Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-08-06 · Administracinė byla Nr. AS-502-689-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
AS-502-689-14
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01098-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „KLAS“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Šiaulių energija“
Administracinė byla Nr. AS502-689/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01098-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KLAS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KLAS“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „KLAS“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „KLAS“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, patikslintu skundu bei prašymu, kuriais prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. kovo 12 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-140312-00045 bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-61-140312-00045 galiojimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pripažinus ginčijamo statybos leidimo neteisėtumą, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas, nes statybos darbai pagal šioje byloje ginčijamą statybos leidimą jau galėtų būti atlikti. Tuo atveju, jeigu AB „Šiaulių energija“ iki teismo sprendimo priėmimo byloje jau būtų baigusi statybos darbus pagal jai išduotą statybos leidimą, o teismas priimtų sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą, tai iškiltų reikalingumas šalinti statybos padarinius, būtų reikalingas papildomas laikas ir lėšos, galimai net papildomi teisminiai ginčai. Todėl statybos darbų sustabdymas iki ginčo dėl statybos leidimo teisėtumo išsprendimo pabaigos yra tinkama ir veiksminga priemonė, siekiant sudaryti sąlygas operatyviai įvykdyti teismo sprendimą ateityje. Be kita ko, teismui atmetus pareiškėjo skundą, statytojas turės galimybę statybos darbus įgyvendinti po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones bus pasiekti tokių priemonių tikslai ir nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir kiti su tuo susiję principai.

II.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas priimtas. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011), pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną ginčijamo akto galiojimo sustabdymą – nenurodė, kokiu būdu pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje nesuteikia pareiškėjo nurodomos galimai ateityje atsirasiančios papildomos trečiojo suinteresuoto asmens AB „Šiaulių energija“ išlaidos, susijusios su statybos padarinių šalinimu priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą. Pažymėta, kad pareiškėjo skundą priėmus teismo žinion, apie iškeltą teisminį ginčą informuojamos proceso šalys, tuo pačiu proceso šalys gali numatyti riziką, galinčią atsirasti patenkinus pareiškėjo skundą.

Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvų, pagrindžiančių tai, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių.

Pažymėta, jog šia nutartimi iš pareiškėjo neatimama teisė ir vėlesnėse proceso stadijose dar kartą kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „KLAS“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Paaiškina, kad nepaisant to, jog dėl 25 MW galios katilinės, kurią ruošiasi statyti AB „Šiaulių energija“, nebuvo atliktas nei poveikio aplinkai vertinimas, nei atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ko reikalauja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos, 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-140312-00045, kuriuo suteikė leidimą statyti (rekonstruoti) Pietinę katilinę, įrengiant 20,0 MW galios biokuro katilus su iki 5 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu (iš viso iki 25 MW galios katilinė). Pareiškėjo manymu, statybos leidimo išdavimas pažeidžia tiek Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 14 punkto bei 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tiek ir UAB „KLAS“ teises, kadangi pareiškėjas gretimame žemės sklype taip pat planuoja statyti apie 23 MW biokuro katilinę (įrengti 2 katilus po 9,5 MW su kondensaciniu ekonomaizeriu). Priešingai nei AB „Šiaulių energija“, pareiškėjas tokiai savo veiklai buvo priverstas atlikti ne tik atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, bet ir vykdyti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nors planuojama pastatyti biokuro katilinė bus toje pačioje vietoje ir mažiau galinga nei AB „Šiaulių energija“.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog neteisėtais atsakovo veiksmais sudarius galimybes AB „Šiaulių energija“ neteisėtai statyti biokuro katilinę, pareiškėjas gali būti priverstas patirti nuostolius, prarasti investicijas ir (ar) net jo biokuro katilinė gali tapti nebereikalinga Šiaulių miestui. Tiksliau, atsakovo veiksmais yra iškreipiama sąžininga konkurencija, kuriamos kliūtys sąžiningam pareiškėjo verslui. Akivaizdu, kad vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą visi šie padariniai nebus pašalinti ir byloje nebus pasiektas realus teisingumas, jeigu nebus taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neatskleidė, kokiu būdu ir kaip pažeistų jo teises bei interesus tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių nebuvimas bei buvo nepateikta argumentų, kaip galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Taigi, teismas visiškai nevertino ir nepastebėjo pareiškėjo pateiktų argumentų dėl jo teisių pažeidimo, kurie aiškiai atskleisti tiek pareiškėjo skunde, tiek ir pareiškėjo pareiškime dėl 2014 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų šalinimo, atsakovo neteisėtų veiksmų padarinių ir būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pažymi, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebūtų atkurtos nei teisinės, nei faktinės aplinkybės, taip pat ir konkurencinės sąlygos, kadangi AB „Šiaulių energija“ jau būtų neteistai pastačiusi savo biokuro katilinę ir tuo galimai užkirtusi kelią pareiškėjo biokuro katilinės statyboms. Be to, pareiškėjas savo projektą inicijavo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras pradėjo žymiai anksčiau nei AB „Šiaulių energija“, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi bei tikisi, kad savo projektą įgyvendins pirmiau nei AB „Šiaulių energija“. Esant tokioms sąlygoms, pareiškėjas turėtų galimybę pagamintą šilumos energiją parduoti AB „Šiaulių energija“ brangiau, nei tuo atveju, kai bus įgyvendintas AB „Šiaulių energija“ projektas. Būtent tai gali nulemti pareiškėjo investicijų atsiperkamumą ir apskritai projekto tikslingumą.

