Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-961-567/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-03
Bylos Nr.
2A-961-567/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
Atsakovas
I. Z., R. Z.
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4., 36.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. Z. ir R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12292-141/2014 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams R. Z., I. Z. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gelvora“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. Z. ir I. Z. 55000 Lt skolą, 42315,84 Lt palūkanas, 9900 Lt delspinigius, 7184,08 Lt palūkanų delspinigius ir 395,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, iš viso 114795,43 Lt. Nurodė, kad 2009 m. vasario 13 d. „Swedbank“ AB ir atsakovai R. Z. ir I. Z. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-01305-VA. Ieškovas UAB „Gelvora“ ir „Swedbank“, AB 2009 m. gegužės 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.09-20-54. Atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą jiems buvo pranešta LR CK 6.109 str. nustatyta tvarka (LR CK 1.138 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.109 str., 6.210 str., 6.249 str.).

Atsiliepimas

Atsakovai R. Z. ir I. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies. Atsakovas pripažįsta 55000 Lt skolos sumą, tačiau laiko neprotingai didele ir mažintina vartojimo kredito sutartyje nustatytą 15,9 % metinių palūkanų normą. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius nurodė, jog netesybos nukreipiamos į kreditoriaus minimalių nuostolių atlyginimą ir negali būti pasipelnymo šaltiniu. Reikalaujama priteisti delspinigių suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir turi būti mažinama (LR CK 1.5 str., 6.228 str., 6.73 str., 6.261 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-25 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

Priteisti solidariai iš atsakovų R. Z. ir I. Z. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 55000 Lt skolą, 42315,84 Lt metines palūkanas, 2000 Lt delspinigius, viso 99315,84 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 99315,84 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,9 % dydžio metines palūkanas už skolos sumą 55000 Lt, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;Netenkinti ieškinio reikalavimų dėl likusios dalies 15084,08 Lt delspinigių priteisimo;Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Z. ir I. Z. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 3691,51 Lt bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe 3296 Lt žyminio mokesčio ir 395,51 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Z. ir I. Z. valstybei 11,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų;Netenkinti atsakovų R. Z. ir I. Z. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas nustatė, kad, remiantis vartojimo kredito sutartimi, reikalavimų perleidimo sutartimi, ieškovas UAB „Gelvora“ paskaičiavo ir reikalavo solidariai priteisti iš abiejų atsakovų 55000 Lt skolą, 9900 Lt delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (0,1 %), 7184,08 Lt palūkanų delspinigius, 38769,50 Lt palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (15,9 %) bei metines palūkanas iki ieškinio pateikimo teismui dienos, viso reikalaujama priteisti palūkanų suma 42315,84 Lt. Teismas pripažino, kad ieškinys dėl 55000 Lt skolos ir 42315,84 Lt metinių palūkanų, paskaičiuotų remiantis sutarties sąlygomis už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 27 d. iki ieškinio pateikimo dienos priteisimo pripažįstamas pagrįstu ir visiškai tenkinamas, remiantis vartojimo kredito ir reikalavimo perleidimo sutartimis. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovų prieštaravimus dėl sutartinių palūkanų dydžio. Šalių pasirašyta ir galiojanti sutartis ją pasirašiusiems asmenims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Vartojimo kredito sutartyje nustatyta 15,9 % dydžio palūkanų norma už naudojimąsi paskolintomis lėšomis neprieštarauja LR vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, neviršija 36 % metinių palūkanų dydžio, todėl nelaikytina nepagrįstai didele ir nėra pagrindo mažinti palūkanas, remiantis atsakovų nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais. Teismas, atsižvelgęs į įsiskolinimo sumą, atsakovų turtinę padėtį, neįvykdytus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, pripažino, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dešimties metų ar kitam laikotarpiui, galėtų susidaryti tokia padėtis, jog būtų sunku ar visiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovų turtinė padėtis yra sunki dėl didelių įsipareigojimų ir ribotų galimybių juos vykdyti. Patenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, būtų pažeisti ieškovo (kreditoriaus) interesai, kadangi kiti atsakovų kreditoriniai įsipareigojimai būtų vykdomi anksčiau, nei ieškovo pateiktas reikalavimas ir ieškovė UAB „Gelvora“ būtų blogesnėje padėtyje, nei kiti atsakovų kreditoriai (LR CK 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.109 str., 6.249 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai R. Z. ir I. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydami:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą dalyje dėl: sutartinių 42315,84 Lt metinių palūkanų sumos priteisimo; 15,9 % dydžio metinių palūkanų už skolos sumą 55000 Lt, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo; sprendimo įvykdymo neišdėstymo; 718,36 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį šioje dalyje atmesti;Tenkinti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo;Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad nustatyta palūkanų norma nėra nepagrįstai didelė, tačiau neindividualizavo tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio ir neatsižvelgė, kad palūkanų suma beveik siekia pagrindinės skolos dydį. Atsakovai pažymėjo, kad jie neturėjo galimybės daryti įtakos vartojimo kredito sutarties sąlygoms. Atsižvelgiant į LR CK 6.37 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl 5 % dydžio procesinių palūkanų priteisimo ir 15,9 % dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi 55000 Lt paskola nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, atliko dvigubą palūkanų iš atsakovų priteisimą. Sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas. Atsakovai dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nurodė, kad nors jų finansinė padėtis sunki, tačiau stabili: abu atsakovai dirba ir gauna nuolatines pajamas. Atsakovai šioje byloje priteistų sumų neturi galimybės sumokėti iš karto, išieškojimas priverstine tvarka būtų komplikuotas, be to, brangesnis dėl atsiradusių vykdymo išlaidų. Atsakovai augina nepilnametę dukrą, turtinė padėtis yra įtempta ir jie nėra pajėgūs sumokėti visos priteistos sumos iš karto (LR CPK 80 str., 93 str., 236 str., 284 str. 1 d.)

