavo ir jie patyrė nuostolių. Įmonė tuo metu turėjo einamųjų įsiskolinimų, atidėjimų. Įmonė buvo dirbanti ir skolos buvo atsiradusios mėnesio laikotarpiu. Įmonę nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos direktoriumi buvo, tikriausiai, E. P.. Jis su P. nėra bendravęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo UAB „Neste Lietuva“ išduotų kreditinių kortelių praktiškai kiekvienam automobiliui po vieną. Tuo metu iš viso buvo 5 automobiliai. Įmonė užsiėmė krovinių pervežimais. E. P. buvo perduotos kortelės ir visas įmonės turtas, kai jis nupirko akcijas. Įmonė buvo parduota už 10 tūkstančių litų. Tikslaus kortelių skaičiaus dabar negali prisiminti, tik žino, kad kiekviena mašina turėjo kortelę. Dar buvo ir kitos kortelės, kuriomis vairuotojai naudojosi užsienyje.
Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pasakyti konkretaus kuro kortelių skaičiaus, nes dar buvo ir užsienietiškų kortelių. Gal ir pasakė, kad buvo 10 kortelių, bet geriau tokius dalykus turėtų žinoti direktorius ir buhalterė. Pats yra turėjęs tokią kortelę ir ja naudodavosi. Kai įsipildavo kurą, kvitą atiduodavo buhalterei ir viskas griežtai būdavo įtraukiama į apskaitą. Nežino, ar pas buvusius darbuotojus liko kortelių, nes perdavime nedalyvavo, bet pas jį kortelės tikrai neliko. Apie tai, kad kortelės buvo perduotos E. P., sužinojo iš direktoriaus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas G. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1995 iki 2011 m. Pastaruoju metu ėjo vadybininko pareigas. Kadangi įmonė veikė nepelningai, kartu su kitais akcininkais nusprendė parduoti įmonę. Parduodant įmonę turėjo įsiskolinimų tiekėjams, bankams, įvairioms įmonėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 10 kreditinių kortelių, išduotų UAB „Neste Lietuva“. Po įmonės pardavimo pagal perdavimo–priėmimo aktą „Neste Lietuva“ kortelės buvo perduotos E. P.. Papildomos apklausos metu E. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota už 10000 litų. Kiek žino, po įmonės pardavimo „Neste Lietuva“ kreditinės kortelės buvo perduotos pirkėjui iš viso 10 vienetų (t.1, b. l. 106, 108).
Liudytojas E. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1994 metais. Akcininkais iš pradžių buvo dviese, o vėliau tapo trys, bet galiausiai vėl liko dviese. Akcininkais iš pradžių buvo jis ir Ž., vėliau dar ir J.. Buvo sudaryta sutartis su UAB „Neste Lietuva“ dėl kreditinių kortelių išdavimo. Tiksliai negali pasakyti, kiek kortelių turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jų turėjo būti apie 10 vienetų. Kai buvo parduota bendrovė, buvo parašytas priėmimo–perdavimo aktas. Kreditinės kortelės buvo įrašytos į tą aktą, išskyrus tas korteles, kurios dar buvo kelionėje. Likusios kortelės, kurios nebuvo atiduotos iš karto, vėliau buvo surinktos ir atiduotos. Paskutinė kortelė taip pat buvo atiduota, kai tik grįžo mašina, ir perduodant ją, buvo atiduota ir kortelė, nes visos kortelės buvo kartu su mašinomis. Perdavimas vyko, kai visos mašinos grįžo. Jis paprašė viskas mašinas sustatyti vienoje vietoje ir tada viską perdavė. Viskas buvo atiduota vienoje vietoje ir nenaudojamos kortelės taip pat iš buhalterijos buvo paimtos ir paduotos. Nenaudojamų kortelių buvo 5, nes paprasčiausiai nebuvo mašinų ir kreditinės kortelės buvo duotos pagal galiojimo laiką ir jos nesibaigia vieną dieną, tai, kai mašina vyksta į kelionę, praeina kažkiek laiko ir, jei keičia vairuotoją, jam duoda kortelę, kad vieną pasiimtų, o kitą gražintų, tokiu būdu būna nepertraukiamas važiavimas. Garantuoja, kad visos kreditinės kortelės buvo perduotos E. P..
Po pardavimo įmonėje dirbo trumpai, nes matė, kad įmonė skolų neišsimokės, o P. žadėjo, kad perkels viską į Klaipėdą, kur turi pažįstamų, kurie padės jam tą verslą vykdyti. Kortelę jam buvo davę tik vieną kartą, kai jis su savo mašina važiavo dėl mašinos patikrinimo, bet iš karto ją atidavė. Galbūt klysta sakydamas, kad buvo 10 kortelių, nes tikslaus skaičiaus neprisimena, tačiau perdavimo akte viskas parašyta. Savo reikmėms kortele nėra įsipylęs kuro. Pildavosi kurą tik vykdydamas įmonės veiklą. Vieną kartą buvo pylęs kurą į uošvio automobilį „Mercedes“. Jis darbo reikalais važiavo su savo mašina, nes įmonei priklausantį BMW buvo atidavęs ir tuo metu neturėjo su kuo važiuoti, nors jo prašė važiuoti, todėl išvažiavo nuosavu automobiliu. Kai dirbo įmonėje, po perdavimo akto surašymo asmeniškai nebeturėjo kreditinės kortelės. Jam tik vieną kartą ji buvo duota, kai pylė kurą į lengvąjį automobilį už 200 litų. Kaune kurą pylėsi du kartus, bet tai darė vykdydamas kaltinamojo nurodytus darbus. P. prašė, kad jis padarytų darbą, ir todėl sakė, kad jis įsipiltų kuro. Įmonė buvo parduota už 10 tūkstančių litų, nes buvo nepelninga. P. pirkdamas įmonę dvi savaites žiūrėjo dokumentus, vežėsi juos, tikrino, jie jam viską parodė, kas yra natūroje, ir vėliau surašė priėmimo–perdavimo aktą. Įmonė turėjo tris mašinas ir viena buvo nuomojama. Taip pat buvo BMW automobilis ir autobusiukas, skirtas vežioti vairuotojus į užsienį. Įmonę pardavė, nes taip atsitiko, kad vienas naujos mašinos variklis Vokietijoje „užkalė“. Jie kalbėjosi su įmone, kad automobiliai negali taip gesti, jie buvo nekokybiški, nes pravažiavus 100 tūkstančių kilometrų visiems automobiliams teko keisti sankabos diskus, diskatorius, smagračius ir pagal remonto išlaidas matėsi, kad automobiliai yra nekokybiški, tačiau niekaip negalėjo to įrodyti. P. apie tai buvo sakęs ir jį buvo supažindinęs su visais klientais.
