Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1989-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
1-1989-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01103-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
V. I.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1989-836/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01103-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.10.1; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant R. L., dalyvaujant:prokurorui A. B.,nukentėjusiajam J. M., jo atstovui advokatui R. G.,kaltinamajam V. I., jo gynėjai advokatei R. Š.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, turintis neįgalumą (darbingumas 30 procentų), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2017 m. balandžio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I., 2019 m. sausio 7 d. apie 18.30 val., Kėdainių Socialinių globos namų kieme, esančiame Stoties g. 2, Šlapaberžės kaime, Kėdainių rajone, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) J. M. į galvą, du kartus spyrė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir jam gulint, keturis kartus spyrė į J. M. į veidą, vieną kartą spyrė į nugarą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam J. M. kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinant į dešinį smilkinį bei dešinę ausį, kraujosruvą bei žaizdą kaktos viduryje bei dešinėje, pereinat į nosies pamato sritį, kraujosruvą nosies srityje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą liemens kairėje, kairės pusės IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžius, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno Kėdainių socialinės globos namuose, jam nustatytas 30 procentų nedarbingumas. 2019 m. sausio 7 d. apie 18.30 val. Kėdainių Socialinių globos namų kieme, tarp jo ir nukentėjusiojo dėl cigaretės kilo konfliktas, kurio metu jis tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į galvą, du kartus spyrė jam į nugarą, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės dar kelis kartus spyrė nukentėjusiajam, galėjo būti, jog į veidą, į nugarą. Gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo daugiau taip nesielgti.

Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu ir nukentėjusiojo sumažintu 500 eurų civiliniu ieškiniu, sutinka. Materialinė padėtis labai sunki, gyvena socialiniuose globos namuose, niekur nedirba, nes turi neįgalumą, yra nedarbingas 70 proc., savo poreikiams gauna 20 procentų neįgalumo pašalpos, kas sudaro 47,75 Eur, kitokių pajamų ar turto neturi. Dėl ligos vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus. Sutiktų dirbti nemokamus darbus.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog Stoties g. 2, Šlapaberžės k. Kėdainių socialinės globos namuose, kieme, susimušė du globotiniai turintys psichinę negalią, V. I. ranka trenkė J. M. ir prakirsto antakį. J. M. išvežtas apžiūrai į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. V. I. išvežtas gydyti į Kauno Marių ligoninę (1 t., b. l. 1-2).

2019 m. sausio 7 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Kėdainių socialinės globos namų, esančių Stoties g. 2, Šlapaberžės k., Kėdainių r. sav., kiemas. Apžiūros metu ant sniego pastebėtos raudonos spalvos, panašios į kraują dėmės. Apžiūros metu kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (1 t., b. l. 15-19).

Nukentėjusysis J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 12 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas neįgalumas, tačiau yra veiksnus, savo veiksmus supranta ir suvokia. Minėtuose globos namuose gyvena ir V. I.. Su pastaruoju draugiškų santykių nepalaikė, jo vengė. 2019-01-07 apie 18.20 jis rūkė lauko rūkomajame, kuomet į lauką išėjo V. I. ir paprašė cigaretės. Pasakius, kad cigarečių neturi, V. I. jam sudavė per ranką ir jam iškrito cigaretė. Norėdamas pakelti cigaretę, jis nuo savęs nustūmė V. I. ir lenkėsi pakelti cigaretę, kuomet V. I. jam kumščiu kartą sudavė į galvos sritį ir du kartus spyrė į nugarą. Nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės. Gulint ant žemės, V. I. spyrė keturis kartus jam į veidą ir, kiek atsimena, daugiau negu vieną kartą, spyrė į nugaros sritį. Nugriuvęs ant žemės trumpam prarado sąmonę. Po įvykio buvo pristatytas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Apie lūžusius šonkaulius nieko nežinojo, nes nejautė skausmo. 2019-01-11 pasijuto blogai, apie tai informavo globos namų darbuotoją ir buvo pristatytas į Kėdainių ligoninę. Gydytojai diagnozavo, kad jam yra lūžę šeši kairės pusės šonkauliai. Materialinė žala jam nepadaryta. Suduodamas smūgius V. I. nieko nereikalavo. Smūgių sudavimo metu jis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 20-21, 31-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G106/2019(02) J. M. konstatuota kraujosruva kaktos dešinėje, pereinant į dešinį smilkinį bei dešinę ausį, kraujosruva bei žaizda kaktos viduryje bei dešinėje, pereinant į nosies pamato sritį, kraujosruva nosies srityje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva liemens kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG277/2019(02) J. M. konstatuota kraujosruva kaktos dešinėje, pereinant į dešinį smilkinį bei dešinę ausį, kraujosruva bei žaizda kaktos viduryje bei dešinėje, pereinant į nosies pamato sritį, kraujosruva nosies srityje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva liemens kairėje, kairės pusės IV, V, VI, VII, VII, IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Kairės pusės IV, V, VI, VII, VII, IX šonkaulių lūžiai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio į liemens sritį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, kairės pusės IV, V, VI, VII, VII, IX šonkaulių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra galimybės (1 t., b. l. 45).

