Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo, kuriuo paskirta ekonominė sankcija, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė, vyr. valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė K. P., 2019 m. liepos 25 d. – 2019 m. rugpjūčio 5 d. atlikusi planinį patikrinimą , parengė 2019 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 33-35), kuriame konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) per 2018 m. ir 2019 m. importavo 28 vienetus elektrinių ventiliatorių ir neįsiregistravo kaip elektros ir elektroninės įrangos importuotoja vieningos gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau- ir GPAIS), neveda apskaitos apie Lietuvos rinkai tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą, nėra sudariusi gaminių sąrašo , bendrovė neorganizuoja elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidariusių naudojant importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektą elektros ir elektroninę įrangą surinkimą, vežimą, apdorojimą, nedalyvauja organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, neapmoka minėtų atliekų tvarkymo išlaidų ir tuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34 ¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ,4 ,5 punktų, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291, 3,4, 5 punktų, Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 3ir 4 punktų, Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481, 8.1, 8.2, 8.4 punktų reikalavimus.

Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog bendrovės veiklos apimtys nutarime įvardintu aspektu buvo nedidelės, bendrovė yra maža įmonė (joje dirba tik keturi asmenys), operatyviai ištaisė nutarime įvardintus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos nagrinėjimo metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.

Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kartu pažymėtina, jog bendrovei paskirta ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl laikytina, jog pareiškėjai paskyrus įspėjimą nebūtų visiškai pasiekti ekonominės sankcijos tikslai.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) skiriama 2000 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, 101 straipsnio 1 dalį ir 102 straipsnio 3 dalį, 51 straipsnio 6 dalį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) paskirtą 6000 eurų baudą pakeisti į 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.