Kai E. P. tapo direktoriumi, jis pradėjo dirbti vadybininku ir įmonė dar tuo metu vykdė veiklą. Dar važiavo mašinos į Lietuvą, nes P. prašė, kad mašinos būtų pargabentos į Lietuvą. Kai pardavė įmonę, UAB „Neste Lietuva“ buvo įsiskolinę, tačiau kiek, dabar negali pasakyti. Dalį skolos buvo sumokėję, o dalį apmokėjimų buvo prašę atidėti. P. žinojo, kad yra skolos. Kai pylėsi kurą jau nebūdamas direktoriumi, kvitą pateikė buhalterijai. Tuo metu buhalteriją tvarkė L. N.. Kurą tikriausiai pylėsi Jonavos gatvėje. Jis perdavė visas korteles, kai visos mašinos buvo vietoje. Kortelių perdavimo metu daugiau automobilių užsienyje nebebuvo.
Automobilis, kuris buvo išvykęs, buvo išvykęs be kortelės, o sugedusi mašina buvo parvežta su iš Marijampolės samdytu transportu, o vilkikas parvežė puspriekabę tos mašinos, kuri buvo sulūžusi. Jų vairuotojai pildavosi kurą prie sienos su Lenkija esančiose degalinėse. Kada grįžo paskutinė mašina, nepamena, bet iki lapkričio 30 d. visi automobiliai buvo grįžę.
Automobilis, kuris vežė jų sugedusį automobilį, negalėjo įsipilti kuro, nes jis važiavo vienas ir traukė puspriekabę, o kitą automobilį, kuriam buvo „užkalęs“ variklis, parvežė iš Marijampolės samdyta įmonė, nes pagal aukštį jie negalėjo transportuoti mašinos, jeigu bandytų krauti ant savo mašinos. Ją su specialia puspriekabe pargabeno į Lietuvą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. D. parodė, kad 1994 m. buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2004-05-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „Neste Lietuva“, pagal kurią buvo išduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro kreditinės kortelės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 10 kreditinių kortelių UAB „Neste Lietuva“. Parodė, kad 2011 m. kreipėsi pirkėjas E. P., kuris minėjo, kad turi draugą, kuris užsiima transporto verslu, ir jam tokia įmonė reikalinga. E. P. buvo informuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „Neste Lietuva“ 28000 Lt bei kitoms įmonėms. Tačiau įmonę pardavė su turtu, tai yra butu Kaune, kurį pardavus bus galima padengti turimu įsiskolinimus. 2011-11-26 pasirašius akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. P.. Prie apklausos pateikė priėmimo–perdavimo aktą, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Papildomai apklaustas kaip liudytojas E. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota E. P. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10000 litų. Parduodant įmonę buvo perduotas visas turtas, taip pat ir 8 kreditinės „Neste Lietuva“ kortelės. Po bendrovės pardavimo jis dar naudojosi UAB „Neste Lietuva“ kuro kreditine kortele, kadangi direktorius E. P. jį buvo paskyręs vadybininku. Parodė, kad E. P. buvo davęs kreditinę „Nestės“ kuro kortelę, todėl ir įsipylė į uošvio automobilį kuro bei apie tai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. P. (t. 1, b. l. 86–88, 101).
E. D. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-23 priėmimo–perdavimo akto priedo Nr. 1 kopiją, kuriame nurodytos būsimo 2011 m. lapkričio mėnesio mokėtinos sąskaitos (t. 1, b. l. 89), 2011-11-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (t.1, b. l. 90–93), 2011-11-23 Priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1/11 (t. 1, b. l. 94–97).