Liudytoja R. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019-01-07 apie 18.35 val. eidama iš valgyklos į pagrindinį pastatą, išgirdo triukšmą ir vyro, kuris surėkė, balsą. Ji nubėgo link pagrindinio pastato ir netoli rūkyklos pamatė, kad vyksta grumtynės tarp globos namų gyventojų V. I. ir J. M.. Pastarieji tarpusavyje stumdėsi. Matė, kad V. I. kumščiu kartą sudavė J. M. į galvos sritį, kuris nuo smūgio nugriuvo. Nematė, kur V. I. tiksliai J. M. sudavė. Po to, V. I. ant šono gulinčiam J. M. kartą spyrė į nugaros sritį. Ji nematė, kur pastarasis tiksliai pataikė. Po to, V. I. nuėjo. Pribėgusi prie gulinčio J. M., matė ant sniego kraujo dėmes. Matė, kad pastarajam praskeltas dešinys antakis. Nežino, kas vyko prieš tai ir kodėl kilo konfliktas. Negali pasakyti, kiek V. I. smūgių sudavė J. M., ji matė, kaip V. I. sudavė vieną smūgį J. M. ranka į galvos sritį bei spyrė į nugarą. Kitų asmenų kieme nebuvo. Teritorija nefilmuojama. V. I. yra konfliktiškas, būna agresyvus. J. M. yra ramaus būdo, jam nėra buvę agresijos priepuolių (1 t., b. l. 67-72).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad 2019 m. sausio 7 d. apie 18.30 val., Kėdainių Socialinių globos namų kieme, esančiame Stoties g. 2, Šlapaberžės kaime, Kėdainių rajone, V. I. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. M. į galvą, du kartus spyrė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir jam gulint, keturis kartus spyrė J. M. į veidą, vieną kartą spyrė į nugarą, taip smurtaudamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadoje konstatuota, kad J. M. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialistų pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis nesiekė galimai nesiekė taip sužaloti nukentėjusiojo, tačiau, nors ir nenorėdamas sukelti tokių padarinių, sąmoningai leido jiems kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

V. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis V. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padaryta tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties - cigaretės; smurtas panaudotas prieš neįgalų, vyresnio amžiaus asmenį. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 5-13), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 14), nuo 2008-06-08 yra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje; diagnozė: Organinis nerimo sutrikimas. Organinis asmenybės sutrikimas (2 t., b. l. 21), parodymus duoti teisme gali (2 t., b. l. 27), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 66, 67). V. I. teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, jis Kėdainių socialinės globos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip besielgiantis agresyviai prieš nekalbančius, sunkiai suvokiančius aplinką, negebančius save apginti ar informuoti darbuotojus apie patirtą smurtą gyventojus, įkyriai priekabiaujantis, naudojantis psichologinį bauginimą, grasinantis sužaloti, sumušti, galintis netikėtai smogti, piktybiškai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles (nuo 2013-11-30 iki 2019-01-21 asmens byloje fiksuoti 47 pažeidimai. V. I. dalinai nesavarankiškas, bendruomeniniu gyvenimu nesidomintis, priekabiaujantis ir gebantis manipuliuoti (2 t. b. l. 70-80). V. I. kaip minėta aukščiau teistas, 2013-07-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b. l. 5-6). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę artimą įstatyme numatytos bausmės vidurkiui. Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti per teismo nustatytą terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant šios nusikalstamos veikos pobūdį, tai kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš kitus globos namų gyventojus, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo ir kitų globos namų gyventojų teisėtus interesus į saugumą nuo kaltinamojo galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 101,57 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuris yra pagrįstas pridėtais dokumentais. Iš medicininių dokumentų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam J. M. buvo suteiktos medicininės paslaugos už 101,57 eurus. Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė nukentėjusiojo gydymo išlaidų, kurias privalo atlyginti kaltinamasis, kadangi žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys įrodytas, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 101,57 eurus Kauno teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo V. I. 2000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog civilinį ieškinį mažina ir prašo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo tenkintina visiškai. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis patyrė sužalojimus. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, šoką, baimę, jautėsi pažemintas, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia, nesiekė sukelti tokių padarinių, kokie kilo, jo pajamos yra labai mažos, turto neturi, turi neįgalumą, dėl sveikatos būklės dirbti negali. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis yra 500 eurų. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101-102). Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Dėl proceso išlaidų

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nedirba, turi neįgalumą, materialinė padėtis labai sunki, iš jo proceso (pašto) išlaidos nepriteistinos.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo išlaidas už suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą. Nors byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių tokias išlaidas, tačiau jos nepriteistinos dėl sunkios kaltinamojo materialinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 6.00 ryto būti savo gyvenamoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. I.: nuo 22.00 val. iki 6.00 ryto būti savo gyvenamoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti paskirtą bausmę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti J. M. iš V. I. 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 101,57 Eur (vieną šimtą vieną eurą 57 centus), žalos atlyginimui, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Proceso išlaidų (pašto, už nukentėjusiojo atstovavimą), iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, ar pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė