- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-579-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00145-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu T. B. pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. ir 124² str. 2 d. numatytus pažeidimus, nes jis 2013 m. kovo 10 d. 7:11 val. (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, kelio (duomenys neskelbtini) 51 km, chuliganiškai vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“, v/n (duomenys neskelbtini) t. y. kelio važiuojamoje dalyje suko automobilį ratu apie savo ašį, sudarydamas kliūtį saugiai važiuoti kitoms transporto priemonėms keliu (duomenys neskelbtini) , todėl savo chuliganišku vairavimu privertė keliu (duomenys neskelbtini) , važiavusio automobilio „Opel Tigra“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoją S. D. staigiai stabdyti vairuojamą automobilį ir keisti jo važiavimo kryptį, kad išvengti susidūrimo su jos važiavimo kryptyje atsidūrusiu automobiliu „Mitsubishi Lancer“. Susidariusioje situacijoje S. D., norėdama išvengti susidūrimo, ar sušvelninti jo pasekmes, stabdydama ir keisdama važiavimo kryptį, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklo stovą ir jį nulenkė, bei apgadino automobilį „Opel Tigra“, v/n. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. K.. T. B. iš įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pasitraukė nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 106, 125, 234 punktų reikalavimus.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. T. B. skirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio bauda. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį skirta 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., T. B. skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Teismas pažeidėjo kaltę grindė paties pareiškėjo paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis, administracinio teisės pažeidimo protokolu, rašytiniais S. D., A. M. ir T. B. paaiškinimais bei kita bylos medžiaga. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus laiko padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgta į padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad pareiškėjas neteistas, dirba.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu T. B. jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-04-09 nutarimą pakeisti, sušvelninti administracinę nuobaudą – sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, jog pareiškėjas kaltę padarius inkriminuotus pažeidimus pripažino, paaiškino įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš įvykio vietos nuvažiavo, nes nematė iš paskos važiuojančios S. D. automobilio ir po to įvykusios avarijos. Labai gailisi, kad taip atsitiko dėl jo kaltės. Teigia, jog iš įvykio vietos nebūtų nuvažiavęs, jeigu būtų matęs, kad įvyko avarija. Nurodo, jog dirba ir į darbą tenka važiuoti automobiliu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato šakių rajono policijos komisariato viršininkas prašo T. B. skundo netenkinti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
T. B. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus.
Nors T. B. skunde teigia, jog neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai yra nematė, kad įvyko eismo įvykis, tačiau šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais faktinėms bylos aplinkybėms, todėl atmetami. Tai, kad pareiškėjas neabejotinai suprato, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, matyti tiek iš S. D., tiek ir iš paties T. B. paaiškinimų ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje. S. D. paaiškino, jog automobilis važiavo priešais ją, kada ji turėjo staiga stabdyti, dėl ko ją sumėtė ir ji nuvažiavo į griovį. S. D. matė, kad už vairo sėdėjo vaikinas, o šalia jo šviesių plaukų mergina, automobilio langas buvo praviras, o ji išlipusi iš savo automobilio šaukė sustoti, tačiau automobilis nuvažiavo. Tai, kad pareiškėjas suprato, jog įvyko eismo įvykis, ir jis su juo susijęs, rodo ir jo paties paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog pamatęs link jo ateinančią moterį bei griovyje esantį automobilį, jis nelaukęs, kol ši moteris ateis, nusprendė važiuoti link namų, nes nujautė, kad automobilis griovyje galėjo atsidurti dėl jo kaltės. T. B. paaiškino, jog išvažiavo namo, nes išsigando, kad gali būti apkaltintas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog T. B. suvokė, kad susijęs su eismo įvykiu ir iš eismo įvykio vietos pasišalino vengdamas atsakomybės, tai yra tyčia, todėl jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Skunde prašoma skirti švelnesnę nuobaudą.
Iš bylos duomenų matyti, jog galutinė subendrinta nuobauda paskirta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sankcijos ribose ir sutampa su nuobauda, skirtąją T. B. už šį pažeidimą.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims siekiant nubausti bei auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl nuobaudų taikymo procese kylantys neigiami padariniai, suvaržymai ir apribojimai laikomi natūralia neteisėto elgesio pasekme.
LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatuoja, jog šie įstatymo reikalavimai skiriant T. B. nuobaudas tiek už atskirus pažeidimus, tiek ir galutinę administracinę nuobaudą nepažeisti, tinkamai įvertintos visos LR ATPK 30 straipsnyje numatytos aplinkybės bei jų reikšmė parenkant nuobaudų rūšį ir nustatant jų dydį. Iš bylos aplinkybių matyti, jog teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą – padaryti pažeidimai grubūs, keliantys realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, sprendžiant dėl veikų pavojingumo pagrįstai atsižvelgta ir į jų skaitlingumą- vienu metu padaryti net trys pavojingi pažeidimai. Be to, pareiškėjo atsakomybę sunkina tai, kad jis už kelių eismo taisyklių pažeidimus per metus laiko baudžiamas jau antrą kartą. Todėl, nors T. B. ir pripažino kaltę, nuoširdžiai galisi ir teismas pagrįstai tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra jaunas, dirba, anksčiau nurodytos aplinkybės savo neigiama reikšme persveria šių aplinkybių reikšmę nustatant nuobaudų dydžius ir pagrindžia didesnių nei sankcijų vidurkiai numatytų nuobaudų -tiek baudų, tiek ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą pareiškėjui.
LR ATPK 33 str. 2 d. numato, jog tuo atveju, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.
Šioje byloje pareiškėjui galutinė nuobauda skirta ne tik sunkiausio iš pažeidimų (ATPK 130 str. 1 d.) sankcijos ribose, tačiau ne didesnė nei nuobauda, skirtoji už šį pažeidimą, todėl darytina išvada, jog ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeistos, o skirtoji galutinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, nes šiuo atveju padaręs net tris pavojingus pažeidimus, pareiškėjas faktiškai patirs neigiamus suvaržymus atitinkančius tik vieną iš padarytų pažeidimų.
Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, jog pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos šioje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: .: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių kompleksas šioje byloje pagrįstai nenustatytas, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skyrė nuobaudas sankcijų ribose. Tai, kad pareiškėjas kaltę pripažino ir gailisi pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertina individualizuojant bausmę sankcijos ribose, nes net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei iš dalies neigiamai charakterizuojamai pareiškėjo asmenybei (baustas administracine tvarka), padidintam veikų pavojingumui (padaryti net trys pavojingi, keliantys realią grėsmę eismo saugumui pažeidimai) nuobaudos skirtos ne didesnės nei sankcijų vidurkiai. Teismas pažymi, jog pažeidėjo asmenybė tinkamai įvertinta administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant bausmę sankcijos ribose ir tai, kad pažeidėjas jaunas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, dirba negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai šiurkštūs, keliantys didelį pavojingumą eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius dėl darbo, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje tai nelaikytina išimtine aplinkybe. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams. Administracinės nuobaudos vienas iš tikslų būtent ir yra neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama nubaudimo bei prevencijos tikslų. Be to, įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į byloje esančius T. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad jam skirtų administracinių nuobaudų rūšys bei dydžiai atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pareiškėjo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo jas keisti nėra. Aplinkybių, ypatingai teigiami bylojančių pareiškėjo naudai, byloje nenustatyta, todėl skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skiriant žymiai trumpesniam terminui nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies ar ATPK 124² straipsnio 2 dalie sankcijose, nėra pagrindo.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę ir nuobaudas individualizavo tinkamai. Teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u taria:
T. B. apeliacinio skundo netenkinti. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.