Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios G. P. firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. Ž., ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi G. P. firmai iškelta bankroto byla. Firmos bankroto administratoriumi paskirtas M. Ž.. Bankroto byla buvo iškelta pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį, pats firmos vadovas G. P. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Nustatyta, kad nuo 1993-03-16 ieškovės vadovas ir savininkas buvo atsakovas G. P.. 2017-06-15 bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 5 000 Eur. Kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-24 nutartimi, nuo 2014-03-31 įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padidėjo 2 954,68 Eur.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

LR įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Kreditorius, įmokėjęs pagal LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko įmonei nebuvo laiku inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Taip pat akivaizdu, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš ieškovei iš atsakovo priteistinas 7 954,68 Eur žalos atlyginimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovai taip pat privalo mokėti ieškovei ir jos bankroto admnistratorei 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-09-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 179 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalį, 285, 286 straipsnius, teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai G. P. firmai iš atsakovo G. P. 7 954,68 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 954,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. P. 179 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.