- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- e2-144-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00708-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- T. N.
- Advokatai
- Alius Galminas
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei Linai Kručiuvienei,
viešame teismo posėdyje (nuotoliniu garso ir vaizdo būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui T. N. dėl išlaikymo nepilamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui T. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 270 Eur ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2019-08-11 iki sūnūs sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Nurodė, kad su atsakovu T. N. buvo sugyventiniai iki 2016 m. birželio mėnesio galo. Jiems gyvenant kartu gimė du sūnūs T. N. ir M. N.. Prasidėjus nesutarimams, jie nusprendė gyventi atskirai. Nuo to laiko atsakovas savo vaikais nesirūpina ir išlaikymo jiems neteikia. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji juos prižiūri ir išlaiko. Atsakovas T. N. sūnų išlaikymui lėšų neskiria nuo 2016 m. birželio mėnesio, jų priežiūra ir auklėjimu nesirūpina. Ieškovė šiuo metu su nepilnamečiais vaikais gyvena Anglijoje, kur vaikai mokosi mokyklose. Sūnus T. lanko paprastą mokyklą, o sūnus M. lanko mokyklą skirtą vaikams su spec. poreikiais, kadangi sūnus yra autistas, todėl jam yra reikalingas ir didesnis išlaikymas, nes perkamas specialus maistas, rūbai, reikalingos įvairios procedūros. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad ji Anglijoje niekur nedirba, kadangi augina ir prižiūri neįgalų sūnų M. N.. Šiam vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, už kurią valstybė jai moka kas mėnesį po 312 Gbp ir dar gauna 89 Gbp kas dvi savaites. Taip pat ieškovė gauna kas savaitę 168 Gbp kaip vieniša mama. Taip pat valstybė padengia 112 Gbp per mėnesį už būsto nuomą. Viso ieškovė gauna kas mėnesį iš valstybės 1274 Gbp. Valstybė vaikų išlaikymui kiekvienam kas savaitę moka po 13 Gbp, tai kiekvienas vaikas per mėnesį gauna po 52 Gbp.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neteikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji negali dirbti ir mokytis, nes mažajam sūnui M. N. reikia nuolatinės priežiūros. Už tai, kad ji negali dirbti, valstybė jai moka kaip darbo užmokestį 319 Gbp. Jos pajamos yra ir valstybės pašalpa 89 Gbp kas dvi savaites už mažojo sūnaus priežiūrą, 168 Gbp per savaitę, už tai, kad yra vieniša mama, dar 43 Gbp už visus vaikus į savaitę, iš viso mėnesio pajamos yra apie 1200 Gbp ir daugiau. Dokumentų, patvirtinančių, kad ji negali dirbti, neturi. Sūnaus M. sveikata šiuo metu yra dar labiau pablogėjusi. Atsakovas tai žino. Taikiai susitarti su atsakovu nepavyko. Jai finansiškai padeda sesuo ir mama. Šiuo metu ji gyvena socialiniame būste, kurio nuoma kainuoja 112 Gbp per savaitę. Išlaidos už patarnavimus, kuriuos sudaro būsto nuoma, mokesčiai ir maistas per mėnesį yra apie 800 Gbp. Vasarą planuoja grįžti į Lietuvą, kad sergančiam mažajam sūnui taikyti delfinų terapiją, kurią jie yra lankę prieš keletą metų. Taip pat su vaiku buvo žirgyne, mokėjo po 10 Gbp už tris sesijas, darė vaikui masažus raumenims stiprinti, mokėjo po 5 Gbp už vieną sesiją, juos lankė apie 3 savaites kiekvieną dieną. Tačiau šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų neturi. Su atsakovu negyvena jau 5-6 metus, t. y. nuo 2017 metų. Atsakovas niekada nepadėjo išlaikyti vaikų. Atsakovas siuntė pinigų prieš Kalėdas, taip pat paprašius paskolinti, kelis kartus buvo pervedęs į sąskaitą pinigų. Atsakovas 2019 m. duodavo jai po 30 Gbp per mėnesį, kokius 4-5 kartus, yra davęs vieną kartą 130 Gbp. Atvažiuodavo susitikti su didžiuoju sūnumi, pervesdavo jam po 30 Gbp. Skirtingo išlaikymo vaikams reikalauja, nes sūnų poreikiai skirtingi. Mažajam sūnui reikia specialaus maisto, jam reikia atskirai gaminti, jį reikia maitinti. Jis turi jautrią odą, todėl jam netinka bet kokie rūbai ir batai (reikalingas specialus padukas), jis nevažiuoja su bet kokiu transportu, jam reikia kviesti taksi. Didysis sūnus šiuo metu nelanko jokio būrelio, bet planuoja jį leisti į kartingus, anksčiau jis lankė baseiną, kuris kainavo 20 Gbp per mėnesį. Mažasis sūnus pradėjo važiuoti su mokykla į mišką, tai kainuoja papildomas išlaidas 30 Gbp. Vaikams perka rūbus, uniformas, batus, kuprines, kanceliarines prekes, higienos priemones, moka už telefoną, internetą, mokyklos pietus. Per mėnesį T. išleidžia apie 580 Gbp, o mažajam M. apie 600 Gbp. Atsakovas vaikams išlaikymo nuo 2019-08-11 neteikė, kiek jis pervesdavo vyresniajam sūnui tiksliai nežino, ji tų pinigų nematė.