Liudytoja L. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1998 metų kaip apskaitininkė-buhalterės padėjėja, o nuo 2005 metų vyr. buhaltere. 2012 metų sausio mėnesį išėjo iš darbo savo noru. Ši bendrovė užsiiminėjo tarptautiniais pervežimais. Iš pradžių įmonė dirbo pelningai, o vėliau atsirado skolų. Įmonė buvo sudarius sutartį su „Neste“ dėl kreditinių kortelių, bet kiek jų buvo, nepamena. Kiekvienas vairuotojas turėjo po vieną kortelę ir dar buvo viena atsarginė. Tai galėjo būti apie 10 kortelių. Kortelės paprastai buvo priskirtos automobiliui, nes vairuotojai keisdavosi. Jei automobilis išvažiuodavo į reisą, tai vairuotojas negalėdavo turėti dviejų kortelių. Vairuotojai jai atsiskaitydavo parveždami kvitus ir ji darydavau apskaitą. Tokia tvarka buvo visą laiką, kol ji ten dirbo. Kai direktoriumi tapo P., ji ten dirbo, tvarka nepasikeitė. Kai buvo surašytas perdavimo aktas, kortelės buvo perduotos . o vėliau jų likimo ji nebežino. Kortelės būdavo įmonėje seife ir ji prie jų galėjo prieiti, o kai direktoriumi tapo P., kortelių nebematė ir prie jų nebegalėjo prieiti, nes ji nematė ir paties naujojo direktoriaus. P. direktoriumi buvo galbūt savaitę, nes įmonė buvo parduota lapkričio pabaigoje, o gruodžio pirmomis dienomis ją vėl perpardavė. Kai ji išėjo iš darbo, įmonės direktorius buvo nebe E. P..
Kai E. P. pardavinėjo įmonę kitam asmeniui, ji paruošė perdavimo aktą, bet pačiame perdavime nedalyvavo. Kai ruošė aktą, veikla buvo vykdoma, o paskui kadangi nebevažiuodavo mašinos, tai nebedirbo. Savaitę ar dvi, kai P. buvo direktoriumi, tiksliai neprisimena, ar veikla buvo vykdoma, ar mašinos tuo metu grįžo iš užsienio. Ji matydavo, koks kiekis kuro buvo įpiltas tik tada, kai gaudavo sąskaitą faktūrą. O ją gaudavo po 15 dienų pasibaigus mėnesiui. Kai įmonė buvo parduota P., buvo skaičiuojama, kiek kuro sunaudota, bet tokių sumų nebūdavo. Vėliau atsirado vienos ar dviejų dienų kuro pylimai. Anksčiau niekada tokių problemų nebūdavo. Vairuotojai grįždavo iš reiso, atiduodavo dokumentus, tada suskaičiuodavo, kiek kuro sunaudojo, o tai matydavosi ir pagal kilometrus ir niekada nebuvo, kad trūktų tonomis. Nemano, kad reikėjo tiek kuro per tokį trumpą laiką, nes tiek kuro į baką ir netilptų. Perdavimo aktu P. buvo perduotos visos mašinos ir kortelės. Kai vairuotojai išvažiuodavo į reisą, tai ji žinodavo, kad šie pasiima korteles, o pradėjus dirbti E. P., nieko nežinojo. Kai P. pardavė įmonę, jis jai jokių kvitų nepateikė, taip pat jis nepateikė ir kortelių. Nepamena, ar naujajam savininkui buvo perduotos kortelės, bet kiek pamena, tai perdavimas vyko tarp jų dviejų, niekam nedalyvaujant. Įmonės apskaita buvo tvarkoma biure, Kaune. Ar D. po įmonės perdavimo jai buvo pateikęs kokį nors kuro pylimo kvitą, nepamena. Kai perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas, tada viskas buvo perduota P.. Kiekvienai kortelei buvo priskirtas kažkoks kuro limitas, o ne visoms kortelėms buvo vienas bendras limitas. Jos praktiškai buvo laikomos mašinose. Kai kortelės buvo ruošiamos perdavimui, jos buvo biure, stalčiuje. Nuo biuro raktus turėjo direktorius ir ji, o vėliau, tikriausiai, ir naujas direktorius.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją L. N. parodė, kad nuo 2005 iki 2011 gruodžio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. 2012-01-31 buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pačiai prašant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo krovinių pervežimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su „Neste Lietuva“. Kiek buvo išduota kreditinių kortelių, nepamena. Kortelė būdavo priskirta ne konkrečiam žmogui, o transporto priemonei. Už panaudotą kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo per „Swedbank“ pavedimu. Iškilus įmonei sunkumams buvo prašoma „Neste Lietuva“ raštu, kad atidėtų apmokėjimo terminą maždaug 10 dienų. Visa buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuteryje. Kuro čekiai buvo atnešami jai asmeniškai. Juos atnešdavo tik vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones, priklausančias bendrovei. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini). 2009–2010 metai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolingi metai. 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „Neste Lietuva“. E. D. nusprendė parduoti įmonę, tačiau priežasties jai niekas nesakė. E. D. pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku. Kai direktoriumi tapo E. P., įmonė toliau vykdė tą pačią veiklą. E. P. tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi reikalavo grąžinti jam transporto priemones bei jai nežinant pasiėmė visas kuro korteles su kreditinėmis „Neste Lietuva“ kortelėmis. Nuo įmonės biuro raktus turėjo E. D. ir ji pati. Kodėl E. P. pardavė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, nėra žinoma. E. P., tapęs bendrovės direktoriumi, nepateikė buhalterijai kuro kvitų (t. 1, b. l. 70, 74–76).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas K. T. parodė, kad dirba UAB „Neste Lietuva“ degalinių priežiūros vadovu ir yra atsakingas už degalinių tinklo priežiūrą. Vaizdo įrašus jo paprašė peržiūrėti kredito kontrolierė V. P., kuri taip pat dirba toje įmonėje, kadangi ji pamatė nelogiškus kuro pylimus ir todėl buvo paprašyta peržiūrėti vaizdo įrašus ir pagal kuro pylimus buvo matomi automobiliai ir ši vaizdo medžiaga buvo išsaugota, o vėliau pateikta policijos pareigūnams. Į kokius automobilius buvo pilamas kuras, tikrai neprisimena, nes viskas buvo labai seniai. Jei yra apklausos protokolai, tai ten buvo naujausia informacija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas K. T. parodė, kad jo darbas vykdyti degalinių eksploataciją ir priežiūrą. Už kortelių tikrinimą UAB „Neste Lietuva“ atsakinga V. P.. 2011-12 mėn. direktorius G. M. nurodė pagal pateiktus kuro pylimo laikus peržiūrėti ir padaryti vaizdo įrašus iš degalinių Klaipėdoje adresais Šilutės pl. 113, Šilutės pl. 5, Minijos g. 119, Baltijos pr. 30, Artojo g. 2, kurios priklauso UAB „Neste Lietuva“. Peržiūrėjęs nustatė, kad šiais adresais buvo pilamas kuras į kanistrus ir įvairias cisternas. Peržiūrinti vaizdo įrašus buvo nustatyti tik automobilių modeliai, tačiau automobilių valstybiniai numeriai neužfiksuoti (t.1, b. l. 21).
