Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir R. V. (R. V.) pareiškimą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų prašymą, suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Pareiškėjai prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 9 d. raštą Nr. 4G-4116 ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjų 2023 m. liepos 10 d. prašymą. Anot pareiškėjų, ginčijamame rašte Tarnyba nurodė, kad iš ginčo nagrinėjimo metu surinktos medžiagos nėra objektyvių galimybių priimti sprendimą dėl pareiškėjų reikalavimų rangovams pagrįstumo, todėl Tarnyba nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą. Pareiškėjai pažymėjo, kad Tarnyba jų neinformavo, jog trūksta kokių nors duomenų ar informacijos sprendimo priėmimui, be to, Tarnyba tik aprašė ginčo šalių pateiktus įrodymus, tačiau jų neanalizavo. Pareiškėjų teigimu, vien tai, kad ginčo metu buvo gautos prieštaringos ekspertų išvados, savaime nėra pagrindas Tarnybai atsisakyti priimti sprendimą tokį ginčą perkeliant teismui ir taip didinant pareiškėjų patiriamas išlaidas.

Pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą prašydami išnagrinėti jų, kaip vartotojų, ir mažosios bendrijos „Elias Flooring“ ginčą dėl grindų perklojimo darbų. Skundžiamu 2024 m. vasario 9 d. raštu Tarnyba nurodė, kad ji neturi objektyvių galimybių priimti sprendimą dėl pareiškėjų reikalavimo pagrįstumo, todėl, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukia kilusio ginčo nagrinėjimą. Kadangi pareiškėjai iš esmės ginčija Tarnybos 2024 m. vasario 9 d. raštą (procesinį sprendimą), kuriuo Tarnyba nutraukė pareiškėjų, kaip vartotojų, inicijuoto ginčo nagrinėjimą, ir prašo įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjų inicijuotą ginčą, tai teismas šią bylą nagrinėja supaprastinto proceso tvarka, t. y. vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatomis, juolab kad, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, tokie pareiškimai išnagrinėjami teismo nutartimis, kurios neskundžiamos.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčai nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. Įstatymo 26 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad ginčas nutraukiamas, kai dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo.

Nagrinėdamas pareiškimą, teismas, viena vertus, sutinka su pareiškėjų argumentais, kad Tarnybai pateiktos prieštaringos ekspertų-specialistų išvados ir (arba) papildomų duomenų-įrodymų nebuvimas-trūkumas savaime negali būti vertinama kaip „objektyvios aplinkybės“, dėl kurių neįmanoma išnagrinėti vartotojų ginčo ir priimti sprendimo. Kita vertus, pabrėžtina, kad ginčo išnagrinėjimas Tarnyboje nėra savitikslis. Tokia ginčo nagrinėjimo tvarka nustatyta siekiant, be kita ko, įgyvendinti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje nurodytus operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Pakankamai akivaizdu-suprantama, kad ginčo šalims jau pateikus prieštaringų įrodymų – ekspertų-specialistų išvadų – Tarnyba turėjo pakankamo pagrindo laikytis pozicijos, kad tolimesnis tokio ginčo nagrinėjimas Tarnyboje neatitiktų nurodytų principų, o tik dar ilgiau užtęstų ginčo nagrinėjimą taip pat padidintų šalių išlaidas renkant-teikiant įrodymus, pavyzdžiui, inicijuojant papildomas nešališkų ekspertų išvadas, kurių pateikimas reikalauja tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų. Be to, net ir priėmus Tarnybos sprendimą dėl vartotojų ginčo esmės, bet kuri ginčo šalis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad ilgesnis-išsamesnis aptariamo ginčo nagrinėjimas Tarnyboje iš tikrųjų būtų operatyvesnis ir reikalaujantis mažiau išlaidų. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad Tarnyba, skundžiamu raštu nutraukdama ginčo nagrinėjimą, teisės aktų iš esmės nepažeidė, todėl nėra pagrindo šį raštą naikinti.

Pareiškimą atmesti.

Nutartis neskundžiama.