Atsakovas T. N. teismo posėdyje iš dalies sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad suma turi būti adekvati jo atlyginimui. Pažymėjo, kad pandemijos laikotarpiu jis ne visada dirbo, bet vaikams mokėjo nuolat iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio po 150 Eur kiekvienam vaikui, gal ir buvo keleta pertraukų. Mano, jog kiekvienam vaikui turi užtekti per mėnesį po 200 Eur. Atsiliepimo į ieškinį neteikė, nes praleido terminą jam pateikti, tačiau pateikė įrodymus, jog įsiskolinimas nėra toks, kaip nurodo ieškovė. Su ieškove kartais bendrauja, bet ji nenori su juo tartis. Priteisto laikino išlaikymo vaikams neteikia, nes turi vykdomų išieškojimų pas antstolius, jo sąskaitos areštuotos, ir jis šiuo metu neturi lėšų. Ieškovė neįrodė, kodėl vaikams reikia po 270 Eur. Jo nuomone, prašomos priteisti sumos per didelės. Jis su ieškove ilgą laiką gyveno kartu ir žino, kad ji nenori ir nemėgsta dirbti bei realiai išleidžia mažiau pingų vaikams. Lietuvoje jis gyvena nuo 2021 m. birželio galo, iki tol gyveno Lietuvoje ne pastoviai, nes dirbo Anglijoje. Nežinojo, kad grįžus gyventi ir dirbti Lietuvoje reikia deklaruoti gyvenamąją vietą, manė, kad įsidarbinus, savaime pasikeičia registracija. Dirba Lietuvos geležinkeliuose, jo uždarbis apie 700 Eur, nes dalį sumos nuskaito antstoliai. Paskutinį kartą vaikams mokėjo 2021 m. liepos mėnesį ir rugpjūčio mėnesio pirmą savaitę. Mokėjo išlaikymą po 30 Gbp kas savaitę, pinigus pervedinėjo iš Angliškos sąskaitos ieškovei. Kiek tiksliai yra sumokėjęs išlaikymo vaikams, negali pasakyti, mano, kad apie 4000 Gbp. Išlaikymą pradėjo mokėti vėliau nei nuo 2018 metų lapkričio mėn., kai su ieškove išsiskyrė. Turi kaime namą, ar jis antstolių areštuotas, nežino. Gyvena kartu su broliu, turi apie 2 ha žemės, tačiau neūkininkauja. Jo finansinė padėtis nėra gera, nes turi skolų, kurias išieško antstoliai. Jam kas mėnesį pragyvenimui reikia apie 600 Eur. Paskutinį mėnesį jam buvo pervesta alga 750 Eur, jau 600 Eur atskaičius antstoliams. Pripažįsta, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė gaudavo išmokas vaikams kas mėnesį, panašiai po 500 Gbp. Jis teikė vaikams išlaikymą nuolat iki ieškinio pateikimo dienos, pervesdavo pinigus į vaikų sąskaitas tiek, kiek galėjo. Su ieškove gyvena kartu ieškovės dukra iš pirmos santuokos, jai taip pat pervesdavo pinigų. Jo atlyginimas nuo 2019-08-11 buvo įvairus, tačiau įrodymų, kokią gaudavo algą, neturi. Abu sūnūs lanko mokyklą ir pamokos tęsiasi iki 15 val., iki to laiko ieškovė užimta savo reikalais. Klausė sūnaus M., kada jis paskutinį kartą lankė delfinų, šviesos terapijas, vaikas atsakė, kad užsiėmimuose nebuvo. Kol gyveno Anglijoje ir po išsiskyrimo su ieškove, jis su vaikais susitikdavo kas antrą savaitgalį, pasiimdavo juos popiečiui, leisdavo su jais laiką, duodavo pinigų ir be to, ką pravesdavo per banką. 