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą. Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigė, kad paskaičiuota ir jiems priteista palūkanų norma yra nepagrįstai didelė. Ieškovas nesutiko su sprendimo vykdymo išdėstymu, nurodė, kad atsakovų pajamos stabilios, tačiau savo įsiskolinimo ieškovui nemoka nuo 2009 metų, nors galėjo įsiskolinimą dengti dalimis. Atsakovai nesiekia gerinti savo finansinės padėties, o, prašydami išdėstyti sprendimo vykdymą, galimai siekia vilkinti įsipareigojimų vykdymą (LR CPK 18 str., 284 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teismas vykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad šalys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Vadinasi, ieškovas turi suformuluoti ieškinio reikalavimą, o atsakovai, siekdami apginti savo teises, turi teisę pareikšti priešieškinį, tuo užsitikrindamas savo interesų gynybą. Situacija, kai atsakovai nereiškia savarankiškų reikalavimų, savaime nereiškia, kad teismas turi atsakovus įpareigoti tinkamai realizuoti savo teises.

LR CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę.

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį. LR CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Šios palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai.

Pagrindas mokėti palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo minimalių nuostolių. Per skolos nemokėjimo laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti skolą atsirado pagal įstatymą, ar pagal skolininko pasirašytus skolinius pasižadėjimus, nes palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš apeliantų, kaip skolininkų neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jų galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi sudarytomis 2009 m. vasario 13 d. vartojimo kredito sutartimi Nr.09-01305-VA (b.l. 27-28) ir 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.09-20-54 (b.l. 15-26), nes šios sutartys nėra nuginčytos nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovai byloje nepareiškė priešieškinio dėl sutarčių nuostatų nuginčijimo ar sutarčių sąlygų modifikavimo, tuo užsitikrinant savo interesų gynimą.

