Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas V. P. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog V. P. pagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. padarymo, kuriuo numatyta atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra neatvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. XXX (b.l.8), tiek muitinės nutarimu Nr. XXX, tiek pačio V. P. parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės ir įrodyta, kad 2015-03-17, apie 13.00 val., Pilies jūrų uosto postui V. P. pateikė tranzito deklaraciją Nr. XXX (2015-03-15), krovinys - sintetinis kaučiukas atvyko transporto priemone VOLVO/(duomenys neskelbtini)EL663, bruto svoris - 20 160 kg, neto - 18 900 kg. Nustatyta, kad tranzito terminas baigėsi 2015-03-16. V. P., būdamas įgaliotas ir atsakingas už savalaikį atvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ir pažeidęs tranzito terminą, pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 1992 m. spalio 12 d. T. R. (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Kodeksas), 38 str. l d., 92 str. l d., 96 str. 2 d., todėl visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog V. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. yra įrodyta bei motyvuotai pasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodomų apelianto manymų ginčytinų argumentų, todėl apygardos teismas jų nebekartoja, nes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Ta aplinkybė, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovo advokato O. Martinkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.