Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. M. dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja prašė patenkinti jos skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovės nurodomas gatvės šlaitas yra, bet jis nesiaurina gatvės, nes pagal gatvės kadastro duomenis nėra šlaito, einančio į gatvės plotį. Kadastro plane nėra nurodyta, kad gatvės plotis ties (duomenys neskelbtini) namu susiaurėja. Savivaldybė leido P. M. iškloti dalį gatvės trinkelėmis ir taip susiaurinti jos plotį. Iki jo darbų gatvė buvo platesnė ir du automobiliai galėjo prasilenkti, o dabar negali, nes P. M. buvo įrengęs pamatus kai klojo trinkeles ir pakėlė šlaitą. Pareiškėja 2023-09-05 prašymu prašė atkurti gatvės padėtį pagal gatvės planą, t. y. iki tokios, kuri buvo iki P. M. darbų. Savivaldybė gatvės netvarko pagal jos planą ir pagal Reglamento reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo sutvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę Kauno mieste, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) gatvės plane ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 (toliau - STR 2.06.04:2014), numatytą D kategorijos gatvės plotį.

Pareiškėja patikslintu skundu reikalauja, kad atsakovė gatvės ginčo vietą ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkytų taip, kad ji atitiktų ir gatvės planą, ir STR 2.06.04:2014 reikalavimus. Tačiau sprendžiant šį ginčą teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas sutvarkyti gatvę pagal galiojantį gatvės planą ir pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus nėra tapatus reikalavimas, nes šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju gatvės kadastro duomenų byloje esančio gatvės plano duomenys ne visame gatvės ilgyje atitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimus D kategorijos gatvei.

Nustatyta, kad 2009-05-19 patvirtintos VĮ Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (toliau – Kadastrinių matavimų byla) duomenimis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ilgis - 0,284 km, danga – žvyras, eismo juostų skaičius – 2, gatvės kategorija – pagalbinė, kelio dangos plotis – 6 m., nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Tačiau iš (duomenys neskelbtini) gatvės Kadastrinių matavimų byloje esančio gatvės plano ir sutartinių ženklų paaiškinimo (Kadastrinių matavimų bylos vidaus apyrašo Eil. Nr. 4) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dangos plotis per visą jos ilgį nėra vienodas 6 metrų. Plane yra užfiksuota ir atkarpa, kurioje gatvės plotis yra 4 metrai (su ginčo vieta nesusijusi gatvės dalis), o gatvės važiuojamosios dalies plotis ginčo vietoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra 6 metrų pločio, nes nuo gatvės išorinės kraštinės į važiuojamąją dalį yra šlaitas, užfiksuotas kadastriniuose matavimuose, kuris susiaurina važiuojamąją dalį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tikslus važiuojamosios dalies plotis šlaito apačios vietoje plane nėra pažymėtas.

Šlaito buvimo faktą gatvės ribose ties namu (duomenys neskelbtini), Kaune patvirtina ir 2012 m., 2014 m., 2021 m. užfiksuotos „Google street view“ nuotraukos, kurias pateikė atsakovė (interneto svetainės nuoroda nurodyta atsiliepime).

Iš aukščiau nurodytų duomenų nėra jokių abejonių, kad šlaitas ties namu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gatvės ribose buvo užfiksuotas 2009 atliekant kadastrinius matavimus ir jis išliko iki šiol iš esmės nepasikeitęs. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad trečiojo suinteresuoto asmens P. M. veiksmais šlaitas yra sukurtas dirbinai ir savavališkai, o pagal kadastrinius duomenis jokio šlaito, einančio į gatvės plotį, ties (duomenys neskelbtini) namu, neva nėra.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos nurodomi trečiojo suinteresuoto asmens P. M. veiksmai išklojant trinkeles nurodyto šlaito viršutinėje dalyje ties jo namu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ištirti Nacionalinės žemės tarnybos, kuri valstybinės žemės užėmimo fakto nekonstatavo.

