- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- Ik-357-142/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. M., J. S., A. L., R. M., S. A. M., M. S., H. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus visuomenės sveikatos centro, UAB „Grangeras“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „FINIENS“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Nerijus Stukas, Laimonas Šileris
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams V. M., J. S., A. L., R. M., S. A. M., pareiškėjų atstovui advokatui Nerijui Stukui, atsakovės atstovei Ledai Žilinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovui Raimondui Vaidginui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grangeras“ atstovui advokatui Laimonui Šileriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M., A. L., M. S., J. S., R. M., S. A. M., H. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 11 09 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 07 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Grangeras“, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „FINIENS“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 11 09 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1-6).
Pareiškėjai A. L., M. S., J. S., R. M., S. A. M., H. Š. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą (t. II, b. l. 137-144), kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 11 09 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Visi pareiškėjai (V. M., A. L. ir kt.) 2010 10 21 padavė teismui patikslintą skundą (t. III, 87-98), kuriame prašo panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009 11 09 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti pareiškėjams iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. skunde paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) g. 7 – 1, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas yra dalies sklypo naudotojas. Tai 782 kv. m. ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiasis suinteresuotas asmuo yra žemės sklype esančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir žemės sklypo dalies naudotojas. Pareiškėjas 2010 01 27 sužinojo, kad 209 11 09 trečiajam suinteresuotam asmeniui yra išduotas ginčijamas statybos leidimas. Pareiškėjo atstovas savivaldybės patalpose 2010 02 03 susipažino su statybos leidimu ir projektavimo sąlygų sąvadu. Pareiškėjui nebuvo atsakyta į jo 2010 01 27 prašymą pateikti dokumentus. Statybos leidimas ir Projektavimo sąlygų sąvadas išduoti neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjo interesus, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjas remiasi Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. 2 p., Aplinkos ministerijos 2002 04 30 įsakymu Nr. 215 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.0507:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, 10.2 punktu, Aplinkos ministerijos 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 punktu. Nurodo, kad projektavimo sąlygų sąvado byloje yra 2009 11 05 išduotas sutikimas, kad trečiasis asmuo griautų jam nuosavybės teise priklausantį garažą ir toje vietoje statytų 2 butų gyvenamąjį namą, jeigu tam neprieštaraus kiti žemės naudotojai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 12 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-1709-08. Kadangi kitų žemės naudotojų sutikimo nėra, atsakovas neturėjo teisės išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Trečiojo asmens 2008 02 13 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti nurodyta statybos rūšis rekonstravimas, tuo tarpu sąvadas išduotas nurodant statybų rūšį – nauja statyba. Taigi, prašymo naujai statybai iš viso nebuvo. Projektavimo sąlygų sąvade nurodyta statybos rūšis – nauja statyba, o statybos leidime nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija. Remiasi Statybos įstatymo 2 str. 17 d., 18 d., 30 d., 23 str. 9 d., Aplinkos ministerijos 2002 12 05 įsakymu Nr. 622 (7 p.), STR „Statybos leidimas“ 16.1 p. ir aiškina, kad skundžiami dokumentai išduoti neteisėtai. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis garažas yra 26,28 kv.m. ploto. Statybos įstatymo 2 str. 18 d. ir STR „Statinio statybos rūšys“ 9.5. punktas numato, kad statinio rekonstravimo metu jo bendras plotas negali padidėti daugiau kaip 10 procentų. Naujo objekto bendras plotas numatomas 325,76 kv.m., taigi bendras plotas padidėja daugiau kaip 10 procentų, t. y. daugiau kaip 12 kartų, o statybos leidimas išduotas rekonstravimui, todėl jis yra neteisėtas. Remiasi ir tuo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui išnuomotas žemės sklypas, kurio tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: „kitos paskirties žemė: gyvenamoji teritorija (gyvenamojo namo ir garažo statiniams eksploatuoti)“. Norint statyti naują pastatą, buvo būtina sudaryti naują žemės nuomos sutartį. Vilniaus m. valdybos 1997 12 18 sprendimu Nr. 2019V ‚Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini) g. 7a ir jų gretimybių detaliojo plano patvirtinimo“ nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis ir statybos reglamentas nustato, kad tai sklypas daugiaaukščių statinių teritorijoje. Remiasi Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimu Nr. 497 V patvirtinta užstatytų Vilniaus miesto teritorijų tankinimo metodika, kur nustatytas koeficientas 1,6 – toks pats rodiklis nurodytas ir trečiojo asmens prašyme išduoti statybos leidimą bei statybos leidime. Pareiškėjas apskaičiavo užstatymo tankį, kuris tampa 1,75 ir viršija leistiną normą. Nurodo, kad dėl to taip pat toks leidimas negalėjo būti išduotas. Nesutinka, kad projektuojamas neypatingas statinys, kadangi žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Remiasi Aplinkos ministerijos 2002 04 16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.5 p. ir aiškina, kad nėra duomenų, ar numatomas griauti garažas nepriskirtinas prie vertybių. Projektuojamas pastatas taip pat statomas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Išduodant ginčijamus dokumentus nesilaikyta ypatingiems statiniams taikomų reikalavimų. Skundžiamais aktais pažeidžiami automobilių stovėjimo vietų minimalaus skaičiaus reikalavimai. Remiasi Aplinkos ministerijos 1999 03 02 įsakymu Nr. 61 patvirtintu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10, 12 lentelių duomenimis. Atsakovas privalėjo nustatyti trečiajam asmeniui reikalavimą pateikti automobilių vietų išdėstymo sklype planą, o jo nesant, negalėjo priimti skundžiamų aktų. Skundžiamais aktais bus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, nustatyti Aplinkos ministerijos 2003 12 24 įsakymu Nr. 705 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Pareiškėjo butas yra 1-me aukšte su langais į vidinį kiemą. Reglamento 213 p. nustatyta minimali insoliacija 2,5 val. Šiuo metu šis rodiklis yra 3 val. 20 min., o pastačius statinį, rodiklis sumažės iki 1 val. 40 min. Tai pablogins pareiškėjo gyvenimo kokybę.
Pareiškėjai A. L., M. S., J. S., R. M., S. A. M., H. Š. skundą grindžia Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.2 punkto pažeidimu, Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p. ir Aplinkos ministerijos 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 punkto pažeidimu išduodant ginčijamus dokumentus. Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 11 05 išdavė sąlyginį ir todėl negaliojantį sutikimą, nes nebuvo kitų žemės naudotojų sutikimų. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu 2008 08 07 apskritai joks žemės sklypo savininko ar naudotojų sutikimas nebuvo išduotas, todėl atsakovas neturėjo teisės išduoti projektavimo sąlygų sąvado. UAB „Grangeras“ 2008 02 13 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti nurodyta, kad prašoma statybos rūšis rekonstravimas, tuo tarpu sąvadas išduotas naujai statybai. Tuo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys projektavimo sąlygų išdavimą. Statybos leidime nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija, UAB „Grangeras“ 2009 08 04 prašyme buvo prašoma išduoti statybos leidimą rekonstrukcijai. Teisės aktuose nustatyta, kad naujo statinio statyba ir rekonstravimas yra skirtingos statybos rūšys. Projektavimo sąlygų dokumentacija ir statybos leidimas turi atitikti. Šiuo atveju Statybos leidimas neatitinka Projektavimo sąlygų sąvadui. Statybos leidime nurodyta, kad rekonstruojami gyvenamieji namai, nekeičiant paskirties. Tuo tarpu rekonstruojamo objekto paskirtis yra garažų, o ne gyvenamoji. Atsižvelgiant į visus dokumentus, šiuo atveju statinio plotas padidėja daugiau kaip 12 kartų. Rekonstruojamo pastato plotas gali padidėti tik 10 procentų. Valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Grangeras“ (2004 08 25 Nr. (duomenys neskelbtini)), neleidžia UAB „Grangeras“ griauti, statyti, rekonstruoti, o leidžia tik eksploatuoti esantį garažą. Norėdamas gauti statybos dokumentus, UAB „Grangeras“ turėjo inicijuoti sutarties pakeitimą. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, nauja statyba pakeis užstatymo intensyvumą iki 1,75 rodiklio, kuris toje teritorijoje neleidžiamas. Nesutinka, kad projektuojamas neypatingas statinys. Paaiškina, kad žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, todėl visi jame esantys nekilnojamojo turto objektai laikomi nekilnojamosiomis kultūros paveldo vertybėmis. Išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą nebuvo išlaikyti ypatingų statinių projektavimo, statybos ir griovimo tvarkos ypatumai, o klaidingai buvo nurodyta, kad statinys yra neypatingas. Taip pat nurodo, kad skundžiamais aktais pažeidžiami automobilių stovėjimo vietų minimalaus skaičiaus reikalavimai. Mano, kad atsakovas privalėjo nustatyti UAB „Grangeras“ reikalavimą pateikti automobilių vietų išdėstymo žemės sklype planą, o nesant tokio plano – neturėjo teisės priimti skundžiamų individualių teisės aktų.
Šalies argumentai
Pareiškėjų 2010 10 21 paduotame patikslintame skunde (t. III, b. l .87-95) paaiškinama, kad pareiškėjai skunduose kaip vieną iš argumentų yra nurodę tai, kad 2008 02 13 trečiojo suinteresuoto asmens prašyme išduoti statybos leidimą nurodoma statybos rūšis – rekonstravimas, o Projektavimo sąlygų sąvade nurodoma jau nauja statyba. Remiasi Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10 punktu. Prašymą dėl sąvado išdavimo teisės aktai numato kaip privalomą sąvado išdavimo dokumentą. Atsakovas pripažino, kad išdavė naują statybos leidimo redakciją (2010 05 07), kurioje pakeista statybos rūšis ir vietoj „rekonstrukcija“ jau nurodoma „nauja statyba“. Pareiškėjai 2010 09 20 Vilniaus miesto savivaldybėje pakartotinai susipažino su visa statybos leidimo bylos medžiaga. Paaiškėjo, kad visuose dokumentuose projekto „Dvibutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilnius, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ statybos rūšis pataisyta iš „rekonstrukcijos/rekonstravimas“ į „nauja statyba“ (taisymai atlikti baltos spalvos teksto korektoriumi užtušuojant žodį „rekonstrukcija“ ir užklijuojant baltos spalvos popieriaus juostelę su žodžiais „nauja statyba“). Dėl to pareiškėjai tikslina skundą.
