Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-577-360/2014

2014 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo O. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas teismo posėdžių salėje, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmės laiką įskaitytas suėmime nuo 2014 m. balandžio 18 d. išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą: 2013 m. vasario 11 d., apie 18.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, O. P., priėjęs prie nukentėjusiojo M. Ž. paprašė pastarojo duoti mobiliojo ryšio telefoną paskambinti, ir nukentėjusiajam davus telefoną, su nukentėjusiajam priklausančiu mobilaus ryšio telefonu „Nokia 500“, kurio vertė 500 Lt su SIM kortele, kurios vertė 15 Lt, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu O. P. atvirai iš nukentėjusiojo M. Ž. pagrobė pastarajam priklausantį turtą, kurio bendra vertė 515 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis O. P. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi mano, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistasis nurodo, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Mano, kad priimant nuosprendį nebuvo įvertinta dauguma šioje byloje nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas vadovavosi ankstesniais jo teistumais ir dėl to priėmė tokį griežtą nuosprendį, nors pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo galima skirti ir kitokios rūšies bausmę, švelnesnę negu laisvės atėmimas. Nuteistojo nuomone, teismas turi įvertinti žmogų, nors ir nusikaltusį prieš visuomenę, ir šiam žmogui priimti atitinkamą nuosprendį, paliekant teisę žmogui pasitaisyti ir taip įrodyti, kad jis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Teigia, kad dėl tokios griežtos bausmės teismas jį atitolino jį nuo visuomenės ir socialinių ryšių, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo O. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Be to, mano, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog O. P. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir gailisi, pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertino bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad O. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino bei tuo, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarką, O. P. pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, daugiau O. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, pats nuteistasis daugiau jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenurodo, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog O. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. BK 178 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad O. P. įvykdė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, naujas nusikalstamas veikas vykdo turėdamas teistumą ir vieną neįsiteisėjusį nuosprendį, be to, teismas pripažino O. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamos veikos, tačiau nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti O. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas galėjo skirti ir kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta ir kitų alternatyvių bausmių, tačiau pažymėtina tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas O. P. skyrė žymiai mažesnę, negu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė, toliau nusikalsta, nenori gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas) ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo O. P. prašoma skirti švelnesnė (kitos rūšies) bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimo bausmė. Byloje yra surinkta nuteistąjį neigiamai apibūdinančių aplinkybių: jis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, visais atvejais anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, vėl teisiamas už analogišką nusikaltimą, nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui. Vien tai, kad jis gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir davė nuoširdžius parodymus nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę ir pritaikant jam BK 64¹ straipsnio nuostatas. Šio vertinimo negali pakeisti ir kitos nuteistojo nurodomos aplinkybės: tai, kad paskyrus jam tokią bausmę, jis yra izoliuojamas ir jam užkertamas kelias integruotis į visuomenę bei nesuteikiama galimybė pasitaisyti. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Iš anksčiau išdėstytų argumentų matyti, kad nuteistojo O. P. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo O. P. apeliacinį skundą atmesti.