Liudytoja V. P. parodė, kad dirba UAB „Neste Lietuva“. Jų įmonė buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suteikusi 85 tūkstančių litų kreditą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai senas klientas ir visą laiką vadovaujant D. jokių problemų nebuvo. Problemos prasidėjo lapkričio gale, kai įmonė turėjo atsiskaityti už įsipiltus degalus. Tuo metu dar nežinojo, kad D. nebėra įmonės vadovas, bet kadangi jie savo klientus stebi, tai pamatė, kad vadovas pasikeitė pačiame lapkričio gale ir kad skola buvo didelė, tai yra virš 80 tūkstančių litų. Didžiausias degalų kiekis buvo įsipiltas po lapkričio 24 dienos, buvo pylimai, kurie vyko praktiškai kas minutę. Jeigu dirbama sąžiningai, tai nemano, kad tai gali būti realu. Tokie kuro pylimai buvo jau dirbant P.. Jiems pavyko sužinoti, kur buvo pilti didieji degalų kiekiai, kadangi sistema yra automatizuota ir jie tai mato. Sistema žiūri, o paskui automatiškai išrašo sąskaitą faktūrą. Jie žiūrėjo vaizdo įrašus, kadangi matė, kad skola yra didelė ir ji neapmokėta. Dideli kiekiai, kaip matė, buvo pilami ir į bakus, ir į visureigio tipo automobilius, autobusiukus. Vienas automobilio numeris labai puikiai matėsi, bet patys žmonės buvo apsigobę gobtuvais, pasislėpę. Tačiau nebuvo taip, kad visi būtų slėpę savo veidus. Matydama, kad yra skola, kreipėsi tais kontaktais, kuriais bendraudavo anksčiau, bet telefono niekas nekėlė. Tada parašė elektroninį laišką buhalterei, bet ji atsakė, kad pasikeitė įmonės vadovas ir dabar vadovauja E. P., todėl reikia kreiptis į jį, bet telefonu su juo nepavyko susisiekti. Dabar skola sudaro 83 073,06 Lt ir tai yra skola neapskaičiavus palūkanų. Iki parduodant įmonę, kol direktoriumi dirbo D., buvo neapmokėtos dvi sąskaitos faktūros, tai yra spalio mėnesio ir likutis lapkričio mėnesio. Lapkričio mėnesio skolą sudarė 64 287,42 Lt, o likusi dalis spalio mėnesio sąskaita, kurią reikėtų atimti. Tie 64 tūkstančiai yra per visą lapkričio mėnesį, tai yra nuo pirmos dienos iki paskutinės. Kiek kuro įpilta po 24 dienos, kai pasikeitė savininkas, reikėtų skaičiuoti pagal sąskaitas faktūras. 64 tūkstančių litų sąskaitos didžioji dalis susidarė jau vadovaujant P.. Vėliau kortelės buvo blokuotos, kadangi matė, kad niekas neatsiskaito. Skola jiems jau priteista.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją V. P. parodė, kad „Neste Lietuva“ 2004-05-14 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. 12035 dėl degalų pardavimo kreditinėmis sąlygomis, joje buvo numatytas terminas, iki kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo atsiskaityti už degalus. Pasirašius sutartį buvo numatytas kredito limitas 85000 Lt atidedant mokėjimo terminą 45 dienoms. 2011-11-29 iš duomenų „Credit info“ sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė direktorius. Sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vadovu tapo E. P., o nuo 2011-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. J.. Parodė, kad kiekvienas kuro pildymo momentas fiksuojamas apskaitos sistemoje ir mėnesio pradžioje išrašoma PVM sąskaita faktūra. 2011-11-30 nustatyta, kad per lapkričio mėnesį buvo įsipilta degalų už 64287,42 Lt ir bendra šią dieną susidariusi skola yra 83073,06 Lt. Parodė, kad 2011-11-30 visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos kreditinės kortelės buvo užblokuotos. 2011-11-30 pagal fiksuojamą apskaitos sistemą buvo nustatyta, kad nuo 2011-11-24 Klaipėdoje buvo įsipilta didžioji dalis degalų. Peržiūrint turimus vaizdo įrašus iš degalinių, esančių Klaipėdoje Šilutės pl. 113, Šilutės pl. 5, Minijos g. 119, Baltijos pr. 30, Artojo g. 2, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotomis kreditinėmis kortelėmis buvo piltasi degalų į įvairias talpyklas ir už kurą neatsiskaityta iki šiol (t. 1, b. l. 22–23).