Nacionalinė žemės tarnyba 2024-01-15 raštu Nr. 1PD-89-(3.2 E.) pateikė teismui visą medžiagą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininko P. M. užimtos valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini) gatvės dalies).

Iš NŽT pateikto 2020-10-09 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 8ŽN-176-(14.8.71.) matyti, kad NŽT 2020-10-08 atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų, valstybinės žemės (gatvės) dalis yra išklota trinkelėmis iki esamo šlaito gatvės dalyje; dalis esamos betono sienelės, ties šlaitu, taip pat patenka į valstybinės žemės dalį; taip yra užimta valstybinės žemės dalis apie 9 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip įvaža į sklypą.

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl valstybinės žemės užėmimo ir 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą ROIK: 20125774578 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną P. M. atžvilgiu.

NŽT Kauno miesto skyrius 2020-12-04 gavo S. S. pareiškimą dėl nepašalintų trinkelių už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, o 2021-01-18 NŽT gavo S. S. pareiškimą dėl nepašalinto atraminės sienelės pamato, esančio už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos.

NŽT Kauno miesto skyrius dar kartą 2021-04-09 atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-199-(14.8.129.), kuriuo konstatavo, kad ant (duomenys neskelbtini) gatvės esančios trinkelės (9 m²) yra išlikę pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus 2021-01-12 raštą su pateiktu piliečio paaiškinimu, savivaldybės atstovai neprieštarauja dėl atnaujintos dangos (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, o 2020-10-09 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-176-(14.8.71.) nurodyta betoninė atraminė sienelė yra išgriauta ir užpilta juodžemiu, pažeidimai pašalinti.

Taigi, nurodyti NŽT pateikti dokumentai patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkas P. M. 2020 metais buvo išklojęs trinkeles ir pastatęs betono sienelę ties šlaitu, kurie pateko į valstybinės žemės dalį – (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau po NŽT atliktų patikrinimų jis gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimą dėl atnaujintos trinkelių dangos, o betoninę sienelę pašalino ir NŽT 2021-04-09 faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FD-199-(14.8.129.) konstatavo, kad 2020-10-09 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-176-(14.8.71.) užfiksuoti pažeidimai yra pašalinti.

Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad valstybinės žemės – Miško gatvės dalies – užėmimas ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konstatuotas įgaliotos kompetentingos institucijos – NŽT. Atitinkamai teismas pripažįsta, kad skundžiamame atsakovės 2023-07-26 rašte Nr. 43-2-668 pagrįstai nurodyta, jog gatvės dalyje ties (duomenys neskelbtini) sutvarkytas žemės plotas netrukdo pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimui, nes P. M. neužėmus valstybinės žemės (gatvės dalies) nebuvo sudarytos kliūtys judėti gatve toje vietoje taip pat, kaip buvo galima pagal faktinę situaciją iki trinkelių pakeitimo. Teismas pažymi, kad vienų trinkelių (senų) pakeitimas kitomis (naujomis) savaime nesusiaurina gatvės važiuojamosios dalies pločio, nes tai tik gatvės dalies dangos atnaujinimas toje vietoje, kuris nesiaurina gatvės pločio ir neapriboja galimybės važiuoti, eiti, stovėti toje gatvės dalyje (ant tų trinkelių). Dėl dangos atnaujinimo gatvė toje vietoje nėra užtverta ar užimta kitų statinių. Gatvės važiuojamosios dalies faktinį susiaurinimą būtų galima svarstyti jeigu P. M. nebūtų pašalinęs betoninės sienelės, kuri pateko į gatvės ribas, tačiau šis pažeidimas buvo pašalintas ir tai konstatavo NŽT. Tuo tarpu dėl važiuojamosios dalies dangos atnaujinimo galimybė judėti gatve toje vietoje nepasikeitė lyginant su ta, kuri buvo iki trinkelių pakeitimo.

Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė nesiima priemonių atstatyti (duomenys neskelbtini) gatvės plotį į buvusį, kad nesilaikoma (duomenys neskelbtini) plane numatyto gatvės pločio, kad šlaitas yra sukurtas dirbinai ir savavališkai P. M., kad atsakovė leido pastarajam susiaurinti (duomenys neskelbtini) gatvę, kad anksčiau du automobiliai galėjo prasilenkti, o dabar negali, yra nepagrįsti, nes juos paneigia ne tik atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, bet ir byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Iš byloje esančio Kadastrinių matavimų byloje parengto gatvės plano ir minėtų nuotraukų, kurias su atsiliepimu pateikė atsakovė, aiškiai matyti, kad pylimas ties (duomenys neskelbtini) namu ir žemės sklypu yra nuo 2009 metų ir faktiškai (realiai) naudojama (pravažiuojama) (duomenys neskelbtini) gatvės dalis ties pylimu visada buvo tokia pat - tiek prieš trinkelių pakeitimą, tiek po to. Nuotraukos, ypač „Google street view“ funkcijos pagalba žiūrint iš įkalnės apačios, patvirtina, kad gatvės važiuojamosios dalies plotis įkalnėje visada buvo aiškiai mažesnis nei 6 metrai, o išvažinėtos vėžės patvirtina, kad du automobiliai prasilenkti niekada negalėjo laisvai, kaip teigia pareiškėja. Iš esmės matyti, kad gatvės susiaurėjimas dėl šlaito įkalnėje užtikrina tik vieno automobilio pravažiavimą jau nuo pat 2009 metų.

Teismas pabrėžia, kad skirtingų metų nuotraukos akivaizdžiai rodo, jog gatvės važiuojamąją dalį šlaitas, savo viršutine dalimi sutampantis su gatvės išorine riba, kaip užfiksuota gatvės plane, siaurina iki tos vietos, kur apatinė šlaito riba susilygina su gatvės važiuojamąja dalimi. Dėl to eismas šioje vietoje vyko ir vyksta tik gatvės dalimi, kur šlaitas apačioje susilygina su kelio danga. Automobiliai objektyviai niekada negalėjo ir negali važiuoti ta gatvės plane nurodoma gatvės dalimi, kuri pagal planą turėtų eiti šlaito viršutine dalimi ir šlaito briauna. Todėl tai, kad P. M. ant šlaito dalies viršaus, šiek tiek už savo žemės sklypo ribos, pakeitė dar 2012 metų nuotraukoje matomas senas trinkeles į naujas, ir taip dalį gatvės dangos iš žvyro pakeitė į trinkeles, niekaip nesusiaurino iki tol buvusios, dėl šlaito faktiškai siauresnės nei plane numatyta važiuojamosios dalies gatvės įkalnėje ties šlaitu ir nepakeitė galimybės važiuoti, stovėti toje dalyje įkalnės viršuje, kur yra trinkelės. Tiek 2012 m., 2014 m. nuotraukos, tiek 2021 m. nuotraukos patvirtina, kad gatvės dalyje ties trinkelėmis du automobiliai galėjo ir dabar gali tilpti gatvės plotyje, o pačioje įkalnėje, dėl šlaito, faktiškai visada buvo ir yra viena pilnavertė eismo juosta, todėl norint prasilenkti dviem automobiliams, vienam reikia sustoti įkalnės viršuje arba apačioje, o kitam pravažiuoti ta gatvės dalimi ties šlaitu, kuri lieka lygi pasibaigus šlaitui. Taigi, trinkelių pakeitimas ant šlaito viršaus eismui susiaurėjusia gatvės dalimi ties šlaitu jo apačioje neturėjo jokios įtakos, o pats dangos atnaujinimas trinkelių vietoje gatvės pločio nepakeitė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovei nekyla pareiga atstatyti (duomenys neskelbtini) gatvės plotį į buvusį, dėl neva nesilaikomo gatvės plane numatyto pločio, tariamai dirbtinai ir savavališkai sukūrus šlaitą, kadangi P. M. pakeitus trinkelių dangą ties savo namu gatvės plotis nebuvo pakeistas, o šlaitas yra faktiškai ir yra užfiksuotas kadastro duomenų byloje dar 2009 metais. Tai reiškia, kad P. M. šlaito dirbtinai nesukūrė.

