Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės,

2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Guboja“ skundą atsakovui VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2017 m. liepos 28 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo sodininkų bendrijos „Guboja“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo teismo prašoma:

- panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (4.8.2.)IJ-829 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą įvykdyti pareiškėjo prašymą reg. Nr. 14822615.

Ginčo dėl pareiškėjo sušaukto ir 2017 m. birželio 10 d. įvykusio pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo bei jame priimtų sprendimų, teisme nėra. Pažymima, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-2039-729/2017 L. B. prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl šio sprendimo, tačiau teismas atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis laikytina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas laikosi pozicijos, jog 2017 m. birželio 10 d. susirinkimo metu priimti sprendimai yra teisėti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normomis, atsakovas privalo įregistruoti juridinio asmens duomenis juridinių asmenų registre pagal pareiškėjos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo, įvykusio 2017 birželio 10 d., sprendimus – valdybą ir valdybos pirmininką.

2017 m. gegužės 30 d. gauta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2039-729/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones – VĮ „Registrų centras“ įpareigotas nekeisti pareiškėjo valdymo organo ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2017 m. birželio 21 d. sodininkų bendrijos „Guboja“ valdybos pirmininkė V. D. Klaipėdos filialui pateikė prašymą įregistruoti sodininkų bendrijos valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenis Juridinių asmenų registre. Išnagrinėjus prašymą priimtas sprendimas atsisakyti jį tenkinti, kadangi aukščiau paminėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui yra uždrausta keisti pareiškėjo valdymo organų registracijos duomenis. Tik panaikinus laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeitus, juridinių asmenų registro tvarkytojas galėtų spręsti dėl pareiškėjo valdymo organo ir kitų registracijos duomenų pakeitimo, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu 2017 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. (4.8.2.)IJ-829 „Dėl informacijos pateikimo“ yra teisėtas bei pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ ‚Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (4.8.2.)IJ-829 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. birželio 10 d. įvyko sodininkų bendrijos „Guboja“ pakartotinis rinkiminis narių susirinkimas. Iš pareiškėjo pakartotinio rinkiminio narių susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio matyti, jog susirinkimo metu ketvirtuoju klausimu sodininkų bendrijos nariai balsavo dėl bendrijos valdybos narių ir valdybos pirmininko išrinkimo. Protokole užfiksuota, jog susirinkimo pirmininkaujantis A. E. pristatė, kad į valdybos narius save išsikėlė V. D., S. M., J. B., A. Š., N. K., V. S., R. V. ir V. M.. V. D., taip pat iškėlė savo kandidatūrą į valdybos pirmininkus. Suskaičiavus bendrijos narių balsus, trijų metų kadencijai valdybos nariais išrinkti V. D., S. M., J. B., A. Š. ir N. K.. valdybos pirmininke trijų metų kadencijai išrinkta V. D..

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos vadyba. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos narių darbo reglamentą. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijų narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Vietoj atsistatydinusių ar atšauktų bendrijos valdybos narių kiekvienas valdybos narys renkamas tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdymo organų narių kadencijų skaičius neribojamas. Taigi pagal cituojamą teisinį reguliavimą 2017 m. birželio 10 d. sodininkų bendrijos „Guboja“ narių susirinkime vyko rinkimai į bendrijos valdymo organus.

2017 m. birželio 21 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą juridinių asmenų registre, įregistruoti 2017 m. birželio 10 d. įvykusio pakartotinio rinkiminio narių susirinkimo metu priimtą sprendimą – išrinktus naujus valdybos narius bei valdybos pirmininką. Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (4.8.2.)IJ-829 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė jį tenkinti. Atsakovas atsisakymą registruoti pareiškėjo duomenis apie valdybos pirmininką ir valdybos narius, grindė aplinkybe, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2039-729/2017, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo VĮ ‚Registrų centras“ nekeisti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdymo organų ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal pareiškėjo ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-2039-729/2017 atsakovei L. B.. Pareiškėjas ieškiniu pareiškė reikalavimą atsakovei L. B., prašydamas atsakovės 2017 m. gegužės 21 d. sušauktą pakartotinį visuotinį sodininkų bendrijos „Guboja“ susirinkimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti jo metu priimtus sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti VĮ „Registrų centras“ nekeisti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdymo organo ir kitų registracijos duomenų, iki byla bus išspręsta. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo VĮ „Registrų centras“ nekeisti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdymo organo ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-2039-729/2017 sprendimas nėra priimtas.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2017 m. birželio 2 d. gautas L. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant sodininkų bendrijai „Guboja“ atlikti veiksmus, susijusius su 2017 m. birželio 10 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimu, jo vykdymu, registracija ir kitais veiksmais, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2039-729/2017. Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs aukščiau paminėtą prašymą, 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Teismas nutartyje nurodė, jog L. B. prašymo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, o vien teiginiai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 – 152 straipsniai reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir taikymo pagrindas – būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, siekiant išvengti situacijos, kai teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2039-729/2017, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo VĮ ‚Registrų centras“ nekeisti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdymo organo ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas skunde neneigia šios aplinkybės, tačiau akcentuoja, jog 2017 m. birželio 10 d. susirinkimo metu priimti sprendimai nėra aukščiau minėtos civilinės bylos ginčo dalyku, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos įgyvendinant 2017 m. birželio 10 d. susirinkimo metu priimtus sprendimus dėl valdymo organų išrinkimo.

Vertinant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties turinį ir jos rezoliucinę dalį konstatuojama, kad teismas šia nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones VĮ „Registrų centras“ įpareigojo nekeisti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdymo organų ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje teismo nutartyje nėra nurodoma jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės galioja tik ginčijamo 2017 m. gegužės 21 d. neeilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtiems sprendimams. Taigi vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė tik 2017 m. gegužės 23 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos platesne apimtimi ir atsakovas VĮ ‚Registrų centras“ įpareigotas nekeisti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdymo organo ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad nėra ginčo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė tenkinti L. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl 2017 m. birželio 10 d. šaukiamo pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, tačiau šia nutartimi nepanaikino bei nepakeitė 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo apimties.

Vadovaujantis Nuostatų 58 punktu pareiškėjas siekdamas įregistruoti valdymo organo pakeitimus, privalo pateikti nustatytos formos prašymą su priedais juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris patikrina pateiktų duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Atsakovas vykdydamas Nuostatų 58 punkte numatytą imperatyvą patikrinti pateiktų duomenų tikrumą bei atitiktį įstatymų reikalavimams ir nustatęs, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir VĮ „Registrų centras“ įpareigotas nekeisti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdymo organų ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2017 m. birželio 21 d. prašymo įregistruoti Sodininkų bendrijos „Guboja“ duomenis apie valdybos primininką ir valdybos narius.

Analizuojant atsakovo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (4.8.2.)IJ-829 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (4.8.2.)IJ-829 ‚Dėl informacijos pateikimo“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų t. y., kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros. Taip pat administracinėje byloje nėra duomenų, kad bendrosios kompetencijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos ar pakeistos, todėl naikinti skundžiamo sprendimo bei tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo - įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo 2017 m. birželio 21 d. prašymą (reg. Nr. 14822615) įregistruoti sodininkų bendrijos „Guboja“ valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenis juridinių asmenų registre, nėra pagrindo.

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo sodininkų bendrijos „Guboja“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). Įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Guboja“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.