Liudytojas A. J. parodė, kad pirko iš kaltinamojo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kai nusipirko įmonę, buvo užblokuotos benzino kortelės. Kai nusipirko įmonę, visi automobiliai buvo Lietuvoje. Iš viso įmonė turėjo 3 krovininius automobilius, vieną mikroautobusą ir vieną lengvąją mašiną. Pirkdamas įmonę susipažino beveik su visais dokumentais, nes buvo vienas lapas, kurio nematė, bet paskui buhalterė jį su tuo dokumentu supažindino, tai yra apie ateinančias sąskaitas. Įmonė turėjo skolų ir apie daugelį jų buvo informuotas, bet apie tas ateinančias skolas nežinojo, nes buvo pridėtas atskiras lapas. Tos skolos buvo įmonei „Neste Lietuva“. Tai 35 tūkstančiai litų skola už kurą ir ta skola buvo susidariusi, kai dar įmonę turėjo D.. Kai jie jau nupirko tą įmonę, kadangi kortelės buvo užblokuotos, paskambino į „Neste“ ir paklausė, kodėl yra užblokuotos kortelės, jam atsakė, kad jie viršijo limitą. Paklausus, koks yra limitas, atsakė, kad 90 tūkstančių. Kai P. nusipirko įmonę, ši jau buvo įsiskolinusi „Neste Lietuva“ įmonei 35 tūkstančius litų. „Neste“ iš jų reikalavo pinigų už kurą, tačiau jie atsakė mokėti, nes kuro nebuvo matę. 35 tūkstančių litų skola už kurą susidarė iki 23 dienos, kai įmonę nusipirko E.. Tada kortelės dar nebuvo užblokuotos.
Tuo metu, jai jie pirko tą įmonę, visos trys mašinos buvo atvarytos į Kauno aikštelę. Negali pasakyti, kiek kuro buvo įpilta į bakus, bet vairuotojai sakė, kad kuro juose nėra. Gal ten buvo įpilta koks 100 litrų, bet kadangi bakai yra po 1400 litrų, tai taip galėjo atrodyti. Šio metu neprisimena, kiek kortelių jam buvo perduota, bet viskas yra surašyta perdavimo akte.
Įmonę pirko su skolomis, kadangi apskaičiavo, jog važiuojančios mašinos tas skolas greitai padengs, kadangi klientų tą įmonė turėjo. Buvo pradėję dirbti su tais automobiliais. Automobilių normos buvo apie 36 litrus 100 kilometrų. Taip buvo skaičiuojama ir buhalterijoje tokie aktai buvo. Įmonė vėliau bankrutavo, kadangi nespėjo užsidirbti pinigų. Realiai išvažiavo mašina, o vairuotojas metė tą mašiną viduryje Vokietijos, nes sugedo priekaba ir reikėjo galvoti, kaip tą automobilį parsitempti į Lietuvą. Taip pat seni skolininkai, nelaukdami jokių paaiškinimų, iškėlė bankroto bylą. Kadangi kai kurios skolos tesėsi daugiau negu 2 metus, tai antstolis išdavė raštą, kad yra neįmanoma išieškoti skolų. Pirkdamas įmonę žinojo, kad „Nestei“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 18 tūkstančių litų skolos. P. apie likusias skolas neinformavo, kadangi buhalterė jam nepadavė vieno dokumento. Automobiliai kurui neturi jokių limitų, kiek per mėnesį galima įsipilti kuro, kadangi yra išduotas bendras limitas, ir kiek nori ir kur nori, galima įsipilti. Niekas to nekontroliuoja. Jei kurą naudoja savo reikalais kaip įmonės vadovas, tai negerai, bet jei yra kelionės lapai, kuriais pagrindžiamas suvartotas kuras, tuomet viskas gerai.
Su E. P. dėl įmonės pirkimo susitikdavo Kaune ir, jei gerai pamena, tai jis buvo atvažiavęs apie penkis kartus. Kai pirko įmonę, automobiliai stovėjo aikštelėje Kaune, o vienas buvo remontuojamas. Kai pradėjo veiklą, vieno vilkiko priekaba buvo sugedusi Vokietijoje. Vykstant į Vokietiją, kuro šiek tiek įsipylė. Vienas vilkikas buvo remontuojamas apie tris mėnesius.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją A. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko per pažįstamus asmenis. Prieš perkant įmonę, E. P. parodė perdavimo aktą, kuriame buvo nurodytos įmonės skolos. Perdavimo akte buvo nebuvo nurodyta, kad 2011 m. lapkričio mėnesį papildoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ 170 000 Lt skola įvairioms įmonėms. Apie turimas skolas sužinojo iš buhalterės L. N.. Parodė, kad tik įsigijęs įmonės akcijų, sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga „Neste Lietuva“ 85 000 Lt, o perdavimo akte buvo nurodyta tik 18 000 Lt. Parodė, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. P. perdavė 10 vnt. „Neste Lietuva“ išduotų kuro kortelių, kurios tuo metu buvo užblokuotos, bei pranešė, jei nors dalį įsiskolinimo bus padengtas, jas bus galima atblokuoti. Taip pat su perdavimo aktu buvo perduoti įmonėje buvę trys vilkikai, lengvasis automobilis BMW ir „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Parodė, kad vėliau bendrovė bankrutavo (t.1, b. l. 83–84).