Be to, atsakovė nėra leidusi P. M. susiaurinti (duomenys neskelbtini) gatvę, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja, nes atsakovė sutiko tik su dalies gatvės dangos ties jo žemės sklypu pakeitimu, bet neleido susiaurinti gatvės.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo paslinko ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypu esantį šlaitą į gatvės važiuojamąją dalį ir ją susiaurino, todėl jo atlikti veiksmai, išklojant trinkeles ant šalia namo esančio šlaito viršaus, neturėjo įtakos (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pločiui, užfiksuotam kadastrinių matavimų metu ir nurodytam gatvės plane pagal faktinę padėtį.

Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) gatvės faktinis plotis ties (duomenys neskelbtini) namu atitinka šios gatvės Kadastrinių matavimų byloje esančio (duomenys neskelbtini) gatvės plano duomenis, nes plane yra fiksuotas ir šlaitas, ir gatvės susiaurėjimas šio šlaito apačioje, o trečiojo suinteresuoto asmens pakeista gatvės dalies danga ant šlaito viršaus gatvės pločio toje vietoje nesiaurina. Taigi, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovę atstatyti (duomenys neskelbtini) gatvės ties (duomenys neskelbtini) namu plotį, kad jis atitiktų Kadastrinių matavimų byloje esančio plano duomenims, nes gatvės plotis nebuvo pakeistas ir atitinka gatvės plano, esančio Kadastrinių matavimų byloje, duomenis.

Tuo tarpu pareiškėjos argumentai, kad atsakovė turėtų būti įpareigota sutvarkyti gatvę pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus nesudaro pagrindo tenkinti jos skundą ir nustatyti atsakovei tokį įpareigojimą, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl tokio reikalavimo yra kilęs ginčas.

Teismas pažymi, kad pareiškėja nei savo 2023-06-21 pareiškime Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, dėl kurio atsakovė priėmė skundžiamą 2023-07-26 raštą Nr. 43-2-668, nei savo 2022-09-05 pareiškime atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl kurio nevykdymo ji kreipėsi į teismą, neprašė, jog atsakovė sutvarkytų (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų STR 2.06.04:2014 reikalavimus. Šiuose pareiškimuose pareiškėja prašė atstatyti gatvės plotį iki 6 metrų, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) gatvės plane numatytą plotį, bet neprašė gatvės sutvarkyti pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, gatvės faktinis plotis atitinka tokį, koks buvo visada nuo kadastro duomenų nustatymo 2009 metais ir jų užfiksavimo gatvės plane, kuris patvirtina, kad konkrečiai ties trečiojo suinteresuoto asmens namu ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) gatvės plotis įkalnėje, dėl ten esančio šlaito, niekada nebuvo 6 metrai. Tuo tarpu reikalavimas sutvarkyti gatvę pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus reiškia, kad pareiškėja siekia, jog atsakovė ne atstatytų gatvės plotį, kuris nebuvo pakeistas, o įrengtų gatvę taip, kaip reikalauja STR 2.06.04:2014. Tačiau pareiškėja tokio reikalavimo atsakovei prieš kreipiantis į teismą nebuvo pareiškusi, todėl atsakovė negalėjo pažeisti pareiškėjos teisių, nesvarstydama klausimo, kurio pareiškėja nekėlė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus galima kreiptis tada, kai su analogišku reikalavimu (tuo pačiu, kuris formuluojamas teismui) pareiškėjas prieš tai kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė prašomus veiksmus atlikti arba vilkina pareiškėjo prašymo (skundo) sprendimą. Tokiu atveju dėl prašomų atlikti veiksmų tarp pareiškėjo ir atsakovo kyla ginčas, kuris gali būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.). Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmes nėra ginčo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-132-261/2022).

