Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Edzaras“, Mažeikių rajono policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Z. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, juo prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. antstolės patvarkymą Nr. S-17-5-21236 vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01708. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė, išieškodama nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias Mažeikių rajono policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, uždrausdama skolininkei priimti bet kokį reikalavimo įvykdymą, taip pat jį perleisti, taip pat įpareigojo Mažeikių rajono policijos komisariatą mokėtinas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos nuomone, toks antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes antstolė areštavo ir skolininkės sutuoktinio, kuris visiškai nesusijęs su nusikaltimu padaryta žala, pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Z. V. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:Nuo pinigų per kratą iš Z. V. paėmimo 2008 metais iki šiol per devynerius metus pretenzijų dėl šių pinigų nuosavybės nereiškė nei skolininkės sutuoktinis S. V., nei M. S., nei kiti asmenys. Taip pat pažymėjo, jog nebuvo ginčyta šių pinigų priklausomybė Z. V.. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja savo teiginių, kad 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymu antstolė areštavo ir skolininkės sutuoktinio pinigines lėšas, nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taip pat nurodė, kad iš 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio galima spręsti ne tik apie tai, kad laikinas nuosavybės teisių į 13 620,00 Eur lėšas apribojimas taikomas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei Z. V., bet ir apie tai, kad šios lėšos įgytos nusikalstamu būdu ir kad į jas galima nukreipti išieškojimą net manant, kad šios lėšos yra ne vien Z. V., bet ir jos sutuoktinio S. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta apribojimų, kurie neleistų nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, kurioms taikytas apribojimas būtent UAB „Edzaras“ civiliniam ieškiniui, kuris yra iš dalies patenkintas ir dėl kurio priimtas sprendimas yra perduotas vykdyti antstolei, kurios priimtą patvarkymą atsakovė (skolininkė) skundžia, užtikrinti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Z. V. prašo panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-17- 5-21236 vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01708, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį. Taip pat skundo netenkinimo atveju prašė iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties pašalinti teiginį, kad „šios lėšos įgytos nusikalstamu būdu ir į jas galima nukreipti išieškojimą net jei laikyti, kad šios lėšos yra ne vien Z. V., bet ir jos sutuoktinio S. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nagrinėdamas skundą aiškiai peržengė jo nagrinėjimo ribas ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnyje, nes vadovaudamasis vien tik LITEKO duomenimis ir CPK 666 straipsnio 2 dalies nuostata padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą apie pinigų įgijimą nusikalstamu būdu. Pareiškėjos vertinimu, teismas, nesusipažinęs su baudžiamąja byla, negalėjo tinkamai įvertinti minėtų piniginių lėšų kilmės, įgijimo pagrindų, o nuosprendyje apie tai, kad paminėtos piniginės lėšos įgytos nusikalstamu būdu, ne tik neužsiminta, bet priešingai – konstatuota, kad „nustatinėti, kam priklausė kratos metu kaltinamosios bute paimti pinigai, nėra šios bylos dalykas“.Pareiškėja pažymėjo, jog CK 3.87 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Teigia, jog pagrindų, paneigiančių minėtą prezumpciją, sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atkreipė dėmesį, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis S. V. yra sudarę santuoką dar 1977 m. rugsėjo 24 d. ir kratos metu piniginės lėšos paimtos jiems būnant santuokoje. Mano, jog vien iš to akivaizdu, kad antstolė areštavo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimus pinigus, kurių pusė priklauso ir pareiškėjos sutuoktiniui.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės normų taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/01708 pagal įsiteisėjusį 2017 birželio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-715-2017 dėl 120 531,80 Eur skolos bei 3 021,72 Eur išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo iš skolininkės Z. V. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Edzaras“ naudai. 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S‑17‑5‑21236 antstolė areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias Mažeikių rajono policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, uždraudė skolininkei priimti bet kokį reikalavimo įvykdymą, taip pat jį perleisti bei įpareigojo Mažeikių rajono policijos komisariatą mokėtinas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu per kratą Z. V. gyvenamosiose patalpose rasta ir paimta 13 620,00 Eur įvairiomis kupiūromis, o pati Z. V. pateikė pinigus – 2 720,00 Lt (787,76 Eur). Visos šios piniginės lėšos pervestos į Mažeikių rajono policijos komisariato depozitinę sąskaitą pagal 2008 lapkričio 24 d. Kriminalinės policijos tyrėjos V. S. nutarimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586 ir 587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis).Atskiruoju skundu iš esmės nurodoma, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis S. V. santuoką sudarė 1977 m. rugsėjo 24 d., pažymima, kad kratos metu paimtos piniginės lėšos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, jų pusė priklausė pareiškėjos sutuoktiniui. Pareiškėjos teigimu, CK normose preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, todėl mano, kad skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju antstolė Brigita Tamkevičienė, priėmusi vykdyti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Edzaras“ pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 1-5-715/2017, atliko vykdymo veiksmus. Vykdymo metu antstolė nustatė, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje saugomos lėšos, kurios 2008 m. lapkričio 24 d. Kriminalinės policijos tyrėjos V. S. nutarimu pervestos į Mažeikių rajono policijos komisariato depozitinę sąskaitą, todėl 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-17-5-21236 (skundžiamu patvarkymu) areštavo nurodytas lėšas bei įpareigojo jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, jog TAARĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro darnią teisinių instrumentų turto arešto tikslams pasiekti sistemą. Pirma, tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas Turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį. Antra, pateikus Turto arešto aktų registrui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, Turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Tuo remiantis darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2013). Iš atskirojo skundo matyti, jog pareiškėja nesutinka su skundžiamu patvarkymu, kadangi, jos nuomone, pusė areštuotų lėšų priklauso jos sutuoktiniui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamu patvarkymu joks areštuotų lėšų paskirstymas atliktas nebuvo. Pažymėtina, jog areštavus nurodytas pinigines lėšas bei pasitelkus turto dalies nustatymo institutą, bus galima identifikuoti, kam ir kokia dalis areštuotų lėšų priklauso, todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pinigines lėšas pervedus į antstolės depozitinę sąskaitą, nuosavybės teisė į šias lėšas taip pat nepasikeis, t. y. lėšų savininku išliks tas pats asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą darytina išvada, kad jeigu bus nustatyta, jog tam tikra dalis areštuoto turto priklauso ne skolininkui, tokiu atveju ši pinigų suma bus sugrąžinta savininkui. Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamas antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.Atskiruoju skundu taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą apie pinigų įgijimą nusikalstamu būdu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pareiškėjos nurodomais argumentais. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas teismas baudžiamojoje byloje spręsdamas dėl kratos metu rastų bei paimtų pinigų (13 620,00 Eur ir 2 720,00 Lt (787,76 Eur) nurodė: „Nustatinėti, kam priklausė kratos metu kaltinamosios bute paimti pinigai, nėra šios bylos dalykas.“ Tai reiškia, jog byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, ar tie pinigai gauti teisėtais, ar nusikalstamais būdais, todėl išsamiai šių aplinkybių neištyrus, daryti pagrįstas išvadas apie paimtų pinigų kilmę nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos išvados nėra teisingos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus, todėl nekeisdamas pirmosios instancijos teismo nutarties, pašalina minėtus motyvus iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, pašalinant iš motyvuojamosios jos dalies teismo argumentus, susijusius su kratos metu rastų bei paimtų pinigų kilme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti iš esmės nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį.

Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties motyvuojamosios dalies teismo motyvus, susijusius su kratos metu rastų bei paimtų piniginių lėšų kilme.