Liudytoja R. Ž. parodė, kad jos tolimas giminaitis S. pasiūlė pigiau įsipilti kuro, nes bankrutuoja kažkokia įmonė ir jiems liko nepanaudotas kuras. Ji tada nuvažiavo su mašina ir įsipylė kuro. Tai buvo vienintelis kartas. Tas žmogus dabar gyvena Ispanijoje. Pinigus į degalinę jai atvežė sūnus. Kartu buvo ir P.. Tada ji prisipylė kuro dvi talpyklas ir mašinos baką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja R. Ž. parodė, kad pernai rudenį jai pasiūlė dyzelinio kuro nepažįstamas asmuo. Talpyklas turėjo automobilyje. Tuo metu jos sūnus A. Ž. taip pat buvo degalinėje privažiavęs pasikalbėti. Kiek litrų įpylė nepažįstamas asmuo, neatsimena. Sumokėjo grynaisiais nepažįstamam vyriškiui už įpiltą kurą, kokią sumą, nežino. Asmuo, kuris pardavinėjo kurą, minėjo jai, kad kortelė baigiasi ir reikia ją išnaudoti. Kokia siūloma dyzelinio kuro kaina buvo, nepamena. Po šio vieno karto įsipylimo daugiau to asmens nematė (t. 1, b. l. 67–68).
Motyvuojamoji dalis
Šios liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai, nes kaltinamasis E. P. patvirtino, kad R. Ž. sūnus yra jo draugas, o kadangi šio finansinė padėtis tuo metu buvo bloga, tai jis jam ir įpylė kuro naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele, vėliau pastarasis jam pinigus atidavė, tačiau jis į bendrovės kasą šių pinigų neįnešė.
Iš 2012-06-01 kratos protokolo nustatyta, kad 2012-06-01 kratos metu iš A. J., adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 150–156, 152–153).
Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai dalyvaujant specialistei V. L.. Nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų apžiūrai nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2011-11-30 būtų atvaizduotas kuras, piltas iš UAB „Neste Lietuva“ (t. 1, b. l. 152–153).
Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 3 vnt. CD diskų, paimtų iš „Neste Lietuva“ Klaipėdoje esančių degalinių. Nustatyta, kad į „Nestės“ degalines atvažiuoja nenustatyti automobiliai ir į talpyklas yra pilamas kuras bei atsiskaitoma „Neste Lietuva“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotomis kuro kortelėmis (t. 2, b. l. 78–80).
Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 1 CD diskas, paimtas iš „Nestė Lietuva“ Kaune esančių „Nestės“ degalinių. Nustatyta, kad į „Neste“ degalinę atvažiuoja nenustatytos markės automobiliai, kurie pilasi kurą ir susimoka „Neste Lietuva“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotomis kuro kortelėmis. 2011-11-27 privažiuoja automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa E. D., įsipila kuro naudodamas kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-11-27 Jonavos g. Kaune esančioje „Nestės“ degalinėje atvažiuoja sidabrinės spalvos nenustatytos markės automobilis, iš kurio išlipa E. D., įsipila kuro ir atsiskaito Nestė Lietuva“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84–85).
Buvo pareikštas UAB „Neste Lietuva“ 47728,37 Lt civilinis ieškinys, tačiau atstovė nurodė, kad ši suma jiems jau yra priteista civilinio proceso tvarka.
Dėl kaltinamojo E. P. pasisavinimo jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto.
Kaltinamasis E. P. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies sutikdamas su kaltinimo dalimi, kad jis pasisavino 5716,30 litrų 24947,84 Lt vertės kuro laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2011-11-27 panaudodamas kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Su kita kaltinimo dalimi jis nesutinka. Kaltinamasis paaiškino, kokiais tikslais ir kuriose degalinėse jis pylėsi minėtą kiekį kuro. Šis jo prisipažinimas pagrįstas byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kurie patvirtino, kad su šia kuro kortele Klaipėdoje kuras buvo pilamas minimu laikotarpiu ir kaltinamasis patvirtino, kad tai darė jis.
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę, kad jis pasisavino 24947,84 Lt vertės jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą.
Dėl kaltinimo dalies, kurioje jis kaltinamas, jog 2011-11-27 pasisavino 2070,85 litrų 9070,32 Lt vertės kuro panaudodamas kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis nesutinka bei nurodo, kad šis kuras buvo panaudotas įmonės veiklai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tą dieną kuras buvo pilamas tris kartus. Tai yra du kartus po 990 litrų ir vieną kartą 90,58 litro. Kaltinamasis paaiškino, kad dideli kiekiai kuro, tai yra kuras, kuris buvo pilamas į talpyklas, vėliau buvo supiltas į dviejų vilkikų bakus, kurie tuo metu buvo Klaipėdoje. Atvažiuoti įsipilti kuro su vilkikais jis negalėjo, nes neturėjo teisės jų vairuoti. 90,58 litrai kuro, kurie buvo supilti į įmonės automobilį, buvo naudojami vykdyti įmonės veiklą, nes jis aktyviai ieškojo įmonei pirkėjų. Visas šis kuro kiekis buvo panaudotas įmonės veiklai, nes pardavus įmonę vilkikai buvo nuvežti į Kauną.
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo versiją, todėl kaltinimo dalis, jog jis pasinaudodamas 2011-11-27 UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 15.24 val. iki 17.44 val. Klaipėdos mieste esančioje UAB „Neste Lietuva“ degalinėje, adresu Šilutės pl. 111, Klaipėda, įsipylė 2070,85 litrų dyzelinio kuro už 9070,32 Lt sumą bei jį pasisavino, nepasitvirtino. Klaipėdoje buvę vilkikai iš tiesų pardavus įmonę buvo nuvežti į Kauną. O kaltinamasis kitą kuro dalį tikrai galėjo ir turėjo teisę panaudoti įmonės reikmėms, nes jis važinėjo įmonės pardavimo reikalais.