Pareiškėjai atkartoja pradinio skundo argumentus. Paaiškina, kad 2009 11 04 – 2009 11 05 Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija pasirašė protokolą Nr. 1-44-53, kuriuo buvo nuspręsta pritarti projektui, kur statybos rūšis nurodyta „rekonstrukcija“. Tuo pagrindu UAB „Grangeras“ 2009 11 09 išduotas Statybos leidimas, t. y. pagal pateiktą projektą buvo leista rekonstruoti garažą į dvibutį gyvenamąjį namą. Pareiškėjai, susipažinę su dokumentais, nustatė, kad UAB „Grangeras“ savivaldybės administracijai nėra pateikęs naujo prašymo nei išduoti projektavimo sąlygų sąvadą naujai statybai, nei prašymo išduoti statybos leidimą naujai statybai. Nėra ir naujo Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo, kuriame būtų matyti, kad pritarta naujai statybai. Atsakovas statinio statybos rūšį dokumentuose ištaisė, atlikęs tik technines dokumentų korekcijas, nors atsakovas neturėjo teisinio pagrindo be Nuolatinės statybos komisijos patvirtinimo dokumentuose pakeisti statinio statybos rūšį. Remiasi STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 p., be to, paaiškina, kad šis teisės aktas numato procedūrą, kurią privalo vykdyti ir jos reglamentavimo laikytis subjektai, dalyvaujantys statybos leidimų išdavimo procese. Nei šis statybos techninis reglamentas, nei Statybos įstatymas nenumato galimybės be Nuolatinės statybos komisijos pritarimo keisti išduotame statybos leidime bei kituose susijusiuose dokumentuose vieną iš esminių statybos parametrų – statybos rūšį. Mano, kad toks savavališkas statybos rūšies koregavimas be komisijos pritarimo grubiai pažeidžia STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, sukuria galimybę piktnaudžiauti teise ir apeiti teisės aktų reikalavimus, pateisinant tai rašybos klaidų taisymu. Paaiškina, kad net ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grangeras“ pateikus prašymą ir visus teisės aktuose numatytus privalomus dokumentus dėl statybos leidimo naujai statybai išdavimo, toks leidimas negalėtų būti išduotas, o 2010 05 07 faktiškai naujo statybos leidimo išdavimas yra neteisėtas. Remiasi STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ ir paaiškina, kad šis teisės aktas nenumato galimybės taisyti ir vienasmeniškai koreguoti jau išduoto statybos leidimo turinio ar nuolatinės statybos komisijos protokolo turinio. Nuolatinė statybos komisija svarstė statybos rūšį – „rekonstrukcija“. Jokie teisės aktai nenumato galimybės Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kaip viešojo administravimo subjektui keisti savo priimtų individualių teisės aktų. Mano, kad turi būti panaikintos visos statybos leidimo redakcijos.
Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatomis ir paaiškina, kad atsakovui pradėjus administracinę procedūrą, kai skundą tuo pačiu klausimu nagrinėjo ir teismas, administracinė procedūra turi būti sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Ginčas teisme nagrinėjamas nuo 2010 03 01. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo administracinę procedūrą dėl statybos leidimo pakeitimo bei tokią procedūrą užbaigė, pakeisdama statybos leidimo duomenis. Atsakovas tuo pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Paaiškina, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. nustato privalomą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugą. Atstumas iki užstojančio statinio turi būti ne mažesnis už užstojančio statinio aukštį arba pro užstatyto pastato langus turi būti garantuojamas ne mažiau kaip 60 laipsnių kampas horizontalioje plokštumoje. Statinio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad statinio aukštis nuo žemės paviršiaus 12,27 – 12,30 m. Tuo tarpu atstumas tarp V. M. buto sienos ir būsimo pastato nesiekia 10 m. Iš V. M. buto langų liekantis regėjimo kampas akivaizdžiai gerokai mažesnis už 60 laipsnių. Minėto STR vykdymas niekaip nėra aptartas statinio projekte ar bet kuriame kitame dokumente. Dėl to taip pats statybos leidimas yra neteisėtas.
Remiasi LVAT 2008 12 11 nutartimi adm. byloje Nr. A442-1709/2008, 2006 12 12 nutartimi adm. byloje Nr. A7-1698-06 ir paaiškina, kad nustačius bent vienos statybos leidimo versijos neteisėtumą, negalioja Statybos leidimas visa apimtimi. Dėl to neformuluoja naujo reikalavimo dėl naujos statybos leidimo versijos, o palaiko savo pirmesnius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas palaikė skundus ir jų argumentus. Papildomai paaiškino, kad dėl galimų dokumentų klastojimų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atstumą tarp pastatų galima nustatyti iš esamos projektinės dokumentacijos, o matymo kampą iš V. M. buto galima nustatyti iš insoliacijos apskaičiavimo atliekant ekspertizę, be to, pareiškėjai pateikė atestuoto architekto G. Vizgirdo atliktus paskaičiavimus. Visi šie duomenys patvirtina, kad kampas yra ne daugiau kaip 30 laipsnių. Nesutiko su eksperto išvada, kad insoliacija šiuo atveju galėjo būti sumažinta, t. y. mažesnė nei 2 val. 30 min. Rėmėsi STR „Gyvenamieji pastatai“ 192 ir 193 punktų aiškinimu. Sprendžiant dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimu, prašė atsižvelgti į tai, kad visai nepagrįstas yra teismo ekspertės Gražinos Lygnugarienės pateiktas prašymas dėl papildomos 2370,00 Lt sumos priteisimo, kadangi iš ekspertės nebuvo prašoma pateikti rašytinį papildymą. Pareiškėjai prašė tik iškviesti ekspertę į teismo posėdį dėl jau pateiktos išvados išaiškinimo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į V. M. skundą (t. I, b. l. 72-75), taip pat atsiliepime į A. L. ir kitų pareiškėjų skundą, (t. III, b. l. 6-9) pasisakoma, kad atsakovas su skundu nesutinka.
Prašo bylą nutraukti, praleidus skundo padavimo terminą. Paaiškina, kad pareiškėjas V. M., atstovaujamas advokato Nerijaus Stuko, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2008 12 03 prašymą pateikti informaciją apie sklypui (duomenys neskelbtini) g. 7 taikomus teritorijų planavimo dokumentus, ar išduotas planavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 01 19 raštu Nr. A51-1006 (3.3.16.3)-PD4 pateikė informaciją apie sklypui (duomenys neskelbtini) g. 7 galiojančius teritorijos planavimo dokumentus, nustatytus apribojimus bei nurodė, kad UAB „Grangeras“ 2008 08 07 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas (duomenys neskelbtini) dvibučio gyvenamojo namo projekto rengimui, o dėl leidimo statybai dar nebuvo kreiptasi. Taigi, apie išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjas žinojo anksčiau nei nurodo teismui.
Dėl valstybinio žemės sklypo naudotojų sutikimų paaiškina, kad valstybinės žemės sklypo valdytojas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 09 14 ir 2009 11 05 raštuose išreiškė sutikimą planuojamai statybai. Valstybinės žemės sklypas buvo nuomojamas UAB „Grangeras“ ir A. J.. A. J. 2009 01 28 išreiškė sutikimą 2 butų gyvenamojo namo statybai. Namo statybai pritarė ir gretimo sklypo nuomininkė UAB „Bulviai“ (2009 01 27 sutikimas). V. M. valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė 2009 09 30, o įrašas nekilnojamojo turto registre atsirado 2009 11 06. Remiasi Civilinio kodekso 6.547 str. 2 d. Statybos leidimas išduotas 2009 11 09, t. y. po trijų dienų nuo įrašo registre įsigaliojimo dienos. Statybos leidimo išdavimui Nuolatinė statybos komisija pritarė 2009 11 4-5 posėdyje, iki įrašo nekilnojamojo turto registre atsiradimo. Administracijos direktoriaus sprendimu yra tik įforminamas Nuolatinės statybos komisijos priimtas sprendimas išduoti statybos leidimą, o tas klausimas po komisijos pritarimo daugiau nenagrinėjamas. Statybos leidimo išdavimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie pareiškėją, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininką. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 08 19 įsakymu Nr. 2.3-9761-(01-02-4) nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys: gyvenamajam namui – 571 kv.m., garažui – 211 kv.m. Statybos planuojamos kitoje žemės sklypo dalyje, todėl pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo dėl statybų kitoje žemės dalyje. Nesutinka, kad šioje byloje gali būti taikomas teisės aiškinimas, duotas LVAT 2008 11 11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-1709/08, nes šios bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis.
Dėl ypatingo statinio remiasi Statybos įstatymo 2 str. 3 d. ir paaiškina, kad statinys, kuriam išduotas statybos leidimas, nėra kultūros paveldo statinys.
Dėl naujos statybos ir rekonstrukcijos paaiškina, kad projektavimo sąlygų sąvadas išduotas naujai statybai. Mano, kad statybos leidime neteisingai nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas - dėl rašymo apsirikimo. Mano, kad toks apsirikimas nepažeidžia pareiškėjo teisių.
Dėl statybos reglamentų paaiškina, kad statybos leidime patvirtinti statinio rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Statybos leidime numatytas 54 proc. užstatymo tankis ir 1,6 intensyvumas. Vilniaus miesto senamiesčio apsaugos reglamente (kvartalas 94, teritorija III B) nustatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) g. 7 galima reglamentuota nauja statyba. Numatytas galimas užstatymo intensyvumas ne didesnis kaip 80 proc., maksimalus pastatų aukštis 4 aukštai, kvartalo gilumoje, prie žaliosios zonos – 2,5 aukštai. Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniuose reikalavimuose nurodoma, kad, vadovaujantis 1997 12 18 sprendimu Nr. 2091V patvirtintų sklypų detaliuoju planu, sklype galima projektuoti naujus mažaaukščius korpusus kieme, laikantis perimetrinio sklypo užstatymo principo. Nustatytas sklypo užstatymo tankis iki 60 proc., maksimalus aukštingumas 3 aukštai ir mansarda. Mano, kad ginčijamo gyvenamojo namo projekto aiškinamajame rašte paaiškintas projekto atitikimas galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, pateiktas statybos rodiklių skaičiavimas. Pareiškėjo nurodomoje metodikoje (Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimas Nr. 497V) nustatytos rekomenduojamos rodiklių reikšmės. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 49 d. ir aiškina, kad pareiškėjo pateiktas skaičiavimas neatitinka šio įstatymo nuostatų. Apskaičiavus teisingai, užstatymo intensyvumo rodiklis neviršija 1,6.
Dėl automobilių aikštelių skaičiaus paaiškina, kad projektuojamajame statinyje įrengiami 2 butai, todėl numatytas 2 parkavimo vietų poreikis atitinka Aplinkos ministro 1999 03 02 įsakymu patvirtintą STR 2.06.01:1999. Parkavimo vietos įrengiamos UAB „Grangeras“ nuomojamo sklypo dalyje ir nėra pagrindo toje pačioje dalyje įrengti parkavimo vietas ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 7 gyventojams.
Dėl insoliacijos reikalavimų paaiškina, kad pareiškėjo pateiktas insoliacijos paskaičiavimas reiškia, kad ji išlieka norminė, nes esama buto insoliacija iš vakarų pusės yra 2 val. 36 min. (nuo 13 val. 17 min. iki 15 val. 53 min.), iš rytų pusės, pastačius projektuojamą namą bus 2 val. 25 min. (nuo 8 val. 17 min. iki 10 val. 42 min.). Paaiškina, kad pareiškėjo pateikta schema nėra pagrindo vadovautis, nes neaišku, kas ją sudarė. Pažymi, kad nuolatinėje statybos komisijoje statybos leidimui pritarė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, kuris atsako už savo sprendimą. Mano, kad atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, į bylą būtina trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovą.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į A. L. ir kitų pareiškėjų skundą (t. III, b. l. 6-9) paaiškina, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad teisės aktai nenustato, kad išduodant statybos leidimą būtų pateikiami žemės naudotojų sutikimai. Tik nuo tada, kai Vilniaus apskrities viršininko sutikime buvo paminėta, kad tokie sutikimai reikalingi, atsirado pagrindas svarstyti naudotojų sutikimų išdavimo klausimą. Apskrities viršininkas 2008 02 01 ir 2009 09 14 raštuose yra davęs sutikimą tiek naujai statybai, tiek rekonstrukcijai. 2009 11 05 sutikime nurodyta, kad VAVA neprieštarauja, kad UAB „Grangeras“ nuomojamame sklype statytų 2 butų gyvenamąjį namą, jeigu tam neprieštaraus kiti žemės sklypo naudotojai bei tai nepažeis trečių asmenų interesų. Remiasi žemės naudotojo sąvoka, kuri duota Žemės įstatymo 2 str. 11 d. Žemės sklypas buvo nuomojamas UAB „Grangeras“ ir A. J.. A. J. sutikimas buvo gautas. Pareiškėjai nėra žemės sklypo naudotojai. Pareiškėjai yra tik sklype esančių namo patalpų savininkai, tačiau tai nesukuria žemės naudotojo statuso. Remiasi Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., 17 str., 21 str. 2 d. ir aiškina, kad pareiškėjai neįrodė, kad yra pateikę prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai leisti naudotis žeme, kad priimtas sprendimas leisti jiems naudotis žeme. Nurodo, kad svarbus bylos aspektas yra tai, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 7 Vilniaus apskrities viršininko 2007 08 19 įsakymu Nr. 2.3-9761-(01-02-4) (turi būti – rugsėjo) nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys: gyvenamajam namui - 571 kv.m., garažui - 211 kv.m. Statyba planuojama kitoje sklypo dalyje, negu yra pareiškėjų patalpos. Dėl to teisinio pareiškėjų suinteresuotumo statybomis kitoje savarankiškai funkcionuojančiam pastatui priskirtoje žemės sklypo dalyje nėra.
Dėl ypatingo statinio paaiškina, kad statinys, kuriam išduotas statybos leidimas, nėra kultūros paveldo statinys, todėl jis nelaikomas ypatingu statiniu. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo statinys yra kultūros paveldo statinys ir yra registruotas kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Pareiškėjai nenurodo, kuriai kultūros paveldo vertybei ir kokiu būdu bus pakenkta statyboms.
Dėl naujos statybos ir rekonstrukcijos paaiškina, kad UAB „Grangeras“ kreipėsi dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas naujai statybai, o statybos leidime minimas rekonstravimas. Teigia, kad iš techninių rodiklių matyti, kad statybos leidimas išduotas naujai statybai. Mano, kad statybos rūšis „rekonstravimas“ įrašyta dėl rašymo apsirikimo. Mano, kad pareiškėjų nurodomi nesutapimai UAB „Grangeras“ prašymuose ir išduotuose dokumentuose niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
Nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatos gali turėti įtakos skundžiamų dokumentų išdavimo teisėtumui. Nurodo, kad pareiškėjai tokio teiginio nepagrindė jokiomis teisės normomis.
Nesutinka su pareiškėjų teiginiais dėl statybos techninių reglamentų reikalavimų pažeidimo. Mano, kad pareiškėjai neteisingai apskaičiavo užstatymo tankį ir intensyvumą. Gyvenamojo namo projekto bendrame aiškinamajame rašte išsamiai paaiškintas techninio projekto atitikimas galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, pateiktas statybos rodiklių paskaičiavimas. Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendime Nr. 497V (juo patvirtintoje Vilniaus miesto teritorijų tankinimo metodikoje) nustatytos tik rekomenduojamos maksimalios teritorijos užstatymo rodiklių reikšmės pagal teritorijos funkcinę paskirtį, jos užstatymo tipą ir maksimalų leidžiamą aukštingumą joje. Pareiškėjų pateiktas užstatymo intensyvumo paskaičiavimas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 49 d. nuostatų, nes pareiškėjai skaičiuodami įtraukė ir rūsių plotus (požeminės dalies plotus).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą (t. III, b. l. 119-121) nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad negalėjo būti statybos leidime taisoma rašymo klaida ir negalėjo būti išduota nauja statybos leidimo versija. Paaiškina, kad 2009 11 09 statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas. UAB „Grangeras“ 2010 04 09 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (MPD), prašydama dėl techninės klaidos perrašyti statybos leidimą, nes statybos rūšis yra „nauja statyba“. Klaidos taisymas buvo atliktas 2010 05 07, išdavus statybos leidimo versiją Nr. 1. Ištaisyta techninė klaida. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 35 str. nuostatomis. Mano, kad VAĮ 23 str. 4 d. nagrinėjamu atveju netaikytina, nes šio įstatymo nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai abiejose procedūrose (administracinėje ir teisminėje) yra nagrinėjami tie patys klausimai. Remiasi Vietos savivaldos įstatymo 18 str., kuris leidžia administracijos direktoriui pakeisti ar panaikinti priimtus teisės aktus. Pažymi, kad statinio statybos rūšį apsprendžia statinio projekto sprendiniai. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d. (redakcija galiojusi iki 2010 10 01), Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Nuolatinė statybos komisija 2009 11 04-05 protokole įvertino statinio projekto (kurio sprendiniai numatė naują statybą) atitikimą teisės aktams. Nėra jokio teisinio pagrindo teikti Nuolatinei statybos komisijai pakartotinai svarstyti tą patį statinio projektą (projektas nebuvo taisomas), pagal kurį jau yra išduotas statybos leidimas. Be to, galimybė taisyti savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą neturėtų būti siejama su kito administravimo subjekto (Nuolatinės statybos komisijos) veiksmais. Remiasi Statybos įstatymo 23 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2010 10 01). Galiojęs įstatymas visoms statybos rūšims numatė vienos rūšies statybos leidimo išdavimą bei tokias pačias procedūras. Taigi, statinio rekonstravimas ir nauja statyba yra artimos statybos rūšys, kurių įteisinimui taikomos tokios pat procedūros. Šiuo atveju nėra ir negali būti jokio pridengimo (kai norima apeiti imperatyvias teisės normas, taikomas atskiroms statybos rūšims ir darbams) ar kitų nesąžiningų veiksmų, kadangi tiek naujai statybai, tiek rekonstravimui yra taikomas toks pats teisinis rėžimas. Remiasi Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punktu ir paaiškina, kad 29.2 punktas numato galimybę keisti statinio projekto sprendinius neišduodant naujo statybos leidimo. Paaiškina, kad teisės aktai leidžia be naujo statybos leidimo išdavimo net projekto sprendinių keitimą. Techninės klaidos taisymas nėra naujo leidimo išdavimas. Iš patikslinto skundo atsakovui neaišku, kaip klaidos ištaisymas įtakoja pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Mano, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės ginčyti atliktos klaidų ištaisymo procedūros. Mano, kad pareiškėjų keliamas reikalavimas turi viešojo intereso gynimo elementų. Administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia teisės pareiškėjams ginti viešojo intereso. Mano, kad kiti pareiškėjų argumentai susiję su insoliacijos paskaičiavimu (regėjimo kampas ir atstumas), o kadangi tuo metu buvo atliekama ekspertizė, nurodo, kad tie klausimai turėjo būti užduoti ekspertui.
Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimų argumentus. Papildomai nurodė, kad tas faktas, jog pareiškėjai neprašo stabdyti administracinės bylos iki paaiškės ikiteisminio tyrimo išvados dėl galimo dokumentų klastojimo, patvirtina atsakovo poziciją, kad tai buvo tik klaidos taisymas. Negalėjo nurodyti, kas konkrečiai ištaisė dokumentus ir kas davė tokį nurodymą.
UAB „Grangeras“ atsiliepime į V. M. skundą (t. II, b. l. 78) paaiškina, kad pareiškėjas V. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje, nuomininku tapo 2009 09 30, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ši sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2009 11 06. Tuo tarpu projektavimo sąlygų sąvadas bendrovei išduotas 2008 08 07, o sutikimas dėl 2 butų gyvenamojo namo statybos iš žemės sklypo savininko gautas 2009 11 05. Tai reiškia, kad projektavimo sąlygų sąvadas bendrovei išduotas ir žemės sklypo savininko leidimas išduotas dar iki tol, kol pareiškėjas tapo teisėtu valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje, naudotoju. Remiasi CK 6.547 str. 2 d. Mano, kad pareiškėjas negali reikšti pretenzijų ir kreiptis į teismą dėl veiksmų, kurie buvo atliekami laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo teisėtu žemės sklypo naudotoju. Remiasi ABTĮ 5 str. 1 d. Paaiškina, kad statinio projektas buvo parengtas nepažeidžiant projektavimų sąlygų sąvado reikalavimų. Statinio projektas taip pat neprieštarauja ir galiojančio detaliojo plano sprendiniams, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisę išduoti statybos leidimą naujo statinio statybai. Pripažįsta, kad statybos leidime yra netiksliai suformuluota statybos rūšis, todėl bendrovė inicijuos statybos leidimo pakeitimo procedūrą. Teigia, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad statinys yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Prašo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „Grangeras“ atsiliepime į pareiškėjų A. L. ir kt. skundą (t. III, b. l. 17-19) paaiškina, kad skundas yra tapatus V. M. skundui. Nurodo, kad skiriasi tik aplinkybės, susijusios su tuo, kada pareiškėjams tapo žinoma apie skundžiamus aktus. Mano, kad šis skundas atsirado tik dėl to, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo bei pateiktų į bylą dokumentų paaiškėjo, kad V. M. apie skundžiamus aktus sužinojo anksčiau negu nurodyta jo skunde, todėl jo skundas gali būti paliktas nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad su pareiškėjų skundu nesutinka. Statytojas turėjo žemės sklypo savininko sutikimą planuojamoms statyboms. V. M. žemės sklypo nuomininku tapo tik 2009 09 30 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, ši sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre tik 2009 11 06, t. y. jau po to kai bendrovės prašymas dėl statybos leidimo išdavimo buvo apsvarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje. Kiti pareiškėjai iki šiol nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, todėl negali būti laikomi teisėtais žemės sklypo naudotojais. Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas gauti tokių asmenų sutikimą, kai prašoma išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą. Teigia, kad statinio projektas buvo parengtas nepažeidžiant projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų, projektas neprieštarauja galiojančiojo detaliojo plano sprendiniams. Pripažįsta, kad statybos leidime yra netiksliai suformuluota statybos rūšis. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas naujai statybai. Mano, kad statybos leidime yra rašymo apsirikimas. Nesutinka, kad statinys priskirtinas prie ypatingų statinių. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statinys, kuriam išduotas skundžiamas statybos leidimas, yra kultūros paveldo statinys. Nesutinka, kad pažeisti teisės akto, reglamentuojančio automobilių parkavimo vietų projektavimą, reikalavimai. Pagal techninį projektą parkavimo vietos įrengiamos UAB „Grangeras“ nuomojamo valstybinio žemės sklypo dalyje. Bendrovė neprivalo užtikrinti automobilio parkavimo vietų įrengimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje, gyventojams toje valstybinio žemės sklypo dalyje, kuri nuomojama UAB „Grangeras“. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
UAB „Grangeras“ atsiliepime į bendrą visų pareiškėjų patikslintą skundą (t. III, b. l. 116-117) palaiko pirmiau išsakytus argumentus. Paaiškina, kad statinio projektas neprieštarauja galiojančio detaliojo plano sprendiniams, administracija turėjo pagrindą išduoti statybos leidimą naujo statinio statybai. Projekte buvo numatyta naujo statinio statyba. Net iš ankstesnės redakcijos statybos leidime nurodytų statinio techninių rodiklių bei iš paties statinio techninio projekto matėsi, kad statybos leidimas buvo išduotas naujai statybai. Pakoregavus statybos leidimo redakciją, jokie statinio projektinės dokumentacijos pakeitimai nebuvo atliekami. Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad koreguojant statybos leidimą pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatos. Aiškina, kad teisme nagrinėjamas ginčas ne dėl administracinės procedūros vykdymo, o dėl jau priimto akto teisėtumo. Nesutinka su tuo, kad pažeistas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. Teigia, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jų teiginius dėl regėjimo kampo iš pareiškėjo V. M. buto langų.
Teismo posėdyje UAB „Grangeras“ atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašymus.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 93) paaiškina, kad Centrui nebuvo pateiktas prašymas gauti technines sąlygas techniniam projektui rengti. Centrui 2009 06 10 buvo pateiktas techninis projektas įvertinimui, ar jo sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Statinio techniniam projektui nepritarta, nustatyti trūkumai. 2009 08 06 techninis projektas pateiktas pakartotinai. Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymos išvada, statinio techniniam projektui pritarta. Pažymi, kad Centras techninį projektą vertino, remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais visuomenės sveikatos saugą, taip pat dalyvavimą teritorijų planavimo ir valstybinės statybos priežiūros procese.
Teismo posėdyje Visuomenės sveikatos centro atstovas palaikė atsiliepimą. Paaiškino, kad šiuo metu nėra patvirtintų higienos normų, kurių turėtų būti laikomasi naujų statybų projektavime. Insoliacijos ir kiti klausimai sprendžiami vadovaujantis statybas reglamentuojančiais techniniais reglamentais. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
A. L. atsiliepime į V. M. skundą (t. II, b. l. 130-131) nurodo, kad padavė teismui savarankišką skundą, prašo bylas sujungti. Prašo pilnai tenkinti V. M. skundą.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 48-49) palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra. Departamentas nesutinka su skunduose esančiais teiginiais, kad visi nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esantys nekilnojamojo turto objektai laikomi nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, jeigu jie nėra pripažinti nevertingais. Remiasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 18 d. ir paaiškina, kad kultūros paveldo vietovė yra teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Taip pat remiasi šio įstatymo 2 str. 4 d. ir paaiškina, kas yra kultūros paveldo objektai. Vilniaus senamiestis į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Kultūrinių vietovių sąrašą buvo įrašytas Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1995 07 10 įsakymu Nr. 103, Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą – 2001 02 09 įsakymu Nr. 44. Buvęs garažo pastatas (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje, patenka į Vilniaus senamiesčio bei Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais teritoriją, bet pats garažo pastatas nebuvo ir nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl neturi ypatingojo statinio statuso. Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas 2006 08 24 suderino garažo pastato projektinius pasiūlymus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus miesto savivaldybės 2008 08 07 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 11 4, 5 protokole Nr. 1-44-53, kadangi dvibučio gyvenamojo namo projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus.
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „FINIENS“ įtraukta teismo 2010 11 25 nutartimi trečiuoju suinteresuotu asmeniu (t. III, b. l. 136), nes jiems perėjo nuosavybės teisė į garažą. Skundai ir patikslintas skundas UAB „FINIENS“ pateikti 2010 11 25 teismo raštu, kuriuo pasiūlyta iki 2010 12 09 pateikti atsiliepimą. Kadangi iš pirmo karto dokumentai nebuvo įteikti, pakartotinai UAB „FINIENS“ skundas ir patikslintas skundas siųsti teismo 2010 12 03 raštu (t. IV, b. l. 154). Pratęstas atsiliepimo pateikimo terminas iki 2010 12 17. Atsiliepimo nepateikė. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl skundų padavimo terminų.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Skundžiami yra individualūs teisės aktai (ABTĮ 2 str. 14 dalis), todėl kreipimosi į teismą terminas turi būti skaičiuojamas nuo šių aktų įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba nuo dienos, kai pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą sprendimą, jį priėmusią instituciją ir šio sprendimo turinį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2006 10 05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 03 24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005 ir kt.). Žinojimas, kad toks aktas yra apskritai priimtas, nereiškia, kad tas individualus aktas yra įteiktas suinteresuotai šaliai.
Nustatyta, kad pareiškėjas V. M. padavė teismui skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 11 09 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 07 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Pareiškėjas V. M. paaiškino, kad 2010 01 27 sužinojo apie tai, kad 2009 11 09 UAB „Grangeras“ išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tik po to pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti statybos leidimo ir jo išdavimo pagrindu esančių dokumentų patvirtintas kopijas. Dokumentai pareiškėjui nebuvo pateikti, gauta informacija, kad dokumentai nebus pateikti. Remdamasis gauta informacija V. M. atstovas 2010 02 03 savivaldybės administracijos patalpose susipažino su Statybos leidimu, jo išdavimo pagrindu esančiais dokumentais ir tik tuomet įsitikino, kad tiek skundžiamas Statybos leidimas, tiek Projektavimo sąlygų sąvadas (duomenys neskelbtini) (toliau – projektavimo sąlygų sąvadas) yra išduoti neteisėtai. Šiuos pareiškėjo V. M. paaiškinimus patvirtina pateikti dokumentai. Pareiškėjo advokatas Nerijus Stukas 2010 01 27 savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl patvirtintų dokumentų kopijų išdavimo (t. I, b. l. 13). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama informacija apie išduotus statybos leidimus (t. I, b. l. 14). Skundo priėmimo nagrinėti teisme stadijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas teismui patvirtino, kad susipažinti su ginčijamais faktais 2010 02 03 buvo atvykusi K. B., veikianti pagal susitarimą dėl perįgaliojimų (t. I, b. l. 45). Tuo pačiu raštu teismui pateiktos Statybos leidimo ir Projektavimo sąlygų sąvado kopijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas advokatui Nerijui Stukui 2010 03 04 raštu Nr. A51-4601(2.5.1.15-MP6) pateikė informaciją, kad advokatas 2010 02 03 buvo atvykęs į Miesto plėtros departamentą ir susipažino su kaimyno statybos leidimo (duomenys neskelbtini) dokumentacija. Šiuo raštu atsisakyta pateikti projektinę dokumentaciją, motyvuojant tuo, kad šiai dokumentacijai galioja autorinės teisės ir šią dokumentaciją galima gauti tik gavus savininko sutikimą. Nurodyta, kad su prašomais statybos leidimo dokumentais advokatas gali susipažinti Miesto plėtros departamente. Nurodytas priėmimo laikas. Pastaroji nuoroda patvirtina, kad nei statybos leidimas, nei kiti dokumentai (jų kopijos) advokatui nebuvo pateikti. To fakto neginčijo ir atsakovo atstovė.
Tuo tarpu atsakovas teismui pateikė ir 2009 01 19 Miesto plėtros departamento (toliau ir MPD) raštą Nr. A51-1006(3.3.16.3-PD4 (t. I, b. l. 78), kuriuo atsakoma advokatų kontorai į 2008 12 03 raštą. Šiame rašte nurodyta, kad yra išduotas 2008 08 07 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) dvibučio gyvenamojo namo projekto rengimui pareiškėjui UAB „Grangeras“, nurodyta, kad dėl leidimo statybai sklype (duomenys neskelbtini) g. 7 nebuvo kreiptasi. Jokių dokumentų kopijos šiuo raštu nebuvo pateiktos, todėl iš šio rašto pareiškėjas negalėjo sužinoti projektavimo sąlygų sąvado turinio. Taigi, šiuo raštu pareiškėjui nepateikta jokia informacija, kuri gali būti vertinama kaip sužinojimas apie projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą ta prasme, kad tokiu būdu pareiškėjui paskelbta apie priimtus aktus ir jis sužinojo jų turinį bei kitus būtinus duomenis apie juos.
Dėl to laikytini nepagrįstais visi argumentai, kad pareiškėjas V. M. praleido skundo padavimo teismui terminą. Sužinojimo apie skundžiamus dokumentus data laikytina 2010 02 03, kai pareiškėjo atstovas atsakovo patalpose buvo supažindintas su skundžiamais aktais.
Kiti pareiškėjai skundą pateikė 2010 05 03. Jie skunde nurodo, kad 2010 04 16 A. L. iš kaimyno V. M. sužinojo, kad UAB „Grangeras“ išduotas 2009 11 09 ginčijamas statybos leidimas, o 2008 08 07 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Tuo metu, kai skundą buvo padavęs tik V. M., 2010 04 26 teismas gavo A. L. prašymą įtraukti į bylą pareiškėju (t. I, b. l. 71). Šiame prašyme A. L. nurodė, kad sužinojo apie skundžiamus aktus iš V. M. 2010 04 17. Kitų duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog kiti pareiškėjai apie ginčijamus aktus sužinojo anksčiau, byloje nėra. Todėl laikoma, kad kiti pareiškėjai taip pat nepraleido skundo padavimo teismui termino.