Tai, kad atsiliepime į ieškinį (b.l. 41-42) atsakovai nurodė, kad nesutinka su sutartinėmis palūkanomis, nes dėl jauno amžiaus ir žinių stokos pasiskolintų pinigų investicija buvo nesėkminga, savaime nereiškia, kad teismas, nepateikus atsakovų priešpriešinio reikalavimo, gali peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir savo iniciatyva modifikuoti sutartis, nes šios kategorijos bylose teismui nėra numatyta procesinė galimybė peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.). Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini. Atsakovams priešieškiniu neginčijus sutarčių nuostatų teisėtumo, laikytinas sutartinių palūkanų dydis galiojančiu ir taikytinu nagrinėjamu atveju. Tai reiškia, kad atsakovai ieškovui turi mokėti sutartines metines palūkanas 42315,84 Lt sumai ir 15,9 % dydžio metinių palūkanų už skolos sumą 55000 Lt, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Toks sutarčių nuostatų aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokią pat sutarčių prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, nuspręsdamas priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 99315,84 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,9 % dydžio metines palūkanas už skolos sumą 55000 Lt, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškovas, kaip kreditorius, įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kredito pinigais (LR CK 6.37 str. 1 d., 6.213 str. 1 d.). Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovų, kaip skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolių nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovai, kaip skolininkai, naudojosi ieškovo, kaip kreditoriaus, lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju sutartinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovų, kaip skolininkų, neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jų galiojančioms prievolėms grąžinti pinigus kreditoriui.

Nagrinėjamoje byloje 2009 m. vasario 13 d. vartojimo kredito sutarties Nr.09-01305-VA (b.l. 27-28) 5.1 p. numatytos sąlygos, kad palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais yra mokamos iki kredito visiško grąžinimo, t. y. tol, kol skolininkai jais naudojasi, todėl tokios sutarties sąlygos mokėti už naudojimąsi pinigais galioja ir po 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr.09-20-54 (b.l. 15-26) sudarymo. Tai reiškia, kad atsakovams nenuginčijus sutartinių nuostatų ir nepareiškus savarankiškų reikalavimų jas modifikuoti teismine tvarka, nėra teisinio pagrindo mažinti palūkanas ar jų nepriteisti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo, nes atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų finansinė padėtis pagerės ateityje. Pažymėtina, kad atsakovai nėra pateikę ir apeliacinės instancijos teismui įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 metų laikotarpiui. Tai, kad apeliantai turi kitų skolų (b.l. 54-55) ir jų gaunamos pajamos nėra didelės (b.l. 57-58, 90-92), savaime nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 metų laikotarpiui.

Tai, kad apeliantai augina nepilnametę dukrą, nesudaro teisinio pagrindo keisti skundžiamą sprendimą, kurio priėmimo metu teismas teisingai nustatė skolos ir palūkanų dydį, ir nepagrindžia galimumo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovai nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-02-19 iki šiol nėra pateikę duomenų, kokių imasi priemonių, kad jų finansinė padėtis pagerėtų, tuo patvirtindami, kad padėtis, kai nėra vykdomos sutartinės prievolės, yra jų tikslas, savo interesus laikant prioritetiniais prieš ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Situacija, kai prievoles pažeidę atsakovai gali naudotis ieškovo, kaip kreditoriaus, pinigais ir siekia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 metų laikotarpiui, neskatina skolininkų greičiau ir efektyviau įvykdyti prievoles, bet pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti sutartyse sulygtą atlyginimą už naudojimąsi ieškovui priklausančiais pinigais bei užtikrinti savo minimalių nuostolių atlyginimą (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., CPK 284 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovams nepareiškus priešieškinio, teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovų, kaip proceso šalių, teisės įgyvendinti savo procesines teises. Apeliantų turtinės padėties faktas savaime nesukuria ieškovui pareigos keisti savo iniciatyva sutarčių sąlygas pagal ieškovų pageidavimus, kurie neužtikrina šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. Teismas pažymi, kad apeliacinis skundas pateiktas formaliais pagrindais, išdėstant deklaratyvaus pobūdžio argumentus, tuo patvirtinant, kad padėtis, kai nėra atliekami mokėjimai ieškovo naudai, yra apeliantų tikslas, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovai yra atlikę dalinius mokėjimus ieškovo naudai, kad skola nesumokama gana ilgą laiko tarpą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, tinkamai pritaikydamas proporcingumo principą tarp šalių, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovas. Tai, kiek kartų ieškovas tikrino atsakovų turtinę padėtį ir gyventojų registro duomenis, neturi teisinės reikšmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistų 395,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų dydį, nes šios išlaidos atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.36 str. - 6.38 str., 6.59 str., 6.193 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 80 str., 88 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, apeliantai neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rūta BurdulienėAlvydas Barkauskas