Taip pat pažymi, jog pripažinus ginčijamo statybos leidimo neteisėtumą, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas, nes statybos darbai pagal šioje byloje ginčijamą statybos leidimą jau galėtų būti atlikti. Tuo atveju, jeigu AB „Šiaulių energija“ iki teismo sprendimo priėmimo byloje jau būtų baigusi statybos darbus pagal jai išduotą statybos leidimą, o teismas priimtų sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą, tai iškiltų reikalingumas, be kita ko, šalinti statybos padarinius, būtų reikalingas papildomas laikas ir lėšos, galimai net papildomi teisminiai ginčai. Tokios pat pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje analogiškose bylose (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-798/2010). Taigi, tokiu atveju statybos leidimo galiojimo sustabdymas būtų proporcinga priemonė, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir užtikrinti status quo kol bus išnagrinėtas ginčas. Be kita ko, teismui atmetus pareiškėjo skundą, statytojas turėtų galimybę statybos darbus įgyvendinti po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pasiekti tokių priemonių tikslai ir nebūtų pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir kiti su tuo susiję principai.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir atmesti pareiškėjo reikalavimą taikyti šias priemones.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai gynė viešąjį interesą šioje byloje, kuris yra akivaizdus, nes trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių energija“ vykdo projektą, kuris yra aktualus visuomenei ir rekonstruoja esamą katilinę, o ne stato naują, todėl nuo to priklauso tinkamų paslaugų teikimas Šiaulių miesto gyventojams, nes ši įmonė rūpinosi paslaugų teikimu iki šiol ir užtikrino Šiaulių miesto savivaldybės savarankiškąją funkciją dėl šilumos ūkio organizavimo. Tokių priemonių uždėjimas gali sąlygoti nepagrįstus nuostolius ir nepataisomą žalą visuomenei, tuo atveju, jei projekto vykdymas būtų sustabdytas dėl užsitęsusių teisminių ginčų. Pareiškėjas šiuo atveju nori statyti naują katilinę, kurios iki šiol mieste nebuvo. Trečiojo suinteresuoto asmens projekto vykdymas yra susijęs su šilumos gamybos efektyvumo didinimu, šilumos energijos kainos vartotojams mažinimu bei didžiausios Šiaulių miesto Pietinės katilinės modernizavimu, kuri tiekia šilumą beveik visiems, t. y. 94 procentams miesto vartotojų. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. T-2 „Dėl pritarimo įgyvendinti AB „Šiaulių energija“ investicijų projektą „Pietinės katilinės rekonstravimas įrengiant 20 MW galios biokuro katilinę Pramonės g. 10, Šiauliuose““, įgyvendino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme 6 straipsnio 30 punkte suteiktą savarankiškąją funkciją – Šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Šios funkcijos vykdymas yra gyvybiškai ir ekonomiškai svarbus Šiaulių miesto gyventojams. Sustabdžius projekto vykdymą dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo, ši funkcija gali būti neužtikrinta ir dėl to Šiaulių miesto gyventojams gali būti sustabdytas tinkamas paslaugos teikimas, dėl to gyventojams gali tekti mokėti didesnę kainą už teikiamą paslaugą, tai sąlygoja didesnius padarinius, kuriuos privaloma ginti ir pareiškėjo privatūs verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso. Be to, tokių priemonių taikymas būtų neproporcingas ir trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, kuris savo veiklą vykdo galiojančių teisės aktų pagrindu, pagal išvadas, kurios nėra nuginčytos teisme.