Dėl reikalavimo teisės.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Savo teisių pažeidimą pareiškėjas V. M. sieja su tuo, kad tame pačiame sklype, kurio dalis išnuomota ir jam, trečiasis suinteresuotas asmuo gavo dokumentus vykdyti statybą, o dokumentų sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises (jo buto insoliacija, atstumas iki naujai statomo pastato, automobilių laikymo vietos ir kt.), be to, šie sprendiniai patvirtinti individualiais aktais, kurie priimti pažeidžiant procedūras. Kiti pareiškėjai savo reikalavimo teisę grindžia tuo, kad jie nuosavybės teise valdo patalpas (butus) name (duomenys neskelbtini) g. 7, kuris yra tame pačiame sklype kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens statomas dvibutis namas (t. II, b. l. 146-174). Pareiškėjų butai yra name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šie pareiškėjai laiko save to paties žemės sklypo naudotojais. Būdami statinyje, kuris yra tame pačiame sklype, esančių butų savininkai, pareiškėjai, kaip ir V. M., įgyja teisę reikalauti, kad nauja statyba sklype nepažeistų jų teisėtų interesų, kuriuos gina Statybos įstatymas (6 straipsnis). Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas (toliau – ir sklypas) (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., kuriame yra garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (daugiabutis) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypo savininkais registruoti Lietuvos Respublika, nuomininkai UAB „Grangeras“, A. J., V. M. (t. I, b. l. 9-12). Žemės sklypas yra suplanuotas vienu detaliuoju planu (Vilniaus miesto valdybos 1997 12 18 sprendimas Nr. 2091V „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 8, (duomenys neskelbtini) g. 7a ir jų gretimybių detaliojo plano tvirtinimo“, t. I, b. l. 16-18). Bet kokia statyba, jos teisėtumą patvirtinanti dokumentacija negali prieštarauti detaliojo plano sprendiniams ir šį atitikimą turi patikrinti Nuolatinė statybos komisija. Tai reiškia, kad visi nekilnojamojo turto savininkai turi teisę reikalauti, kad nauja statyba būtų tinkamai įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai. Todėl nekilnojamojo turto savininkai gali ginčyti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau tik tais pagrindais, kad yra pažeidžiamos jų teisės, kurias ginti įpareigoja Statybos įstatymas. Statybos techniniai reglamentai nustato reikalavimus atstumams tarp pastatų, sklypų sutvarkymui, o taip pat reikalauja vykdant naują statybą užtikrinti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugą. Atsakovas aiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 09 19 įsakymu Nr. 2.3-9761-(01-02-4) valstybinės žemės sklype nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys: gyvenamajam namui – 571 kv.m., garažui – 211 kv.m. (t. I, b. l. 121-122) ir kad ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės, nes sklypas padalintas. Tačiau šiuo įsakymu žemės sklypas nėra padalintas, nurodytos dalys nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, duomenų, kad sklype būtų tarp naudotojų ar nuomininkų sudarytas susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, nėra, o įsakymas iš esmės priimtas tenkinant UAB „Grangeras“ prašymą (greičiausiai prašymą išnuomoti sklypo dalį) turint tikslą išnuomoti UAB „Grangeras“ 211 kv.m. sklypo dalį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 12 16 įsakymu Nr. 01A-66-V-1291 (t. I, b. l. 127) suformavo (duomenys neskelbtini) g. 7 vieną 782 kv.m. ploto žemės sklypą. Detaliajame plane, kuris patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1997 12 18 sprendimu Nr. 2091V (t. I, b. l. 16-19), sklypas (duomenys neskelbtini) g. 7 nurodomas kaip vienas sklypas, kurio paskirtis - gyvenamoji daugiaaukščių statinių teritorija. Jokių duomenų, kad būtų nustatytos atidalintų sklypų ribos, nėra. Dėl to aplinkybė dėl 2007 09 19 įsakymo taip pat nėra pagrindas teigti, kad UAB „Grangeras“ naudojasi visiškai atskiru sklypu. Tai, kad pareiškėjai nurodo procedūrinius pažeidimus, padarytus išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, taip pat nereiškia, kad šiais pažeidimais negalėjo būti pažeistos jų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjų nurodomas procedūrinis pažeidimas, susijęs su dviem skirtingom statybos rūšimis – rekonstravimu ir nauja statyba. Tai, kad šios statybos rūšys iš esmės skiriasi, galima įsitikinti, susipažinus su Statybos įstatymo 2 straipsnyje esančiu sąvokų išaiškinimu. Yra skirtumas, ar sklype rekonstruojamas esamas pastatas - garažas, ar šis pastatas nugriaunamas ir jo vietoje statomas naujas statinys. Šalys pačios nurodo esminius šių statybos rūšių skirtumus. Šis skirtumas gali turėti įtakos pareiškėjų interesams, todėl nelaikytina, kad ginčydami aktus ir dėl procedūrinių pažeidimų pareiškėjai gina viešąjį interesą, o ne savo subjektines teises.
Dėl teismingumo.
Šiuo atveju sprendžiant ginčą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad skundas teismui paduotas 2010 03 02 ir kad skundo padavimo momentu ir pradėjus bylą nagrinėti teisme statyba pagal ginčijamus dokumentus dar nebuvo pradėta. Nuo 2010 10 01 įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurios 28¹ straipsnis numatė naują bylų dėl statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo nagrinėjimo tvarką:
„28¹ straipsnis. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas
1. Nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:
1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;
2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas“.
Šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą, jie ginčija tik statybą leidžiantį dokumentą, statyba nebuvo pradėta, jie nereikalauja pašalinti padarinius, todėl byla gali būti nagrinėjama administraciniame teisme.
Dėl projektavimo sąlygų sąvado.
Pareiškėjai ginčija projektavimų sąlygų sąvadą, kurį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 08 07 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 104-200, t. II b. l. 1-59, visi dokumentai patvirtinti vienu antspaudu ir parašu, t. II, b. l. 59, antra pusė).
Pareiškėjų argumentai yra tokie: 1) trečiasis asmuo prašė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ne naujai statybai, o rekonstravimui, o sąvadas išduotas nurodant statybų rūšį – nauja statyba; 2) trečiajam suinteresuotam asmeniui išnuomotas žemės sklypas, kurio tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis „kitos paskirties žemė: gyvenamoji teritorija (gyvenamojo namo ir garažo statiniams eksploatuoti)“, Valstybinės žemės nuomos sutartyje (2004 08 25 Nr. (duomenys neskelbtini)) iš viso leidžiama tik eksploatuoti garažą, todėl UAB „Grangeras“ privalėjo sudaryti naują nuomos sutartį; 3) nauja statyba pažeidžiama užstatymo tankio norma – ji viršija 1,75, o leidžiama 1,6; 4) naujas statinys laikytinas ypatingu statiniu, nes yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, nėra duomenų, ar numatomas griauti garažas nepriskirtinas prie kultūros vertybių. Tai reiškia, kad išduodant ginčijamus dokumentus nesilaikyta ypatingiems statiniams taikomų reikalavimų; 5) pažeidžiami automobilių stovėjimo vietų minimalaus skaičiaus reikalavimai, nustatyti 1999 03 02 aplinkos ministro įsakymu Nr. 61 patvirtintame STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10, 12 lentelėse. UAB „Grangeras“ turėjo būti nustatytas reikalavimas pateikti automobilių vietų išdėstymo sklype planą; 6) pažeistas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, punktai dėl apšvietimo ir atstumo bei regėjimo kampo; 7) VAVA buvo išdavusi sąlyginį sutikimą, o kitų žemės naudotojų sutikimai nebuvo gauti, o projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu 2008 08 07 apskritai joks žemės sklypo savininko ar naudotojų sutikimas nebuvo išduotas.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2008 08 07) 2 straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Statinio projektavimo sąlygos apibrėžiamos kaip privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius); už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (galiojusio 2008 m.) 2 straipsnio 32 dalis). T. y. planavimo sąlygų sąvadas detalizuoja teritorijos planavimo dokumentų sprendinius ir turi jiems atitikti.
IV.1 Dėl prašymo neatitikimo išduotam dokumentui.
UAB „Grangeras“ 2008 02 15 pateikė savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti (t. I, b. l. 106). Prašyme pradžioje pabraukta „nauja statyba“, brūkšnys nubrauktas ir pabraukta „rekonstravimas“. Tačiau prašyme jau nurodomi projektuojamo statinio bendrieji rodikliai – statinio bendrasis plotas 300 kv.m., nurodomi du aukštai su mansarda, kiti rodikliai, o grafoje „kiti reikalavimai“ nurodoma: „nauja statyba“. Taigi prašymas, nors jame ir yra painiavos dėl to, ar jis paduotas dėl rekonstravimo ar naujos statybos, tačiau iš esmės šis prašymas atitinka išduotam projektavimo sąlygų sąvadui, nes jo turinys patvirtina, kad norima statyti naują pastatą, jame nurodyta ir tai, kad prašoma dėl naujos statybos. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad prašymo ir dokumento neatitikimu pažeidžiamos statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nuostatos.
IV.2 Dėl UAB „Grangeras“ nuomojamo sklypo.
Neginčijama, kad UAB „Grangeras“ nuomoja žemės sklypą, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita (ne žemės ir ne miškų ūkio veiklai) (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, t. I, b. l. 107 ir kt.). Šio sklypo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) - registre nurodyta tik prie Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. taikoma tik gyvenamajam namui. Bendrai viso sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirti yra „kita“, kas reiškia pagal Žemės įstatymo 29 straipsnį, kad ši žemė gali būti gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos ir t. t. Gyvenamųjų pastatų rūšis gali būti nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju detaliajame plane ši teritorija nurodyta kaip gyvenamoji daugiaaukščių statinių teritorija (t. I, b. l. 18), tačiau tai neriboja galimybės teritorijoje statyti ir dviejų ar trijų aukštų su mansarda pastatą. Tokių draudimų teisės aktai nenustato, detalusis planas taip pat leidžia statyti tokį pastatą (šiuo atveju neanalizuojama, ar laikomasi kitų STR nustatytų reikalavimų). Valstybinės žemės nuomos sutartyje (t. I, b. l. 123) 3 punkte tik nurodyta, kokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, tačiau tai nereiškia, kad UAB „Grangeras“ šia sutartimi nenumatyta galimybė griauti garažą ir statyti naują statinį. Statybos klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teisės aktai (statybos techniniai reglamentai ir kt.), o ne žemės nuomos sutartis. Tuo tarpu esant žemės paskirčiai „kita“, esant teritorijos detaliojo plano sprendiniui, kad tai gyvenamųjų statinių teritorija, nauja statyba sklype yra nedraudžiama. Kitas klausimas yra tai, kad naujo statinio statyba turi atitikti norminius reikalavimus.
IV.3 Dėl to, kad statinys turėjo būti pripažintas ypatingu, nes yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.
Ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g. 7 visas žemės sklypas priklauso kultūros paveldo vietovei, nėra. Projektavimo sąlygų sąvade yra dokumentai, kurie patvirtina, kad žemės sklypo nuomininko žemės naudojimo teisė apribota tuo, kad sklypas yra senamiestyje (t. I, b. l. 128), detaliajame plane taip pat nurodyta, kad naujai statybai būtinos paminklotvarkos sąlygos (t. I, b. l. 133). Tai, kad teritorija yra senamiestyje, patvirtina Bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio ištrauka (t. I, b. l. 135). Projektavimo sąlygų dalimi yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduoti Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai 2008 08 07 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 136), kuriuose nurodyta vadovautis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu – kvartalo Nr. 94 tvarkymo ir naudojimo režimu nustatytais reikalavimais. Taigi sąvade numatyti reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) g. 7 sklypas patenka į Vilniaus miesto senamiesčio bei Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiu teritoriją. Tačiau garažo pastatas nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl jo griovimui neturėjo būti taikomi reikalavimai, kurie taikomi ypatingiems statiniams, o tokie yra tie, kurie įtraukti į registrą. Sąvado turinyje nurodyta (p. 5.4.), kad į sąvadą įeina ir projektiniai pasiūlymai su Kultūros paveldo departamento specialisto peržiūrėjimu 2006 08 24, Reg. Nr. 510 (t. I, b. l. 47). Taigi, pareiškėjų teiginiai, kad šiuo atveju turėjo būti taikomi reikalavimai, kurie taikomi ypatingiems statiniams, nėra pagrįsti. Be to, vien garažo nugriovimu pareiškėjų teisės negalėjo būti pažeistos netgi ir tuo atveju, jeigu tai būtų kultūros paveldo objektas. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą pasisakė, kad jokių pretenzijų dėl numatomos naujos statybos neturi. Nuolatinės statybos komisijos 2009 11 04-05 protokole Nr. 1-44-53 atžymėta, kad Kultūros paveldo departamento atstovė pritarė statinio projektui (t. I, b. l. 82). Nenuginčijus šio pritarimo, nėra pagrindo teigti, kad pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys kultūros paveldo vertybių apsaugą. Šio ginčo atveju nesprendžiama, kiek statybos metu buvo laikomasi kultūros paveldo apsaugos reikalavimų (ar būtini archeologiniai kasinėjimai sklype ir pan.), nes tokios statybos teisėtumą turi prižiūrėti ir atsakingos už kultūros paveldo išsaugojimą institucijos. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad pastatas, kuriam išduoti ginčijami dokumentai, turėjo būti priskirtas prie ypatingų statinių, yra nepagrįsti.