2019 m. liepą jis išvyko į Lietuvą. Sutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikams, paskaičiavus gaunasi po 200 Gbp kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau vaikus turi išlaikyti ne tik vienas tėvas, bet pusę sumos turi skirti ir mama. Jis pats 13 metų gyveno Anglijoje su šeima ir žino, kad būstas nėra nuomojamas, o ieškovė gyvena socialiniame būste, už kurį moka valstybė. Ieškovei kas mėnesį tenka mokėti mokesčių gal apie 80 Gbp. Gyvenant kartu šeimoje, vaikų rūbams išleisdavo 80 Gbp, maistui visai šeimai išleisdavo 400 Gbp, niekas sūnui M. specialaus maisto, ar specialių priemonių nepirko ir sūnui to nereikia. Ar ieškovė turi kilnojamo ar nekilnojamo turto, nežino. Įrodymų, kad teikė išlaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. neturi, nes tuo metu nedirbo. Kiekvienam vaikui mokėjo po 120 Gbp ir mano, kad tai pakankamas išlaikymas vaikams. Kitais mėnesiais pravesdavo skirtingas sumas, nes pravesdavo kas savaitę ieškovės prašymu. Jei nedirbo, neturėjo pajamų, tada ir nemokėjo. Jis žino kiek, gyvenant šeimoje su ieškove, kainavo striukė, jos kaina - 25 Gbp, sportiniai batai - 20 Gbp. Teismui pateikė visus dokumentus, kad vaikų išlaikymui buvo pravesti pinigai, t.y. sūnaus M. išlaikymui iki rugsėjo mėnesio buvo pervesta 2000 Gbp, vyresniajam sūnui T. 1600 Gbp iki šių metų rugpjūčio mėnesio. Prašo išminusuoti vaikų išlaikymui sumokėtas sumas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) išvados dėl išlaikymo nepilnamečiams T. N. ir M. N. priteisimo neteikė. Nurodė, kad su nepilnamečiais vaikais susisiekti ir išklausyti jų nuomonių nepavyko, nes jų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Taip pat nurodė, kad vaikų tėvas atsakovas T. N. savo gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravęs Jungtinėje Karalystėje, nors ieškinio duomenimis turėtų gyventi (duomenys neskelbtini), todėl išvados pateikti negali. Teismo posėdyje VTAS atstovė nurodė, kad ieškovės prašomos išlaikymo sumos neprieštarauja vaikų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas T. N., motina ieškovė V. M.. M. N. yra gimęs Jungtinėje Karalystėje, Ašforde. Jis turi neįgalumą, kuris pagal teismui pateiktus duomenis galiojo iki 2021-06-05. M. N. Medvėjaus jūrininkų ligoninėje 2016-04-12 nustatytas bendras vystymosi atsilikimas, ypatingai pasireiškiantis kalbos raidos, kalbėjimo ir socialinio bendravimo vystymosi sutrikimais, tikėtina, kad sutrikimas gali būti priskirtas autizmo sričiai. Ieškovės šeimą sudaro ji su šalių vaikais ir duktė K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje. T. N. nuo 2016-09-05 lanko „Sunny Bank“ pradinę mokyklą, M. N. 2017 m. pradėjo lankyti Meadowfield mokyklą.
Ieškovė niekur nedirba, kaip pati nurodė augina ir prižiūri neįgalų sūnų M. N.. Šiam vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, už jį valstybė jai moka kas mėnesį po 312 Gbp, taip pat gauna pašalpą 89 Gbp kas dvi savaites už mažojo sūnaus priežiūrą, 168 Gbp per savaitę, už tai, kad yra vieniša mama, dar 43 Gbp už visus vaikus į savaitę, iš viso jos mėnesio pajamos yra apie 1200 Gbp su trupučiu. Valstybė vaikams kas savaitę moka po 13 Gbp, tai kiekvienas vaikas per mėnesį gauna po 52 Gbp. Ieškovė nepateikė pažymų apie gaunamas pašalpas, tačiau pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kokias pašalpas jai moka valstybė.