Atsižvelgiant į tai, kad prieš kreipiantis į teismą pareiškėja neprašė atsakovės įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus ir nėra atsakovės sprendimo atsisakyti tą daryti ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, teismas pripažįsta, kad pastarasis pareiškėjos reikalavimas teisme reiškiamas nepagrįstai, nekilus ginčui dėl jo, todėl negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėja apskritai nepagrįstai teisme savo reikalavimus užtikrinti 6 metrų (duomenys neskelbtini) gatvės plotį konkrečioje vietoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vienu metu grindžia tiek tariamu gatvės plano pažeidimu, tiek STR 2.06.04:2014 reikalavimų nesilaikymu. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai, kurie turėtų atitikti STR 2.06.04:2014 reikalavimus, ir parametrai, kurie užfiksuoti gatvės plane, esančiame Kadastrinių matavimų byloje, gali skirtis, o šiuo atveju kaip tik ir skiriasi, nes STR 2.06.04:2014 yra norminis aktas, taikomas projektuojant ir įrengiant visas gatves, o gatvės planas sudarytas pagal faktinę šios gatvės situaciją, nustatytą atliekant kadastrinius matavimus. Nagrinėjamu atveju gatvės kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad tarp žemės sklypų iš abiejų (duomenys neskelbtini) gatvės pusių yra 6 metrų pločio žemės juosta, kurioje suprojektuota tokio pločio gatvė, tačiau pagal faktinį šios žemės juostos reljefą, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) yra šlaitas, prasidedantis nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paviršiaus lygio ir žemėjantis į gatvės vidinę pusę, tokiu būdu susiaurindamas jos važiuojamąją dalį. Šios faktinės situacijos nesukūrė trečiasis suinteresuotas asmuo P. M., kaip nepagrįstai teigia pareiškėja, o ji buvo ir yra mažiausiai nuo 2009 metų, kai buvo užfiksuota kadastrinių matavimų metu. Todėl pareiškėja neturi pagrindo reikalauti atstatyti gatvės plotį šioje vietoje pagal gatvės planą, nes faktinė gatvės situacija šį planą atitinka. Pareiškėja galėtų siekti, kad gatvė būtų įrengta pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus jos plane numatytoje vietoje, išsprendžiant gatvės pločiui trukdančio šlaito pašalinimo klausimą saugiu būdu, tačiau, kaip minėta, tokio prašymo atsakovei ji nėra pateikusi, todėl pastaroji jo nesvarstė ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atsisako jį tenkinti ir dėl to tikrai yra ar bus ginčas. Dėl gatvės įrengimo pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus teismas galėtų spręsti tik atsakovei atsisakius tą daryti ir priėmus atitinkamą sprendimą arba vengiant jį iš viso priimti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė atsisako įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus.

Apibendrinant nurodytas nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pareiškėjos 2023-06-21 pareiškimo, adresuoto Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, atsakovė skundžiamu 2023-07-26 atsakymu Nr. 43-2-668 netenkino ir pareiškėjos 2022-09-05 prašymo sutaisyti Kauno m. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) plane nustatytą gatvės plotį, nevykdė pagrįstai, nes gatvės plotis nebuvo pakeistas ir atitinka gatvės planą, o ginčas dėl gatvės įengimo pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus prieš kreipiantis į teismą nebuvo kilęs, nes tokio reikalavimo atsakovei pareiškėja nebuvo pareiškusi, todėl teismas negali spręsti tik hipotetiškai galimo ginčo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, ji nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl ji neturi teisinio pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės ir šis pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.