Esant šioms aplinkybėms teismas nustato, kad kaltinamasis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį 24947,84 Lt vertės turtą, todėl jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK183 str. 2 d. į BK 183 str. 1 d.
Dėl kaltinamojo E. P. jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo
Kaltinamasis E. P. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis nežino, kas jo įmonei priklausančiomis kuro kortelėmis įsipylė kurą, tačiau teigia, jog tai galėjo būti padaryta vykdant įmonės veiklą, nes tuo matu dar dirbo D., kuris rūpinosi transporto pargabenimo iš užsienio reikalais ir turėjo įmonei priklausančią kuro kortelę bei kuras galėjo būti panaudotas sugrąžinant įmonei priklausantį transportą iš užsienio, nes jam nusipirkus įmonę du vilkikai dar buvo užsienyje ir jis buvo liepęs juos sugrąžinti į Lietuvą.
Kaltinamasis E. P. buvo kaltinamas, tuo, kad pasinaudojant 2011-11-27 UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 13.36 val. iki 14.22 val. Kauno mieste esančiose UAB „Neste Lietuva“ degalinėse, adresu Jonavos g. 110, Kaunas, ir Žemaičių pl. 26, Kaunas, iš viso buvo įsipilta ir iššvaistyta 59,78 litrai dyzelinio kuro, kurio vertė 344,46 Lt.
Tačiau ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, nes tuo metu dar įmonėje dirbęs E. D. patvirtino, kad kurą, būdamas Kaune, jis pylėsi du kartus skirtingose degalinėse, nes jis vykdė kaltinamojo nurodymus ir rūpinosi sugedusio vilkiko pargabenimu į Lietuvą. Tai matosi ir peržiūrint CD diską.
Kaltinamasis E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudojant UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-11-26 iki 2011-11-30 UAB „Neste Lietuva“ degalinėse, esančiose Veiverių g. 132D, Kaunas, Naujos valios k., Kalvarijos sen., iš viso buvo įsipilta ir iššvaistyta 957,07 litrai dyzelinio kuro, kurio vertė 4079,99 Lt.
Tačiau ši kaltinimo dalis nepasitvirtino.
Teismo posėdžio metu žiūrint CD įrašą, kaltinamasis teigė, kad kortele NR. (duomenys neskelbtini) Veiverių degalinėje Kaune kuras pilamas į cisterną Alitos „BOSCA“. Jis žino, kad tokį automobilį turėjo E. D., tačiau ši mašina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2011-11-16 iš tiesų kuras pilamas į tokią cisterną. Ši versija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta. Nebuvo bandoma nustatyti šio automobilio priklausomybės. Tą pačią dieną toje pačioje degalinėje naudojantis ta pačia kortele buvo pilamas kuras į dar vieną vilkiką. 2011-11-28 naudojantis ta pačia kortele tris kartus buvo pilamas kuras Kalvarijos rajone, kartu pilant priedą kurui Ad blue. Vadinasi, vilkikas važiavo į užsienį, nes naudojantis ta pačia kortele pylėsi kurą degalinėje, kuri yra pasienyje. Kas galėjo duoti kreditinę kuro kortelę „Alitos“ bendrovės mašinai, ikiteisminio tyrimo metu aiškintasi nebuvo. O koks vilkikas pylėsi kurą Veiverių degalinėje, o vėliau Kalvarijos degalinėje, nebuvo nustatyta. Neatmetama galimybė, kad tai galėjo padaryti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris vėliau išvažiavo darbo reikalais į užsienį pargabenti vilkiko, arba asmuo, kuriam priklausė ši mašina, jeigu būtų buvę nustatyta, kad pastaroji priklausė E. D.. Bet tai tik prielaidos, o jomis remtis teismas negali. Todėl visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
Akivaizdu, kad teismas negali nustatyti, kiek iš tiesų kuro kortelių turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek perduodant bendrovės turtą bendrovę nupirkusiam E. P., tiek pastarajam pardavus bendrovę kitam savininkui perdavimo – priėmimo aktuose nurodyta, jog perduodama 10 kreditinių kuro kortelių. Tačiau liudytojas G. J. parodė, kad kortelių galėjo būti daugiau, teigdamas, kad dar buvo ir kitos kortelės, kuriomis vairuotojai naudojosi užsienyje. Liudytojas E. D. parodė, kad kai buvo parduota bendrovė, buvo parašytas priėmimo–perdavimo aktas. Kreditinės kortelės buvo įrašytos į tą aktą, išskyrus tas korteles, kurios dar buvo kelionėje. Likusios kortelės, kurios nebuvo atiduotos iš karto, vėliau buvo surinktos ir atiduotos. Paskutinė kortelė taip pat buvo atiduota, kai tik grįžo mašina ir perduodant ją buvo atiduota ir kortelė, nes visos kortelės buvo kartu su mašinomis. Perdavimas vyko, kai visos mašinos grįžo. Jis paprašė visas mašinas sustatyti vienoje vietoje ir tada viską perdavė. Viskas buvo atiduota vienoje vietoje ir nenaudojamos kortelės taip pat iš buhalterijos buvo paimtos ir paduotos. Nenaudojamų kortelių buvo penkios. Kaltinamasis patvirtino, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta anksčiau, o perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas ne anksčiau kaip lapkričio 26 dieną. E. D. parodė, kad visos mašinos tikrai buvo sugrįžusios iki lapkričio 30 dienos. Ir tada jau likusios kortelės buvo perduotos E. P.. Perdavimo–priėmimo aktuose nėra surašyti kreditinių kuro kortelių numeriai. Todėl kaltinti E. P., jog jis iššvaistė minėtą kurą, nėra teisinio pagrindo nesant tam objektyvių įrodymų, nes nėra nustatyta, kokios kortelės buvo perduotos kaltinamajam.
Kaltinamasis E. P. buvo kaltinamas, tuo, kad pasinaudojant UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2011-11-25 UAB „Neste Lietuva“ degalinėje, esančioje Salaperaugio kaime, Liubinavos seniūnijoje, Kalvarijos seniūnijoje, iš viso buvo įsipilta 1140,52 litrai dyzelinio kuro, kurio vertė 4722,53 Lt, kurį jis iššvaistė.
Tačiau ši kaltinimo dalis nepasitvirtino.
Byloje yra E. D., kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2011-11-21 Įsakymas Nr. 00409, kuriuo vairuotojas G. M. komandiruojamas atvežti krovinį maršrutu Vokietija– Lietuva nuo 2011-12-21 iki 2011-12 23. G. M. vilkiku išvyko 2011-11-23, nes iš CD disko matosi, kad jis tą dieną Jonavos degalinėje pylėsi kurą, naudodamasis būtent šia kortele. Tą patvirtino ir pats G. M., kurio parodymai buvo perskaityti teismo posėdžio metu, teigdamas, jog jis prisimena, jog tą dieną pylėsi kurą toje Jonavos degalinėje, nes vyko į Vokietiją pargabenti sugedusio vilkiko. Nurodė, jog po to jis dar pylėsi kurą, tačiau negali nurodyti, kokiose, degalinėse, nes praėjo daug laiko. Taigi akivaizdu, kad minėtą kuro kortelę tuo metu turėjo vairuotojas G. M., kuris, vykdydamas tuo metu buvusio įmonės vadovo nurodymą nuvykti ir pargabenti sugedusį vilkiką, pylėsi kurą kaltinime nurodytose degalinėse. Sunaudoto kuro kiekis atitinka kuro sunaudojimo normas. Kadangi 2011-11 24 jau buvo parašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo –pardavimo aktas, o prieš tai kaltinamasis buvo paprašęs, kad vilkikai, esantys užsienyje, būtų sugrąžinti į Lietuvą, komandiruotės laiką pratęsiantys įsakymai rašomi nebebuvo.
Kaltinamasis E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudojant 2011-11-24 UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 14.19 val. iki 14.23 val. UAB „Neste Lietuva“ degalinėje, esančioje Naujos valios kaime, Kalvarijos seniūnijoje, iš viso buvo įsipilta 717,12 litrai dyzelinio kuro, kurio vertė 3090,79 Lt , kurį jis iššvaistė.
Tačiau ši kaltinimo dalis nepasitvirtino.
Byloje yra E. D., kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2011-11-23 Įsakymas NR. 00410, kuriuo vairuotojas Z. R. komandiruojamas į Vokietiją atvežti krovinį nuo 2011-11-23 iki 2011-11-25 ir 2011-11-21, Įsakymas Nr. 00407, kuriuo vairuotojas A. Ž. komandiruojamas atvežti krovinį maršrutu Lietuva–Italija–Lietuva nuo 2011-11-21 iki 2011-11-26. Tai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad šių darbuotojų turimos kuro kortelės taip pat negalėjo būti pas kaltinamąjį, nes nėra nustatyta, kada šie vairuotojai išvyko ir kada parvyko į Lietuvą. Remtis abejonėmis teismas negali, todėl ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, nesant objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis šį kurą iššvaistė ir jis nebuvo panaudotas įmonės reikmėms. Juo labiau, kad kuras buvo pilamas Kalvarijos seniūnijoje, tai yra pasienio teritorijoje, kur paprastai vilkikų vairuotojai įsipildavo kurą. CD dėl kuro pylimo šiose degalinėse nėra, todėl patikrinti, kokie vilkikai pylėsi kurą, nėra galimybės.
Kaltinamasis E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudojant 2011-11-24 UAB „Neste Lietuva“ priklausančia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 08.13 val. Kauno mieste esančioje UAB „Neste Lietuva“ degalinėje, adresu Jonavos g. 110, Kauno mieste, buvo įsipilta 60,88 litrai dyzelinio kuro, kurio vertė 265,44 Lt , kurį jis iššvaistė.
Ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Iš CD disko matyti, kad kurą nurodytu laiku minėtoje degalinėje pilasi E. D.. E. D. teigė, kad vieną kartą jam kuro kortelę buvo davęs kaltinamasis, nes jam darbo reikalais reikėjo užsipilti kuro, ir jis ją jam grąžino. Tai patvirtina kaltinamasis. Nesant įrodymų, kad D., žinant kaltinamajam, kurą panaudojo savo, o ne darbo reikmėms, apkaltinti kaltinamąjį dėl šios nusikalstamos veikos epizodo nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms kaltinamasis E. P. pagal BK 184 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Civilinis ieškovas nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, teigdamas, kad jis priteistas civilinio proceso tvarka.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, anksčiau neteistas, charakterizuojamas gerai. Jam skirtina bausmė – bauda.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–303 straipsniais,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 1 d., ir nuteisti 200 MGL (26 000 Lt / 7 530 Eur) bauda.
Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. P. pagal BK 184 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš E. P. priteisti valstybei 135,47 Lt / 39 Eur proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.