Vilniaus apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato E. V. (toliau ir – Apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutarimo, kuriuo G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209⁴ straipsnio 4 dalį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nubaustas pagal ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį už tai būdamas atsakingas už laisvųjų sandėlių veiklos pažeidimą, o būtent už tai, kad jis 2016 m. gegužės mėnesį netinkamai organizavo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) laisvojo sandėlio, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, prekių apyvartos apskaitą veiklą, nes Vilniaus teritorinei muitinei (toliau – ir Muitinė) pateiktos ataskaitos skiltyje „vertė EUR“, visais atvejais įrašytas „0“, t. y. prekių vertė nenurodyta; prekės, apskaitomos, naudojant specialų kodą „9999“. Konstatuota, kad tokiais veiksmais G. K., įmonė pažeidė Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 214 straipsnio 1 dalies, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymo Nr. l B-764 „Dėl muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkto, sutarties Nr. 14VM(03)-29 (2014-05-06) 2. 4 punkto, sutarties apskaitos tvarkos 7 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad 2016-05-01 įsigaliojus 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, laisvųjų zonų apskaitos registrai turėjo būti tvarkomi pagal tą pačią tvarką, kuri muitinės buvo nustatyta ir laisviesiems sandėliams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje išvardintų subjektų, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, sąrašas yra baigtinis, tuo tarpu 2016-05-01 įsigaliojusiame Sąjungos muitinės kodekse laisvųjų sandėlių veikla panaikinta ir įvesta nauja prekių saugojimo forma - laisvoji zona, kuri nėra įtraukta į ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatytų subjektų sąrašą, todėl administracinė atsakomybė G. K., kaip laisvosios zonos atsakingam asmeniui pagal minėta straipsnį apskritai negalėjo būti taikoma. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio ypatingai svarbaus teisės aiškinimo ir taikymo klausimo apskritai nepasisakė ir mechaniškai patraukė administracinėn atsakomybėn asmenį, kuris net negali būti ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Apeliacinis skundas grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika, pagal kurią, tuo atveju, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-50/2011). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas 2016-04-21 įstatymu Nr. XII-23245 nustatė, kad laisvieji sandėliai, įsteigti iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 trejus metus turi teisę veikti kaip laisvosios zonos. Pasak Apelianto atstovo, įvertinus šio įstatymo nuostatas matyti, kad laisvieji sandėliai nuo 2016-05-01 pradėjo veikti kaip laisvosios zonos Sąjungos muitinės kodekso 243 - 249 straipsnio taikymo prasme, tačiau Lietuvos muitinė, privalėjusi įgyvendinti minėto įstatymo ir Sąjungos muitines kodekso nuostatas ir iki 2016-05-01 patvirtinti laisvosiose zonose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisykles to nepadarė.

Skunde pažymima, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius tik 2016-06-06 įsakymu Nr. 1B-485 "Dėl laisvųjų zonų, iki 2016-04-30 veikusių kaip laisvieji sandėliai, veiklos" nustatė, kad laisvųjų zonų, iki 2016-04-30 veikusių kaip laisvieji sandėliai, veiklai toliau, tačiau ne ilgiau kaip iki 2019-04-30: 1. Taikomos Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių, patvirtintų Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 "Dėl Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių patvirtinimo", nuostatos, susijusios su prekių apskaita laisvajame sandėlyje, ir su teritorinėmis muitinėmis suderintos ir patvirtintos prekių apskaitos laisvajame sandėlyje tvarkos. 2. Taikomos laisvųjų sandėlių aptarnavimo sutartys, iki 2016-04-30 sudarytos pagal Pavyzdinę laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartį, patvirtintą Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004-04-27 įsakymu Nr. 10-412 "Dėl su laisvojo sandėlio veikla susijusių pavyzdinių sutarčių patvirtinimo". 3. Taikomos prekių laikymo laisvajame sandėlyje sutartys, iki 2016-04-30 sudarytos pagal Pavyzdinę prekių laikymo laisvajame sandėlyje sutartį, patvirtintą šio įsakymo 2 punkte nurodytu įsakymu. Manoma, kad esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad konkreti ir aiški laisvųjų zonų veiklos tvarka muitinės buvo nustatyta tik 2016-06-06, todėl Apeliantas Vilniaus teritorinei muitinei pateikdamas laisvojoje zonoje laikomų prekių apyvartos ataskaitą už 2016 m. gegužės mėnesį, negalėjo pažeisti Sąjungos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalies.

Nesutinkama ir su teismo išvada, kad 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui laisvųjų zonų apskaitos registrai turėjo būti tvarkomi pagal tą pačia tvarką, kuri muitinės buvo nustatyta ir laisviesiems sandėliams, nes priešingu atveju laisvosios zonos apskritai neturėjo vykdyti jokios veiklos. Pažymi, kad 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitines kodeksui ir iki pat 2016-06-06 nesant muitinės nustatytos laisvųjų zonų apskaitos vedimo tvarkos, vertinti G. K. veiksmus kaip apsunkinančius laisvosios zonos procedūros priežiūrą, nėra jokio pagrindo, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ik esant teisės aktams, kurių pagrindu iš jo galima reikalauti tuos teisės aktus atitinkančio elgesio. Apelianto atstovo manymu, šiuo atveju Apeliantas neturėjo pareigos nuspėti, kad Muitines departamento generalinis direktorius tik 2016-06-06 įsakymu Nr. 1 B-485 nustatys, jog laisvųjų zonų apskaitos registrai turi būti tvarkomi pagal tą pačią tvarką, kuri muitinės buvo nustatyta ir laisviesiems sandėliams.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2016-06-06 raštu Nr. (8.1/29)-2V-9655 paprašiusi pateikti prekių apyvartos ataskaitą už 2016 m. gegužės mėnesį, galėjo tiksliai nurodyti kokios apimties ataskaitos ji pageidauja, nes UAB (duomenys neskelbtini) laisvasis sandėlis Nr. VL0007 iki 2016-04-30 prekių apskaitos tvarkymui naudojo programinę įrangą - UAB (duomenys neskelbtini) sukurtą kompiuterinę prekių apskaitos programą "Prekių saugojimas laisvajame sandėlyje", kurios pagalba galima sugeneruoti tris skirtingus duomenis turinčias prekių apyvartos ataskaitas, todėl Vilniaus teritorinė muitinė matydama, kad pateiktoje prekių apyvartos ataskaitoje už 2016 m. gegužės mėnesi trūksta skilčių: "Padėjimo data", .Eil. Nr. (ID)", "Pakuočių skaičius", "Bruto (kg) ar kt. matavimo vieneto" galėjo dar kartą kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) ir paprašyti pateikti prekių apyvartos ataskaitą, kurioje atsispindėtų trūkstama informacija, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė pasirinko ne bendradarbiavimo, bet sankcijų taikymo kelią. Aptartas Vilniaus teritorinės muitinės elgesys akivaizdžiai prieštarauja 2014-05-06 sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 14VM (03)-29 4.3 punkte įtvirtintoms nuostatoms, pagal kurias muitinė įsipareigoja kilus neaiškumams arba sunkumams, susijusiems su šios sutarties taikymu, bendradarbiauti su laisvojo sandėlio savininku ieškant sprendimų, kurie atitinka teisės aktus ir, jeigu įmanoma, yra priimtini abiem šalims. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, matyti, kad muitinė turėjo bendradarbiauti su UAB (duomenys neskelbtini) ieškant abiem šalims priimtino sprendimo, o ne mechaniškai taikyti administracinę atsakomybę, juo labiau, kad nurodyti ataskaitos trūkumai nedelsiant buvo pašalinti, pateikiant tinkamą prekių apyvartos ataskaitą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Apeliantas teikdamas prekių apyvartos ataskaitą už 2016 m. gegužės mėn., nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo; nes Vilniaus teritorinei muitinei buvo sudarytos visos galimybės tinkamai vykdyti laisvosios zonos priežiūrą, juo labiau, kad pati Vilniaus teritorinė muitinė iki 2016-06-06 negalėjo paaiškinti ir neturėjo jokios praktikos dėl ataskaitų teikimo ir jų vertinimo. Toks elgesys neatitinka nei sandėlio aptarnavimo sutartyje įtvirtinto šalių savitarpio pagalbos principo, nei bendrųjų teisingumo ir protingumo principų. Šiuo atveju, visos abejonės turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teigiama, kad bylos medžiaga neabejotinai patvirtina ir tai, kad į laisvąją zona atvykusios prekės į apskaitą buvo įtrauktos specialiu kodu ,,9999" pagal pirminius dokumentus ir su muitinės pareigūno leidimu. Taigi, prekių įvežimas i laisvąją zoną buvo pradėtas pačios Vilniaus teritorinė muitinės pareigūnų veiksmais. Atsižvelgiantį tai, kad prekės į laisvąją zoną specialiu kodu buvo padėtos ne dėl laisvosios zonos atsakingo asmens savavališkų veiksmų, bet su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų leidimu, todėl atsakomybėn traukiamas asmuo jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Taip pat nurodoma, kad Sąjungos muitinės kodekso 211 straipsnyje, kuriame nustatyti leidimo išdavimo atvejai ir sąlygos, nenumatyta, kad laisvosioms zonoms būtų išduodami muitinės leidimai, todėl laisvojoje zonoje specialus kodas ,,9999" galėjo būti naudojamas be jokių apribojimų.

Sundas tenkinintinas.

Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad G. K. veiksmai nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje, sudėties.

ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos, susijusios su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvojoje ekonominėje zonoje, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse vedimo tvarkos nesilaikymas – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su prekių (daiktų) konfiskavimu.

ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, todėl turi būti nustatoma, kokie konkrečiai kitų teisės aktų reikalavimai apskaitai buvo pažeisti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. K. savo veika pažeidė Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 214 straipsnio 1 dalies, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymo Nr. l B-764 „Dėl muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkto, sutarties Nr. 14VM(03)-29 (2014-05-06) 2. 4 punkto, sutarties apskaitos tvarkos 7 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

2016-05-01 įsigaliojus 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK), 214 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus arba atvejus, kai numatyta kitaip, leidimo turėtojas, muitinės procedūros vykdytojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos. Apskaitos tvarka nagrinėjamu atveju numatyta Laisvojo sandėlio VL0007 aptarnavimo 2014-05-06 sutartyje Nr. 14VM(03)-29, priede Nr. 1 (b. l. 10-18).

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. surašytas kaip atsakingam asmeniui už laisvojo sandėlio veiklą dėl apskaitos, susijusios su prekių laikymu laisvuosiuose sandėliuose vedimo tvarkos pažeidimo. Vilniaus teritorinė muitinė 2016-06-06 raštu Nr. (8.1/29)-2V-9655 kreipėsi į bendrovę dėl laisvojo sandėlio Nr. VL0007, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, prekių ataskaitos už 2016 m. gegužės mėnesį. UAB (duomenys neskelbtini) 2016-06-08 Muitinei pateikė Vilniaus teritorinės muitinės laisvojoje zonoje laikomų prekių apyvartos ataskaitą už 2016 m. gegužės mėnesį (b. l. 23-26). Iš apelianto atstovo rašytinio paaiškinimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) laisvasis sandėlis Nr. VL0007 iki 2016-04-30 prekių apskaitos tvarkymui naudojo programinę įrangą - UAB (duomenys neskelbtini) sukurtą kompiuterinę prekių apskaitos programą „Prekių saugojimas laisvajame sandėlyje“, kurios pagalba galima sugeneruoti tris skirtingus duomenis turinčias prekių apyvartos ataskaitas. Šia programa naudojantis buvo pateikta ir 2016 m. gegužės ataskaita. Tyčios pateikti netikslią ataskaitą nebuvo. Atstovas apklausiamas teisme nurodė, kad vėliau buvo pateikta ataskaita atitinkanti reikalavimus (b. l. 47).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra ginčijamas faktas, kad G. K., vykdydamas Muitinės 2016-06-06 prašymą, už 2016 m. gegužės mėnesį pateikė prekių apyvartos ataskaitą, kuri neatitiko Sutarties 4 priede (prekių apyvartos apskaitos pavyzdys) nurodytos prekių apyvartos ataskaitos formos reikalavimų, taip pat Apskaitos tvarkos 7 punkto, nes teiktoje ataskaitoje: nėra skilčių „Padėjimo data“, „Eil. Nr. (ID)“, „Pakuočių skaičius“, „bruto (kg) ar kt.“; ataskaitos skiltyje „vertė EUR", visais atvejais įrašomas „0“, t. y. prekių vertė nenurodoma; prekės, apskaitomos, naudojant specialų kodą „9999“ (b. l. 22–26). Skunde iš esmės yra keliamas klausimas dėl teisės pažeidimo vieno iš objektyviųjų požymių – subjekto, nebuvimo bei ginčijama G. K. kaltė.

Minėta, kad 2016-05-01 įsigaliojus SMK laisvųjų sandėlių statusas nebėra taikomas. 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamente (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildytas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslintos kai kurios SMK nuostatos, 90 priedo 25 punkte nurodyta, kad laisvieji sandėliai veiks kaip muitinės sandėliai pasirinkus atitinkamą muitinės sandėlio tipą. Taigi, pagal SMK nebelieka laisvųjų sandėlių ir numatyta, kad laisvieji sandėliai turėtų virsti muitinės sandėliais pagal tokį tipą, kokį sandėlio savininkas suderina su muitine. 2016-04-21 buvo priimtos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pataisos (įstatymo Nr. Nr. IX-2324), dėl Muitinės įstatymo Nr. IX-2138 3, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, laisvieji sandėliai, įsteigti iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 trejus metus turi teisę veikti kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuris nustatytas Sąjungos muitinės kodekso 243 straipsnio 1 dalyje. SMK 214 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad <...> visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos. Byloje nustatyta, kad bendrovei 2014-04-23 buvo išduotas leidimas steigti laisvąjį sandėlį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius; identifikuojantis kodas VL0007 (b. l. 19). Vilniaus teritorinė muitinė ir Bendrovė 2014-05-06 sudarė laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. 14VM(03)-29 (toliau – ir Sutartis), kurioje nustatė laisvojo sandėlio aptarnavimo sąlygas (b. l. 7–18). Bendrovės 2016-05-02 direktoriaus įsakymu, už laisvojo sandėlio, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, veiklą atsakingu asmeniu buvo paskirtas G. K. (b. l. 4).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apygardos teismas laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad G. K., atsakingam už laisvojo sandėlio, veikiančio kaip laisvoji zona, veiklą, pagal ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį negali būti taikoma, nes laisvieji sandėliai, nors ir turi teisę trejus metus veikti kaip laisvosios zonos, tačiau jie laisvojo sandėlio statusą.

Taigi, byloje nustatyti visi objektyvieji požymiai, būtini atsakomybei pagal ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį kilti, tačiau vien objektyviųjų požymių visumos, nepakanka konstatuoti, kad buvo padarytas teisės pažeidimas. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla.

ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje nustatytas teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

Minėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl apskaitos, susijusios su prekių laikymu laisvuosiuose sandėliuose vedimo tvarkos pažeidimo, tačiau, visų pirma, vertinant V. K. kaltę, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2016-05-01 pasikeitė teisinis reguliavimas, įsigaliojo SMK, bendrovė pereinamuoju laikotarpiu pradėjo veikti kaip laisvoji zona. SMK 214 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad <..> visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad buvo priimtas laikinas sprendimas parengti Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą kuriuo vadovaujantis laikinai, kol bus priimti nacionaliniai teisės aktai, buvusiuose laisvuosiuose sandėliuose, kurie nuo 2016-05-01 taps muitinės sandėliais, leisti taikyti tokią pačią juose laikomų prekių apskaitos tvarką, kokia yra dabar taikoma laisvuosiuose sandėliuose (http://www.cust.lt/mport/failai/SMK/konsultacijos/del_laisvuju_sandeliu_04_07.pdf). Šis Muitinės departamento įsakymas priimtas tik 2016-06-06, įsigaliojo nuo 2016-07-02, todėl Bendrovės laisvasis sandėlis, veikiantis kaip laisvoji zona, apie jame laikomų prekių apskaitos tvarką sužinojo tik po Muitinės departamento įsakymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teikti, kad laisviesiems sandėliams, veikiantiems kaip laisvosios zonos, iki 2016-06-06 įsakymo priėmimo buvo aiškiai žinoma laikomų prekių apskaitos tvarka.

Antra, net ir teigiant, jog nesant priimtų atitinkamų teisės aktų, nustatančių laisvuose sandėliuose, veikiančiuose kaip laisvosios zonos, laikomų prekių apskaitos tvarką, asmuo privalėjo suprasti, jog jis privalo toliau ataskaitas teikti pagal Laisvojo sandėlio VL0007 aptarnavimo 2014-05-06 sutartį Nr. 14VM(03)-29, - vertinant G. K. kaltę dėl netinkamos formos ataskaitos pateikimo, būtina atsižvelgti į tarp Muitinės ir Bendrovės susiklosčiusią praktiką dėl apskaitos vedimo tvarkos iki 2016-05-01 įsigaliojusio SMK ir reikalavimus dėl apskaitos vedimo tvarkos po SMK naujos redakcijos įsigaliojimo. Apygardos teismas atsižvelgia į faktus nustatytus Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-903-318/2016, kurioje buvo nagrinėjamos tapačios aplinkybės, o būtent į tai, kad pati Muitinės atstovė patvirtino, kad ataskaitų pagal anksčiau sudarytas laisvųjų sandėlių aptarnavimo sutartis buvo pareikalauta pirmą kartą, kai pradėjo veikti laisvieji sandėliai, pačioje muitinėje nebuvo nusistovėjusi apskaitos kontrolės praktika (ATP-903-318/2016 bylos lapas 44).

Iš to, kas pasakyti matyti, kad iki 2016-05-01 ataskaitų pagal anksčiau sudarytas laisvųjų sandėlių aptarnavimo sutartis nebuvo reikalauta. Tokia ataskaita yra pareikalauta pirmą kartą, o pačioje muitinėje nebuvo nusistovėjusi apskaitos kontrolės praktika. Be to, Muitinei nurodžius, kad ataskaita neatitinka reikalavimų, trūkumui buvo ištaisyti.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apygardos teismo vertinimu, objektyvių bylos faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, jog G. K. neturėjo tyčios Vilniaus teritorinei muitinei pateikti nustatytos formos neatitinkančią ataskaitą ir tuojau pat ėmėsi visų būtinų veiksmų esantiems netikslumams pašalinti. Be to, atsižvelgiant į tarp Muitinės ir Bendrovės susiklosčiusią praktiką dėl apskaitos vedimo tvarkos iki 2016-05-01 įsigaliojusio SMK, nėra pagrindo konstatuoti G. K. veiksmuose ir neatsargumo.

Be to, pažymėtina, kad tarp Vilniaus teritorinės muitinės ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytoje laisvojo sandėlio VL0007 aptarnavimo sutarties, numatančios nustatytos formos ataskaitų muitinei pateikimą, 4.3 punkte pažymėta, jog, kilus neaiškumams arba sunkumams, susijusiems su šios sutarties taikymu, muitinė įsipareigoja bendradarbiauti su laisvojo sandėlio savininku ieškant sprendimų, kurie atitinka teisės aktus ir, jeigu įmanoma, yra priimtini abiem šalims. Ši sutartinė nuostata įpareigoja abi sutarties šalis bendradarbiauti, siekiant įstatymų nuostatas atitinkančios prekių apskaitos ir mokesčių valstybei sumokėjimo. Taigi muitinė, laikydamasi Aptarnavimo sutarties 4.3 punkto nuostatų, informavo UAB (duomenys neskelbtini) apie pateiktos ataskaitos 11-ame priede nurodyto pavyzdžio formos neatitikimus, atkreipė dėmesį, jog ataskaitos turi atitikti nustatytą formą, ir gavo patikslintą ataskaitą, kurioje padarytos klaidos jau buvo ištaisytos. Vien tai yra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutarimą panaikinti ir G. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.