AB „Šiaulių energija“ eksploatuojama katilinė yra kitame sklype nei pareiškėjo numatyta, tai reiškia, kad pareiškėjo vykdomam projektui tai neturi jokios teisinės reikšmės ir tuo atveju, jei darytume prielaidą, kad gali tekti naikinti atliktos rekonstrukcijos atitinkamas dalis. Tai jokiu būdu nesukelia pasekmių pareiškėjui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tik prielaidomis, kad galimai gali būti pažeista jo teisė į atitinkamos teritorijos tinkamą valdymą, nes ta teritorija yra šalia tos, kurioje įgyvendinamas projektas, be to, tariamai pareiškėjas būtų pirmesnis pradėjęs vykdyti veiklą ir dėl to būtų turėjęs galimybę pirmas pagaminti šilumos energiją bei ją parduoti AB „Šiaulių energija“. Šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei dokumentais, įrodančiais, kad objektyviai yra pažeistos teisės, dėl tariamai neteisėtos veiklos padaryti nuostoliai pareiškėjui ar pan. Objektyvi kategorija nėra įrodyta, o remiamasi tik numanymu ir prielaidomis.

Pareiškėjas neteisingai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2010 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-798/2010, kaip tariamai analogiška byla šiai. Todėl ir argumentai dėl esamos padėties (status quo) išlaikymo taip pat nėra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti byloje ginčijamo statybą leidžiančio dokumento galiojimą (ABTĮ 71 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi, svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą, galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo atsakovo priimto statybą leidžiančio dokumento galiojimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 12 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-61-140312-00045 panaikinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, iš esmės neapsunkintų tokio teismo sprendimo įvykdymo bei nepadarytų jo negalimu. Panaikinus statybos leidimą, yra taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (kas nebūtinai reiškia savavališkos statybos padarinių likvidavimą). Todėl tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas iš trečiojo suinteresuoto asmens AB „Šiaulių energija“ pareikalautų papildomų išlaidų bei papildomo laiko, nereiškia, jog teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo įvykdymas dėl to taps itin sudėtingas. Be to, lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi ir ateityje galimai kilsiantys teisiniai ginčai, papildomas bylinėjimasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008, 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008). Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog priėmus pareiškėjo skundą teismo žinion, proceso šalys gali numatyti riziką, galinčią atsirasti patenkinus šį skundą.

Atmestinais teisėjų kolegija laiko pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas patirs nuostolius, praras investicijas ir (ar) net jo biokuro katilinė gali tapti nebereikalinga Šiaulių miestui, t. y. gali kilti grėsmė pareiškėjo projekto ir jo investicijų atsipirkimui, apskritai projekto tikslingumui. Pažymėtina, jog galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Pridurtina, jog pareiškėjas, išdėstydamas minėtus argumentus dėl ginčijamo akto įtakos jo finansinei padėčiai, jų nepagrindė konkrečiais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, todėl lieka neaišku, kokius konkrečius finansinius praradimus jis patirtų, kokiu konkrečiu dydžiu jis parduotų pagamintą šilumos energiją AB „Šiaulių energija“, jei įgyvendintų savo projektą anksčiau, ir atvirkščiai, taip pat neaišku, kodėl AB „Šiaulių energija“ statoma biokuro katilinė galimai užkirstų kelią pareiškėjo biokuro katilinės statyboms, nors pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Taigi, aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Atsižvelgiant į tai, nevertintini pareiškėjo argumentai, susiję su atsakovo veiksmais, sudarius galimybes AB „Šiaulių energija“ galimai neteisėtai statyti biokuro katilinę, t. y. su ginčo esme.

Taigi, išdėstytos aplinkybės bei argumentai rodo, jog nagrinėjamos bylos proceso metu nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galutinio teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų bei nepasidarytų negalimas, t. y. buvusią iki skundžiamo akto priėmimo padėtį atkurti bus įmanoma.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KLAS“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas