- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- I-3892-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02545-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui E. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. I. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti po 50 Lt už kiekvieną nežmoniškomis sąlygomis praleistą parą.
Skunde nurodė, kad nuo 2012-04-01 jo laisvė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. neužtikrinant minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Be to, pareiškėjas buvo laikomas žiauriomis, nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebūdavo atskirtas nuo bendro kameros ploto. Į dušą leisdavo tik vieną kartą per savaitę ir labai trumpam laiko tarpui. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vasara būdavo labai karšta. Taip pat pareiškėjas būdavo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko. Kamerose būdavo drėgna, įsiveisęs pelėsis ir grybelis, buitiniai kenkėjai. Pasivaikščioti lauke būdavo leidžiama tik vieną valandą. Duodamas maistas būdavo nepakankamai kaloringas, be to, dažnai vaisiai ir daržovės būdavo sugedę. Artimiesiems neleidžiama perduoti maisto produktų ar papildų. Nesudarytos galimybės bėgioti. Nėra vietos drabužių ir maisto laikymui. Nesudaromos galimybės turėti ilgalaikį pasimatymą su sužadėtine, todėl dėl priverstinio susilaikymo pareiškėjas patiria diskomfortą. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumų, papildomą diskomfortą, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiais atvejais priklauso valstybės kompensacija. Pareiškėjo patirtą žalą pagal CK 6.271 str. privalo atlyginti Lietuvos valstybė.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, jam nebuvo užtikrintas minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo pataisos įstaigoje nebuvo, todėl jo teisių Lukiškių TI-K pažeisti negalėjo. Į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad kamerose nebuvo įrengtos lentynos maistui ir higienos reikmenims susidėti, nes tokios lentynos yra įrengtos pagal tai, kiek kameroje laikoma asmenų. Patalpų vėdinimas per langus visiškai atitinka Higienos normos HN76:2010 24 punkto reikalavimus. Sanitarinis mazgas kamerose įrengtas taip, kaip nustatyta nurodytos higienos normos 21 p. Nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po dušu (Higienos normos HN76:2010 68 p.). Nuteistiesiems maistas išduodamas laikantis nustatytos tvarkos ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtinto valgiaraščio, kurį parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Kaliniams duodami tik kokybiški maisto produktai, kurie tikrinami sveikatos priežiūros specialisto. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str., teisę suimtajam pasimatyti su artimaisiais giminaičiais suteikia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, o Lukiškių TI-K turi tik sudaryti galimybę šia teise pasinaudoti. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, registruotis pasimatymui su suimtuoju turi norintys pasimatyti asmenys. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta be fizinio kontakto. Lukiškių TI-K nebuvo gavusi nei pareiškėjo skundų, nei jo prašymų dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K buvo užpildyta anketa ir jis neprieštaravo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais. Nurodydamas prašomos atlyginti žalos dydį, pareiškėjas jos nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo E. I. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2012-04-01 iki 2014-05-01 (skundo surašymo dienos) Lukiškių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, nes nebuvo užtikrinta, kad jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas E. I. laikotarpiu nuo 2012-04-10 iki 2014-04-01 Lukiškių TI-K išbuvo 320 dienų. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus, 3,6 kv. m, gyvenamųjų kamerų plotas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne.
Teismas 2015-05-12 nutartimi įpareigojo Lukiškių TI-K pateikti duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktuliu laikotarpiu, jų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių. Tam tikri Lukiškių TI-K pateikti duomenys neleidžia objektyviai nustatyti, ar pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, todėl visi neaiškumai vertintini jo naudai. Nustatyta, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (320 dienų) pareiškėjui buvo užtikrintas 11 dienų, t. y. 2013-02-08, 2013-03-01 (kameroje Nr. 121, plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2013-03-02–2013-03-06 (kameroje Nr. 309, plotas – 7,72 kv. m, 1–2 asmenys kameroje), 2014-01-10–2014-01-13 (kameroje Nr. 111, plotas – 7,45 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2014-01-01 (kameroje Nr. 296, plotas – 8,03 kv. m, 2 asmenys kameroje). Aplinkybių, kad likusį kalinimo laikotarpį (309 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose garantuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į tinkamą kamerą, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 309 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad, nors pats yra nerūkantis, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).
Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Kita vertus, jau minėtos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos Nr. HN76-2010 nuostatos suponuoja išvadą, kad Lukiškių TI-K, paskirstydamas suimtuosius į gyvenamąsias patalpas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (b. l. 32–34) (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad kitą dieną po atvykimo, suimtiesiems (nuteistiesiems), kurie atvyko į įstaigą pirmą kartą, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai atlieka pirminį sveikatos patikrinimą. Psichologinės tarnybos pareigūnai su naujai atvykusiais asmenimis atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu stengiasi įvertinti suimtojo (nuteistojo) psichinę būklę, esant būtinumui, apie asmenį, kuriam reikia papildomo dėmesio, praneša Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams (9 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai asmenis, atvykusius pirmą kartą į įstaigą, pasirašytinai supažindina su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir atsakomybe už jų nevykdymą (10 p.). Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, kitą darbo dieną po atvykimo, su asmenimis, atvykusiais pirmą kartą į Lukiškių TI-K, atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu supažindina suimtąjį (nuteistąjį) su jo teisėmis ir pareigomis (11 p.). Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras (12 p.). Suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių) (13 p.).
Nustatyta, kad 2014-01-10, atvykęs į Lukiškių TI-K, pareiškėjas pasirašytinai sutiko būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgdamas į tokią pareiškėjo valią, Lukiškių TI-K neturėjo pareigos laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad su rūkančiais buvo laikomas ne visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, tačiau aiškaus laikotarpio, kada prieš jo valią buvo laikomas su rūkančiaisiais nenurodė. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Grįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodo ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, pažeidė teises į kalinimą teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto, neužtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas, po karštu dušu leisdavo nusiprausti tik 1 kartą per savaitę, nesudarytos sąlygos išsiskalbti ir pasidžiauti drabužius, kamerose buvo įsiveisęs pelėsis bei tarakonai, tik vieną valandą leisdavo pasivaikščioti gryname ore, maistas ruošiamas antisanitarinėmis sąlygomis, nepakankamai kaloringas ir nekokybiškas, artimiesiems neleidžiama perduoti maisto produktų, maisto papildų ar priemonių sportui, nesudarytos sąlygos bėgioti, neleidžiama turėtų elektrinių kaistuvų maistui ruošti, nesudarytos sąlygos ilgalaikiams pasimatymams su sužadėtine.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodyta nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatytas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, taip pat taikomas tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Vadinasi, sanitarinio mazgo atskyrimas sienele nuo bendro kameros ploto, atitinka anksčiau nurodyta reguliavimą, todėl negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas.
Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Per mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą vėdinamos tik tos patalpos, kuriose tokia sistema įrengta.
Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad yra sudaręs sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“) ir UAB „Dezinfa“ dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbų atlikimo Lukiškių TI-K (b. l. 26–34), todėl pareiškėjo argumentai, kad kamerose buvo įsiveisę tarakonai pripažintini nepagrįstais.
Pagal Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisykles, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius (107 p.). Teismui pateiktame skunde pareiškėjas patvirtino, kad ši teisė jam buvo užtikrinta, todėl negali būti konstatuoti neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo skunde ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodyti teiginiai, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Teismui nėra pateikti duomenys, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, galintį atlikti kamerų patikras vietoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra individualizuotos, todėl teismo negali būti patikrintos, o atsakovė negali būti įpareigota įrodyti to, ko pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai nepagrindė.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas patvirtino, kad Lukiškių TI-K administracija šią jo teisę užtikrino, pareigos leisti jam ilgiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore atsakovės atstovas neturėjo, todėl pareiškėjo teisių nepažeidė.
Suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda (24 str. 1 d.). Suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka (28 str. 1 d.). Maisto ar maisto papildų, įrangos sportui perdavimas suimtiesiems teisės aktuose nenustatytas, todėl Lukiškių TI-K neturi teisinės pareigos leisti pareiškėjui perduoti maistą ar maisto papildus. Juos suimtasis turi teisę įsigyti Lukiškių TI-K parduotuvėje.
Suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (27 str. 1 d.). Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, suimtiesiems draudžiama turėti buitinius elektrinius prietaisus (išskyrus nurodytus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte, iki 1000 W galingumo virdulius ir vandens šildytuvus). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo teisių, neleisdama jam turėti elektrinio kaistuvo maistui gaminti, Lukiškių TI-K administracija taip pat nepažeidė.
Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatytos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14. Pagal šių normų nuostatas, fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams yra 2 298 kcal per parą. Kardomojo kalinimo vietose laikomiems asmenims sudarytas valgiaraštis buvo patvirtintas ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiu Kalėjimų departamento prie TM 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138. Į įstaigos administraciją dėl netinkamo maitinimo ar maisto kokybės pareiškėjas nesikreipė. Savo skunde išdėstytų argumentų taip pat niekaip nepagrindė. Praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui teismas negali įpareigoti Lukiškių TI-K įrodyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis maitinimas. Be to, atsakovas negali būti įpareigotas įrodyti to, ko nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia patyręs didelį diskomfortą dėl to, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sužadėtine.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamas neribotas skaičius ne ilgesnių nei 2 valandos pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis. Teisės į ilgalaikius pasimatymus Suėmimo vykdymo įstatymas nenustato. Nustatyta, kad Kaišiadorių apylinkės teismo 2012-11-15 nuosprendis, kuriuo pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2012-12-06. Pareiškėjas 2012-12-19 paskirtai bausmei atlikti buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Nuo 2013-02-08 iki 2013-03-06 į Lukiškių TI-K buvo atvežtas du kartus ir ne ilgiau nei 7 dienų laikotarpiui. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 2 d. 3 p., nuteistieji terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, prilyginami suimtiesiems. Nuo 2014-01-10 pareiškėjas Lukiškių TI-K yra laikomas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam yra paskirtas suėmimas (b. l. 21). Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas pagal savo teisinį statusą neturėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą, todėl Lukiškių TI-K jo teisių nepažeidė.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti ir teismo anksčiau neįvertinti argumentai, kad kameros Lukiškių TI-K neatitinka higienos reikalavimų, yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Teismui nėra pateikti duomenys, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, galintį atlikti kamerų patikras vietoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra individualizuotos, todėl teismo negali būti patikrintos, o atsakovė negali būti įpareigota įrodyti to, ko pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai nepagrindė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis negalėjo būti laikomas kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra teisti.
Suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., pagal kurio 1 d. 4 p., asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžius pareiškėjui buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Vadinasi, priešingai nei nurodė pareiškėjas, jis gali būti laikomas kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K administracija tinkamai įgyvendino Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. reikalavimus.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas tik toje dalyje, kurioje nustatyta, jog Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto. Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie galimus Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismas nustatė, kad 309 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad E. I. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, tam tikrą sukrėtimą, tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (309 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 850 Lt (246,18 eurai) / 1 000 Lt (289,62 eurai) ) ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 850 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 1 850 eurų sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. I. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui E. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 850 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.