Atsakovas gyvena Lietuvoje, nuo 2021-08-09 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sodros ir atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, jo darbo užmokestis yra apie 2000 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Jis turi nekilnojamojo turto – 4 žemės skypus, gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Turėtas skolas, dėl kurių jam buvo daromi atskaitymai nuo jo darbo užmokesčio, yra padengęs.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas kyla iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nustačius (parinkus) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 270 Eur sūnui T. ir po 300 Eur sūnui M., nes jis turi spec.poreikių, yra autistas. Atsakovas teismo posėdyje sutiko su tuo, kad turi pareigą teikti vaikams jų poreikius tenkinantį išlaikymą, tačiau, anot jo, vaikams turi užtekti per mėnesį po 200 Eur.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.
Ieškovė suskaičiavo ir ieškinyje nurodė, kad sūnaus T. poreikiams kas mėnesį skiria ne mažiau kaip 580 Gbp (kas sudaro 688 Eur), sūnaus M. – 600 Gbp (kas sudaro 712 Eur). Ieškovė tik žodžiu nurodė, kad socialinio būsto nuoma per mėnesį jai kainuoja 448 Gbp (kas sudro 531 Eur) (112 Gbp (kas sudaro 132 Eur) per sav.). Jos šeimos išlaidos būsto nuomai, mokesčiams ir maistui per mėnesį sudaro apie 800 Gbp (kas sudaro 949 Eur). Kitų išlaidų ieškovė nedetalizavo, įrodymų dėl jų neteikė, o jos atstovas nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis vaikui neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, todėl detaliai dėl jų ir nepasisako.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais. Atsakovas teismo posėdyje iš esmės nereiškė prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų kas mėnesį išleidžiamų (skiriamų) sumų vaikų poreikiams dydžio, apsiribodamas, kad sutinka mokėti vaikams po 200 Eur ir kad jų išlaikymui ieškovė tik tiek per mėnesį ir išleidžia.
Iš ieškovės paaiškinimų ir gaunamų išmokų matyti bei galima daryti išvadą, kad kas mėnesį ieškovė išleidžia apie po 300 Gbp (kas sudaro 356 Eur) kiekvienam šeimos nariui, nes jos gaunamos pajamos yra apie 1200 Gbp (kas sudaro 1424 Eur), o jos šeimą sudaro 4 asmenys: ieškovė ir trys nepilnamečiai vaikai. Jos nurodytos išleidžiamos sumos tik šalių vaikams (580 Gbp (kas sudaro 688 Eur) ir 600 Gbp (kas sudaro 712 Eur)) iš esmės sudarytų visas jos gaunamas pajamas, todėl teismas šią aplinkybę vertina kritiškai.
Ieškovė gyvena aukštesnio ekonominio pragyvenimo lygio šalyje, kur gimė ir vienas iš šalių sūnų. Galima būtų manyti, jog šis kriterijus irgi įtakoja vaikams reikalingo išlaikymo dydį, tačiau ieškovės pasirinkta pozicija byloje, atstovaujant kvalifikuotam teisininkui, neteikti į bylą įrodymų apie patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui, net ir teismui siūlant tai daryti, leidžia daryti atitinkamas išvadas.
Remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungtyniškumo principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamo didesnio nei Lietuvoje numatyta minimali mėnesinė alga dydžio išlaikymo, todėl teismas, priteisdamas išlaikymą, orientuojasi į šį dydį, kuris šiuo metu yra – 730 Eur, atskaičius mokesčius - 518 Eur. Iš išlaikymo dydžio išskaičiuotini vaikų gaunami pinigai, kurie yra 13 Gbp per savaitę ir sudaro 60 Eur per mėnesį.
Antras kriterijus, į kurį privalu atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra jo tėvų turtinė padėtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2021-08-09 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sodros ir jo paties pateiktais duomenimis, atsakovo darbo užmokestis yra apie 2000 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – 4 žemės skypus, gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Teismo posėdyje pripažino, kad turėjo skolų, bet šiuo metu jas jau yra padengęs. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, į bylą nepateikta.
Ieškovė į bylą pateikė tik savo sąskaitos išrašą bei žodžiu nurodė, kad pragyvena iš gaunamų valstybės išmokų, kurios bendrai sudaro apie 1200 Gbp (kas sudaro 1424 Eur) per mėnesį. Duomenų, kad ji turėtų turto, į bylą nepateikta.
Įvertinęs bylos nagrinėjimui šalių pateiktus duomenis, susijusius su nepilnamečių vaikų tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši (lygiavertė). Ieškovė negalėjimą dirbti pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jausnesnysis sūnus turi sveikatos problemų. Iškovės gaunamos valstybės mokomos išmokos, atsižvelgiant į jos socialinį kaip vienišos mamos statusą, šiuo atveju yra ir jos pragyvenimo šaltinis ir jų dydis yra beveik tokio paties dydžio ir net didesnis kaip atsakovo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Tačiau ieškovė skirtingai nei atsakovas neturi nuosavo gyvenamojo būsto (buto ar namo), jį jai reikia nuomotis ir tuo pačiu užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą. Be to, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog su vienu iš tėvų (nagrinėjamu atveju – su ieškove) nuolatos gyvena vaikai, vadinasi, būtent ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kiek tai susiję su nepertraukiama kasdiene vaikų priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Tokiu atveju įvertinus būtino vaikui išlaikyti lėšų dydį, vaikų amžių (13 ir 10 metų), sveikatos būklę (M. N. turi sveikatos sutikimą) tai, kad vaikai yra vieninteliai asmenys, kuriems atsakovas šiuo metu turi pareigą teikti išlaikymą (ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą), abiejų tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamas, sveikatos būklę, teismas ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 240 Eur T. N. ir 270 Eur M. N., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek abiejų tėvų turtinei padėčiai ir nepažeidžia socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2021-08-13, iki vaikų pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010).
Ieškovė į teismą dėl išlaikymo kreipėsi 2021-08-13. Ieškinyje ji prašė priteisti išlaikymą nuo 2019-08-11, t.y. už du metus iki kreipimosi į teismą. Konkrečios įsiskolinimo sumos, ieškovė nenurodė, jos atskovas jos taip pat nedetalizavo.
Iš Lietuvos teismų teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad pirmą kartą su ieškiniu ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams į teismą kreipėsi dar 2019-08-29, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, kaip ir kitus keturis kartus, nustačius, kad tiek ieškovė su vaikais, tiek atsakovas gyvena ne Lietuvoje.
Atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovei per 2020-2021 m. laikotarpį, iki ieškovės ieškinio pareiškimo, pervedė iš viso 1810 Gbp (kas sudaro 2148 Eur), sūnui T. – 1775 Gbp (kas sudaro 2106 Eur) ir prašo šias sumas išskaičiuoti iš ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas teigė, kad išlaikymą vaikams mokėjo tik tiek, kiek turėjo galimybių, nes kartais nedirbo, tačiau duomenų, kad šį laikotarpį jis dėl objektyvių aplinkybių ir/ar priežasčių negalėjo dirbti ir uždirbti vaikams reikalingą išlaikymą, į bylą nepateikė.
Nenustačius, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sąlygos (t. y. šalių turtinė padėtis ir išlaidos vaikų poreikiams) iš esmės galėjo būti kitokios, kaip sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimas ieškovei priteistinas, išskaičius atsakovo pervestas lėšas tiek ieškovei, tiek sūnui T. Tokiu būdu iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui T. priteistina 3654 Eur (5760 (240x24)-2106) išlaikymo skola ir nepilnamečiui sūnui M. 4332 Eur (6480 (270x24)-2148) (CK 3.200 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 317 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Be to, ieškovė šioje byloje už procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme paslaugas sumokėjo advokatui 1 000 Eur (2021-10-12 atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis atstovavimo išlaidų apmokėjimą), taip pat sumokėjo 50 Eur už dokumentų vertimą. Ieškovės atstovui sumokėtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio. Konstatavus, kad byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (patenkintų reikalavimų procentinė išraiška 70 proc.), iš atsakovo priteistina 735 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. N. (gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 240 Eur (du šimtus keturiadešimt eurų), nuo ieškinio padavimo (2021-08-13) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. N. (gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų), nuo ieškinio padavimo (2021-08-13) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. N. (gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3654 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiadsdešimt keturių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. N. (gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4332 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. N. (gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiui vaikui M. N. (gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.
2021 m. rugpjūčio 17 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 735 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.