IV.4 Dėl automobilių stovėjimo vietų.
Pareiškėjai vadovaujasi Aplinkos ministerijos 1999 03 02 įsakymu Nr. 61 patvirtintu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10, 12 lentelėmis. Nurodo, kad UAB „Grangeras“ privalėjo pateikti automobilių vietų išdėstymo sklype planą, o jo neesant, skundžiami dokumentai negalėjo būti išduoti. Nurodytame statybos techniniame reglamente nustatyta (reglamento 1.1.), kad šis reglamentas taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (M1:2000 arba stambesnio mastelio). Taigi šis reglamentas netaikomas statinio projektui, o projektui taikomas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“. STR 2.06.01:1999 apskritai skirtas miestų susisiekimo sistemų planavimui. Šio reglamento VI skyriuje reglamentuojamas automobilių aptarnavimo infrastruktūros planavimas detaliuosiuose planuose. Šio skyriaus 1.2. punkte nustatyta, kad šis reglamento skyrius skirtas lengvųjų automobilių statymo, saugojimo ir techninio aptarnavimo statinių poreikiui nustatyti ir jų išdėstymui planuoti (VI skyriaus 1.2. punktas). Pagal reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, senamiestyje automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ypatumus nustato savivaldybių tarybos, kurios savo sprendimais teritorijų planavimo metu gali suskirstyti miestų ir miestelių teritorijas į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus, kurie numatyti reglamente (VI skyriaus 2.6 punktas, 2008 01 10 įsakymo Nr. D1-21 redakcija). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 02 19 sprendimu Nr. I-856 (skelbtas www.vilnius.lt) „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo pagal zonas taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 2 punkte nustatytos Vilniaus miesto teritorijos zonos. Senamiesčio seniūnija priskirta I zonai. Šioje zonoje naujai statomiems statiniams taikomas koeficientas 1, kas reiškia, kad būtina laikytis minėtame STR numatytų rodiklių. STR 2.06.01:1999 numato minimalų stovėjimo vietų skaičių 10 lentelėje. Šioje lentelėje nustatyta, kad vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams minimalus stovėjimo vietų skaičius yra po 1 kiekvienam butui. Tačiau, jeigu daugiabučiuose namuose sklypo ribose įrengti garažai, gali būti mažinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia namų (STR 2.06.01:1999 VI skyriaus 2 punkto „Automobilių stovėjimo vietų poreikio nustatymas“ pastaba).
Antra vertus, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatyta, kad privalomųjų projekto rengimo dokumentų sudėtyje turi būti statybos sklypo tvarkymo aprašymas, kitų projektinių sprendinių aprašymas bei schemos, prijungimo prie inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų pagrindinių sprendinių aprašymas su planu ir schema. Šio STR 8 priedo 7.1.4 punkte nustatyta, kad aiškinamajame rašte arba brėžiniuose nurodomi pagrindiniai techniniai rodikliai, tarp jų numatytas automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nurodymas (2007 01 22 įsakymo Nr. D1-51 redakcija). Tačiau šiame reglamente nenustatytas reikalavimas konkrečiai suprojektuoti sklype atitinkamą automobilių stovėjimo vietų skaičių. Tuo tarpu ginčijamo projekto aiškinamajame rašte (t. I, b. l. 160-181), kaip reikalauja STR „Statinio projektavimas“ skyriuje „Sklypo tvarkymas“ yra nurodyta, kad įrengiamos dvi automobilių stovėjimo vietos. Todėl nėra pagrindo įpareigoti statytoją kartu su statinio projektu pateikti automobilių stovėjimo vietų išdėstymo planą ir, kad šis planas apimtų visų statinių automobilių stovėjimo vietas. Reikalavimai keliami tik statomo pastato projektui. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad sklypo tvarkymui vadovaujamasi STR 2.06.01:1999 ir pagal šio norminio akto reikalavimus dviems butams numatoma įrengti dvi parkavimo vietas, kas atitinka STR 2.06.01:1999 reikalavimus, kuriais remiasi pareiškėjai. Be to, naujai statomo statinio projektas patvirtina, kad name numatomi 2 garažai (t. II, b. l. 4), kas pagal nurodytus norminius dokumentus leidžia sumažinti parkavimo vietų skaičių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Grangeras“ negali būti įpareigotas suprojektuoti visiems sklype esantiems pastatams automobilių statymo aikšteles.
IV.5 Užstatymo tankio norma.
Detaliojo plano brėžinyje (t. I, b. l. 18, 133) teritorijoje (duomenys neskelbtini) g. 7 numatyta, kad sklype galima projektuoti naujus mažaaukščius korpusus kieme, laikantis perimetrinio sklypo užstatymo principo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 01 22 sprendimu Nr. 764 patvirtintas Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialusis planas ir jo sprendiniai (t. I, b. l. 137-143). (duomenys neskelbtini) g. 7 patenka į Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 94 kvartalą, kuriam numatytas sklypų užstatymo tankumas ne didesnis kaip 80 procentų (t. I, b. l. 142). Pirmoje statybos leidimo versijoje nurodyta, kad užstatymo tankis yra 54 procentai, o užstatymo intensyvumas 1,60.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje aiškinamos sąvokos. Pagal įstatymą, užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Užstatymo tankumas yra pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.
Vilniaus miesto valdyba 2001 03 22 sprendimu Nr. 497V patvirtino užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodiką (t. II, b. l. 107-118) (toliau – Metodika). Metodikos 1 punkte nurodyta, kad joje nustatyti miesto užstatytos teritorijos tankinimo principai, maksimalios leidžiamos užstatymo rodiklių reikšmės, minimalūs atstumai nuo pastato iki sklypo ribos. Nurodyta, kad šia metodika reikia vadovautis rengiant užstatytose miesto teritorijose detaliuosius planus, statinių techninius projektus. Metodikoje išskiriami pagrindiniai rodikliai - užstatymo intensyvumas ir užstatymo tankis, jų apibrėžimai tokie, kaip ir Teritorijų planavimo įstatyme. Pagal šioje metodikoje esančias lenteles (1 ir 2) galima nustatyti, kad ginčo teritorijoje (gyvenamoji, polifunkcinėse miesto dalyse), kai maksimalus aukštų skaičius yra 5, maksimalus užstatymo tankis yra 60 procentų, o užstatymo intensyvumas 1,6. Detaliojo plano brėžinyje, kuriame nurodomas užstatymo tankis sklypui (duomenys neskelbtini) g. 8, nustatytas 80 procentų užstatymo tankis (t. I, b. l. 18), tuo tarpu šiame plane (duomenys neskelbtini) g. 7 sklypas yra nagrinėjamas tik kaip gretimybė ir jam užstatymo tankis nenumatytas. Tačiau tokiu atveju galima atsižvelgti į maksimalias leidžiamas tų dydžių ribas, kurios yra Metodikoje. Pareiškėjai nepateikė specialistų paskaičiavimų, kurie paneigtų statybos leidime nurodytus rodiklius, o nurodyti rodikliai neviršija Metodikoje nurodytų maksimalių dydžių. Be to, pareiškėjai skunduose nurodo tik vieną rodiklį 1,6, kurį vertina ir kaip užstatymo intensyvumą, ir kaip užstatymo tankį, nors tai yra skirtingi rodikliai ir, kaip numatyta minėtuose teisės aktuose, jie apskaičiuojami skirtingai. Užstatymo intensyvumas skaičiuojamas pagal koeficientą ir pagal TPĮ nuostatas koeficiento apskaičiavimui turi būti paimtas visas pastato antžeminės dalies plotas ir jo santykis su sklypo dydžiu, o užstatymo tankis yra procentais išreiškiamas dydis, kuris skaičiuojamas tik pagal pastato užimamo ploto santykį su sklypo plotu. Pareiškėjai, apskaičiuodami užstatymo intensyvumą, ėmė visų pastatų bendrus plotus (su rūsiais) ir gavo rodiklį 1,75, tačiau taip negali būti skaičiuojama, nes būtina skaičiuoti tik pastatų antžeminės dalies plotus. Tuo tarpu teismo posėdyje pareiškėjo advokato pateiktas paskaičiavimas imant pastatų antžeminių plotų sumas (t. IV, b. l. 95) patvirtina, kad užstatymo intensyvumas yra 1,606, t. y. atitinka normą. Užstatymo tankis paskaičiuotas pagal TPĮ nuostatas (procentais) nebuvo ginčijamas. Dėl to daroma išvada, kad nei užstatymo intensyvumas, nei užstatymo tankis, kurie nurodyti ginčo statybos leidime, nebuvo nuginčyti ir kad šie rodikliai atitinka teritorijų planavimo dokumentą.
IV.6 Dėl apšvietimo normos, atstumo ir regėjimo kampo.
Pareiškėjų ginčijamais aktais leista statyba pagal dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniuje, techninį projektą, kuriam 2009 11 4-5 pritarė Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (Protokolas Nr. 1-44-53, t. I, b. l. 82). Statinio techniniame projekte yra pateikiamas gretimo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, buto Nr. 1, 1-me aukšte insoliacijos apskaičiavimas, atsižvelgiant į suprojektuoto statinio dydį (Insoliacijos skaičiavimo schema, atliko UAB „Senojo miesto architektai“), taip pat atsižvelgiant į kitų, jau esamų statinių dydį (iš priešingos buto pusės). Šis butas nuosavybės teise priklauso V. M., pareiškėjui šioje byloje. Šis paskaičiavimas buvo ginčijamas, todėl teismo 2010 09 27 nutartimi buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizė turėjo nustatyti, ar ginčo techniniame projekte teisingai atliktas insoliacijos skaičiavimas namo (duomenys neskelbtini) g. 7, pirmam butui. Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiami teisės aktų, skirtų apsaugoti trečiųjų asmenų teises, reikalavimai. Statybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyti tokie reikalavimai „atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: <...> sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą; statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: <...> patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas <...>“.
Pareiškėjas V. M. remiasi Aplinkos ministro 2003 12 24 įsakymu Nr. 705 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Šis reglamentas nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais. Pagal šį reglamentą – insoliacija – teritorijų, pastatų ir patalpų apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais. Šio reglamento X skirsnis, kuriuo remiasi pareiškėjas, reglamentuoja gyvenamojo pastato išdėstymą sklype. T. y. jame nustatyti reikalavimai naujai statomam pastatui, jo projektavimui, išdėstymui sklype. Dėl trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos 193 punkte nustatyta, kad vadovaujantis šių asmenų apsaugos principu, 192.2 p. reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra: 1) ne mažesnis negu jo aukštis; 2) atstumai gali būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60 procentų regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje. Tačiau pirmasis reikalavimas yra insoliacijos reikalavimas ir tik jį pažeidus, ar nesant galimybės jį apskaičiuoti, skaičiuojamas atstumas tarp pastatų ir regėjimo kampas ir tuomet preziumuojama, kad apšvietimo reikalavimas nepažeistas.
Pagal teismo nutartį atlikus ekspertizę (t. IV, b. l. 2-51), ekspertas pateikė tokias išvadas: UAB „Senojo miesto architektai“ (toliau – projekto autorius) pateiktas buto Nr. 1, (duomenys neskelbtini) g. 7, insoliacijos skaičiavimas iš rytų fasado pusės pastačius dvibutį gyvenamąjį namą yra nuo 8 val. 17 min. iki 10 val. 42 min., o ekspertė apskaičiavo nuo 8 val. 35 min. iki 10 val. 40 min. (tai reiškia, kad virš 2 val.). Iš vakarų fasado pusės projekto autorius neįvertino virš tolimiausio šiaurinio lango esančios konsolės įtakos, tačiau bendrai įvertinant, iš vakarinio fasado pusės insoliacija tęsiasi nuo 13 val. 5 min. iki 15 val. 20 min. (ekspertė mano, kad iki 15 val. 15 min.) ir tai atitinka STR 2.02.01:2004 213 punkto reikalavimus. Daro išvadą, kad projekto autorių pateiktas buto Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. 7, insoliacijos skaičiavimas iš abiejų fasadų pusės yra teisingas. Ekspertė padarė išvadą, kad su skundu V. M. pateiktas insoliacijos paskaičiavimas yra neteisingas. Ekspertė patikslino ekspertizės aktą (t. IV, b. l. 66-67, 72-73) ir paaiškino, kad urbanizuotose teritorijose insoliacijos patalpų gyvenamosiose patalpose laikas turi būti ne trumpesnis kaip 2 val. Reglamente nustatyta, kad insoliacija gali būti trumpinama nuo 2,5 iki 2 val., atsižvelgiant į jau esamą statinių išdėstymą. Tuo pačiu ekspertė pažymėjo, kad tai tik jos nuomonė, nes ji teisės aktų aiškinti negali.
2003 12 24 įsakymu Nr. 705 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 213 punktas nustato, kad kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų. Bendros V. M. buto insoliacijos laikas ryte ir vakare viršija nustatytus minimalius rodiklius ir viršija 2,5 val. rodiklį. Be to, pagal Reglamento 213 punkto nuostatas, insoliacija aptariamoje teritorijoje gali būti sumažinta iki 2 val., kadangi aptariama teritorija yra urbanizuota teritorija. Šiuo atveju dėl pagal ginčijamą projektą statomo gyvenamojo namo V. M. buto insoliacija yra žymiai didesnė, nei leidžiama minimaliausia norma. Pagal minėtus reikalavimus, insoliacija skaičiuojama ne vien iš tos pusės, kurioje statomas namas, o būtina atsižvelgti į buto kambarių skaičių (šiuo atveju yra 3, t. I, b. l. 7) ir į tai, kad bent viename iš jų insoliacija būtų ne mažesnė kaip 2 val. Šiuo atveju iš abiejų pusių insoliacija yra didesnė nei 2 val., todėl nėra pagrindo teigti, kad projektu pažeistos V. M. teisės, kurias gina minėti teisės aktai. Kadangi insoliacija yra norminė, nėra pagrindo atsižvelgti į regėjimo kampą ir atstumą tarp pastatų, nes regėjimo kampas ir atstumas tarp pastatų būtų svarbus tuo atveju, jeigu apšvietimo normos neatitiktų reikalavimų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas teisme paaiškino, kad šiuo metu nėra jokių patalpų apšvietimo higienos normų. Statybos įstatymo 6 straipsnis numato reikalavimą atsižvelgti dar į kitais teisės aktais patvirtintas normas. Iš tiesų tam tikros normos yra. Ginčijamų dokumentų išdavimo metu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2003 01 06 įsakymu Nr. V-2 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“ (galiojo iki 2011 04 30). Tačiau pagal šios higienos normos 1 ir 2 punktus, ši norma nustato apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimus ir taikoma apgyvendinimo paslaugoms, kurias teikia juridiniai ir fiziniai asmenys. Šios normos 38 p. ir 39 p. nuostatos iš esmės atitinka minėto STR „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus ir taip pat leidžia miesto centre mažinti insoliaciją iki 2 val. per dieną. Taigi ir pagal analogiją taikant nurodytą higienos normą, jos reikalavimai nebuvo pažeisti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, kad STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192, 193 ir 213 punktai nebuvo pažeisti, todėl projektavimo sąlygų sąvadas dėl šios priežasties taip pat negali būti naikinamas.
IV.7 Dėl sutikimų.
Statinio projekto rengimą ir projektavimo sąlygų klausimus šiai bylai aktualiu laikotarpiu reglamentavo Statybos įstatymo 20 straipsnis ir Statybos techniniai reglamentai STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir:
1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); 2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija; 3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai; 4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis; 5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami), o pastatų atnaujinimo (modernizavimo) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus, atvejais nurodoma, pagal kuriuos dokumentus numatoma rengti (pritaikyti) statinio projektą.
Statybos techniniame reglamente nėra papildomų reikalavimų, atkartojami tie patys reikalavimai. Šiuo atveju statytojas buvo pateikęs žemės sklypo nuomos teisę patvirtinančius dokumentus, o žemės sklype bendratučių nėra, pastate bendraturčių nėra, sklypas nuomojamas iš valstybės. Taigi, teisės aktai, kurie reglamentavo projektavimo sąlygų sąvado išdavimą tuo metu, nereikalavo, kad sąvado dalimi būtų kitų žemės naudotojų sutikimas. Būtinas buvo tik dokumentas, kuris patvirtina naudojimosi sklypu teisėtumą. Toks dokumentas buvo pateiktas. Todėl pareiškėjų teiginiai dėl sąvado neatitikimo teisės aktams, nes jame nėra kitų naudotojų sutikimo, yra nepagrįsti. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 11 05 raštu „Dėl statinio griovimo ir naujo statinio statybos“ (t. I, b. l. 130) pasisakė, kad neprieštarauja, kad UAB „Grangeras“ nuomojamoje sklypo dalyje griautų nuosavybės teise valdomą statinį (garažą) bei jo vietoje statytų 2 butų gyvenamąjį namą, jeigu tokie griovimo bei statybos darbai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimu, tam neprieštaraus kiti žemės sklypo naudotojai bei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Yra pateiktas 2009 01 28 kito žemės sklypo nuomininko A. J. sutikimas (t. I, b. l. 131). Nors šie dokumentai įrašyti į sąvado turinį ranka (įrašyti jau išdavus projektavimo sąlygų sąvadą), tačiau projektavimo sąlygų sąvadui šitie dokumentai nebuvo privalomi, todėl jų turinys bei išdavimo data nėra svarbūs. Be to, dėl žemės savininko, šiuo atveju valstybės, sutikimo buvimo ar nebuvimo projektavimo sąlygų sąvado dokumentuose pareiškėjai neturi reikalavimo teisės, nes tai būtų viešojo intereso gynymas. Šiuo atveju svarbu buvo pateikti tik žemės naudojimo teisėtumą įrodantį dokumentą, o toks dokumentas buvo pateiktas, jis sąvado turinyje nurodytas punktuose 2.4., 2.5., 2.6. (t. I, b. l. 104, kita pusė). Minėtas VAVA raštas nėra įpareigojimas gauti kitų žemės naudotojų sutikimus, o kiti šio rašto nurodymai iš esmės reiškia pageidavimą, kad nauja statyba turi atitikti norminius reikalavimus. Be to, tvirtinant projektavimo sąlygas, V. M. nebuvo žemės nuomininku, todėl jo sutikimo nereikėjo. Kitų žemės naudotojų žemės sklypo naudojimas niekaip neįformintas, o teisės aktai reikalauja gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės buvo pažeistos tuo, kad nebuvo gauti jų sutikimai projektuojant pastatą ir rengiant projektavimo sąlygų sąvadą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas dėl projektavimo sąlygų sąvado yra nepagrįstas.
V. Dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009 11 09 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 06 15 išduota nauja statybos leidimo versija (t. III, b. l. 123, antroje pusėje data, kai statytojui išduotas dokumentas). Byloje yra duomenų, kad nauja statybos leidimo versija išduota 2010 05 07. Pirmojoje statybos leidimo versijoje (t. I, b. l. 81, dokumentų nuorašų patvirtinimas yra bendras, II tomas, b. l. 59, antra pusė) nurodyta statybos rūšis yra rekonstravimas, o antrojoje versijoje – nauja statyba. Šiam ginčui reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad 2009 11 04-05 Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr. 1-44-53 (t. I, b. l. 82), kurį pasirašė komisijos nariai, nurodyta statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, ar ypatingas, statybos rūšis. Nurodyta taip: Dvibutis gyvenamasis namas (7.2), (duomenys neskelbtini) g. 7/Senamiestis, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), neypatingas, rekonstravimas. Po šiuo įrašu pasirašė Nuolatinės statybos komisijos nariai, kas reiškia, kad jų sprendimas yra išduoti statybos leidimą pastato rekonstravimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 12 20 raštu Nr. A51-27663(2.5.1.15-MP6) pateikė teismui ir naują Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 11 04-05 protokolo Nr. 1-44-53 versiją (t. III, b. l. 159). Dokumentas akivaizdžiai taisytas, nes ir kopijoje matyti, kad protokole buvęs žodis „rekonstravimas“ užklijuotas ar uždažytas ir ant viršaus, kitu šriftu užrašyta „Nauja statyba“. Statybos leidimas taisytas, ir to neneigia atsakovo atstovas, atsižvelgiant į UAB „Grangeras“ 2010 04 09 prašymą, kur nurodyta, kad įvyko techninė klaida (t. III, b. l. 122). Pareiškėjai nors ir ginčija tokio taisymo teisėtumą, tačiau naujai išduotos statybos leidimo versijos neginčija, todėl teismas vertins tik pirmosios versijos teisėtumą. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu ir statybos leidimo abiejų versijų išdavimo metu) 23 straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su statybos leidimu. 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kokius dokumentus privalo pateikti statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, o 9 dalyje nustatyta, kad visi gauti dokumentai perduodami Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir kitus teisės aktus, nurodytus šios komisijos nuostatose. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui išduoti statytojui jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Ginčijamų dokumentų išdavimo metu galiojo ir Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, kuris statybos leidimo išdavimą reglamentavo taip pat, kaip ir Statybos įstatymas. STR 1.07.01:2002 16 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos subjektas (šiuo atveju administracija), gavęs Reglamento 15 punkte išvardytus dokumentus, juos perduoda Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar: „16.1. statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; 16.2. statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka šiam tikslui nustatytą apimtį ir sudėtį; 16.3. atlikta projekto ekspertizė (kai ji privaloma) ir jos išvados yra teigiamos; 16.4. statinio projektuotojas, statinio projekto (projekto dalies) vadovas, statinio projekto ekspertizę atlikęs rangovas, statinio projekto (projekto dalies) ekspertizės vadovas turi dokumentus, patvirtinančius jo teisę atlikti išvardytus darbus“. Minėto STR 16 punkto paskutinė pastraipa (2007 05 15 įsakymo Nr. D1-259 redakcija) buvo tokia: „Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos subjektui išduoti Statytojui jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti Statytojui jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos subjektui. Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi privalantys dalyvauti posėdyje nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti Statytojui jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Nuolatinės statybos komisijos sprendimą neišduoti Statytojui jo prašomo statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui.“
Iš teisės aktų nuostatų seka, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas ir išduotas statybos leidimas turi sutapti, o Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra pagrindinis ir svarbiausias dokumentas, kurio pagrindu išduodamas statybos leidimas. Kadangi Nuolatinės statybos komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui, ši komisija laikytina viešojo administravimo subjektu. Tokio subjekto sprendimams (o jie įforminami protokole) galioja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Visų pirma, svarbu tai, kad Nuolatinės komisijos protokolas (taip pat ir statybos leidimas) buvo taisomi bylos nagrinėjimo teisme metu. Ginčo dalyku taip pat buvo ir neatitikimas tarp statybos rūšių, nurodytų statybos leidime ir kituose dokumentuose. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Taigi, 2010 04 12 savivaldybės administracijoje gautas UAB „Grangeras“ prašymas negalėjo būti nagrinėjamas, jo nagrinėjimo administracinė procedūra turėjo būti sustabdyta. Be to, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nuostatas, pripažinus, kad įvyko techninė klaida, šiuo atveju tokiu būdu klaida negalėjo būti taisoma, nes Nuolatinė statybos komisija buvo priėmusi protokolinį sprendimą išduoti statybos leidimą būtent rekonstravimui, visi komisijos nariai turėjo matyti, ką pasirašo (t. I, b. l. 87). Taip pat pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad dėl klaidos taisymo turėjo būti priimtas sprendimas. Tačiau šiuo atveju nurodytų statybos rūšių įrašymas nelaikytinas technine klaida. Todėl tokia klaida iš viso negalėjo būti taisoma, o UAB „Grangeras“ privalėjo ginčyti Nuolatinės statybos komisijos sprendimą ir statybos leidimą dėl statybos rūšies neatitikimo projektavimo sąlygų sąvadui. Šiuo atveju nepagrįstai atsakovas remiasi tuo, kad iš esmės projektas ir projektavimo sąlygų sąvadas numatė naują statybą. Iš tiesų, UAB „Grangeras“ prašyme išduoti statybos leidimą (t. I, b. l. 83-84) nurodė statybos rūšį rekonstrukcija. Atsakovas remiasi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio nuostatos yra tokios:
„18 straipsnis. Nuostatos dėl teisės aktų sustabdymo, panaikinimo, apskundimo
1. Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.
3. Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui“.
Iš tiesų administracijos direktorius ar Nuolatinė statybos komisija gali savo priimtus teisės aktus pakeisti ir panaikinti, tačiau šiuo atveju nėra jokio savivaldybės administracijos direktoriaus, ar Nuolatinės komisijos sprendimo pakeisti jų priimtus teisės aktus. Klaidos, atsakovo teigimu, taisymai nepatvirtinti įgaliotų administravimo subjektų parašais.
Dėl to teismas daro išvadą, kad Nuolatinės komisijos sprendimas yra pirmajame teismui pateiktame protokole, kur pritarta rekonstravimui. Statinio rekonstravimas - tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę <...> pristatyti prie statinio priestatą – pagalbinį statinį <...>, kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą (Statybos įstatymo 2 straipsnis). Šiuo atveju šalys sutinka, kad šis dydis yra viršytas, ši aplinkybė yra akivaizdi, dėl to ginčo nėra. Be to, pareiškėjai nurodo, kad garažas buvo nugriautas. Šią aplinkybę patvirtina ir eksperto pateiktos naujo statinio nuotraukos (t. IV, b. l. 45, 47). Nors nauja statybos leidimo versija neginčijama, tačiau padarius naują statybos leidimo versiją, vis tiek lieka galioti pirmasis išduotas statybos leidimas, nes jis nebuvo anuliuotas, jo pakeitimas nėra tinkamai įformintas. Teismas, vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 12 11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1709/2008 esantį paaiškinimą, kad statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo (taip pat aiškinama ir LVAT 2006 12 12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1698-06). Ginčijamo dokumento neatitikimas Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento reikalavimams, jo neatitikimas projektavimo sąlygų sąvade numatytai statybos rūšiai, pažeidžia pareiškėjų teises, nes leidus statinio rekonstravimą, iš esmės buvo patvirtintas naują statybą leidžiantis dokumentas, kai tuo tarpu šios dvi statybos rūšys yra iš esmės skirtingos.
Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 11 09 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinamas, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Institucija, išduodanti statybos leidimą, nepatikrino ir neįsitikino, kad dokumentacija būtų nuosekli, nenustatė tikrosios prašomos statybos rūšies, t. y. neįvertino būtinos dokumentacijos nuoseklumo ir turinio. Dėl to išduotas statybos leidimas prieštarauja projektavimo sąlygų sąvadui ir statinio techniniam projektui, klaidina trečiuosius asmenis, kurių interesus ginti įpareigoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.
Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalį, jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų (4 punktas). Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis; pagal 5 dalį šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, gautų per teismo sprendimu nustatytą terminą, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas asmenys, kuriems šie dokumentai išduoti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Atsakovas aiškino, kad nėra jokio pagrindo Nuolatinei statybos komisijai iš naujo svarstyti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos projektą ir statybos leidimo išdavimo klausimą. Tačiau tokiu atveju Nuolatinė statybos komisija, t. y. ją sudarę subjektai, administracijos prašymu privalo svarstyti klaidos ištaisymo klausimą, o dėl to taip pat turi būti priimtas bendras visų narių sprendimas. Administracija, būdama atsakovu, aiškina, kad negali priversti Nuolatinę statybos komisiją iš naujo svarstyti prašymą išduoti statybos leidimą. Tokiu atveju lieka galioti Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą rekonstravimui. Tačiau savivaldybės administracija pagal šiuo metu galiojantį Aplinkos ministro 2010 09 27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, atlikdama šiame reglamente numatytus veiksmus, gali gauti statybą leidžiantį dokumentą naujai statybai. Kaip gali būti ištaisomi procedūriniai pažeidimai, savivaldybės administracija privalo spręsti pati, vadovaudamasi naujos redakcijos Statybos įstatymu ir reglamentu STR 1.07.01:2010. Šie teisės aktai sudaro galimybes ištaisyti trūkumus.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamas statybos leidimas panaikinamas, kadangi išduotas statinio rekonstravimui, kai statinio projektas yra naujai statybai.
Dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjai pateikė reikalavimą priteisti pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjai turi teisę į ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertindamas tai, kiek pareiškėjų naudai yra priimtas teismo sprendimas, daro išvadą, kad gali būti atlyginta 50 procentų patirtų išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-17 konsultacija Nr. 02-03-1071, Biuletenis Nr. 5, p. 265).
Byloje pateikti įrodymai dėl tokių pareiškėjų turėtų išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio ir sumos, išmokėtos ekspertui. Nustatyta, kad pareiškėjo V. M. advokatas Nerijus Stukas 2010 03 01 sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 200 Lt žyminį mokestį (t. I, b. l. 42). ABTĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Dėl to vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminį mokestį sumokėjusiam advokatui Nerijui Stukui grąžintini permokėti 100 Lt. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 42 straipsnio 2 dalis). Kadangi žyminį mokestį mokėjo advokatas Nerijus Stukas, tai vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi ir 45 straipsniu jo naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 50 Lt žyminio mokesčio.
Pareiškėjams A. L., M. S., J. S., R. M., S. A. M., H. Š. paduodant skundą teismui atskirai (bylos buvo sujungtos), advokatas Nerijus Stukas 2010 04 30 sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (t. II, b. l. 145). Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsniu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, advokatui grąžintini permokėti 100 Lt, o vadovaujantis 44 straipsnio 2 dalimi ir 45 straipsniu, advokato naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 50 Lt žyminio mokesčio. Iš viso pareiškėjų atstovui advokatui Nerijui Stukui grąžintini permokėti 200 Lt žyminio mokesčio, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos advokato Nerijaus Stuko naudai priteistini 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Byloje 2010 09 27 nutartimi paskirta statybos teismo ekspertizė (t. III, b. l. 69-75). Šia nutartimi pareiškėjas V. M. buvo įpareigotas įnešti į teismo specialiąją sąskaitą 6050 Lt. Pareiškėjas V. M. 2010 10 15 įnešė į teismo specialiąją sąskaitą 6050 Lt t. III, b. l. 85). Atlikus ekspertizę, teismo ekspertė pateikė teismui PVM sąskaitą faktūrą, serija IS Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje už ekspertizės akto surašymą teismo prašė sumokėti 3000 Lt, su PVM 3630,00 Lt. Pagal teismo buhalterijos duomenis, ekspertei pagal pateiktą sąskaitą faktūrą 3630 Lt sumokėti 2011 04 12. Gavus eksperto išvadą, 2011 03 30 teisme gautas pareiškėjo V. M. advokato N. Stuko prašymas kviesti ekspertą į teismo posėdį, nes aktas yra neaiškus. ABTĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada pateikiama raštu ekspertizės akte. ABTĮ 63 straipsnyje nustatytos eksperto teisės. Viena jų – ekspertas turi teisę būti teismui nagrinėjant bylą, užduoti proceso šalims, liudytojams klausimų, prašyti teismo pateikti jam papildomą medžiagą. Iš kitos pusės, proceso šalys turi teisę pareikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams (ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo V. M. advokatas pateikė teismui prašymą kviesti ekspertą į teismo posėdį, kadangi norėjo užduoti klausimus dėl ekspertizės akto neaiškumų paaiškinimo. Teismas šį prašymą tenkino ir iškvietė ekspertę į teismo posėdį (t. IV, b. l. 59, teismo šaukimo grąžinamoji dalis iki teismo posėdžio nebuvo grąžinta). Tačiau teismo ekspertė į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas V. M. (jo advokatas) be teismo žinios teismo ekspertei buvo išsiuntęs tą patį prašymą, kurį 2011 03 30 pateikė teismui. Teismo ekspertė, kviečiama į teismo posėdį neatvyko, tačiau pagal pareiškėjo V. M. prašymą pateikė 2011 04 04 raštą Nr. 11/04/-11 „Dėl ekspertizės akto papildomo patikslinimo“ (pataisytas raštas pateiktas elektroniniu paštu, t. IV, b. l. 66-67, 72-73). Pareiškėjas V. M. teismo posėdyje sutiko, kad ekspertės pakartotinai kviesti nereikia, nes ekspertės rašte atsakyta į jo keltus klausimus. Tačiau ekspertė dėl ekspertizės akto 2011 01 17 Nr. 11/01/17-01 papildomo patikslinimo 2011 04 04 raštu Nr. 11/04-11 pateikė papildomą PVM sąskaitą faktūrą, serija IS Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 2370,00 Lt sumai (su PVM). ABTĮ 43 str. 6 d. nustatyta, kad sumas, priklausančias ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialios sąskaitos. Šiuo atveju teismas iš specialiosios sąskaitos pervedė teismo ekspertei jos nurodytą sumą už ekspertizės atlikimą. Teismas nutartimi nebuvo paskyręs papildomos ekspertizės, o tik iškvietė ekspertę į teismo posėdį paaiškinimams dėl ekspertizės akte esančių neaiškumų duoti. Todėl ekspertės pateiktas 2011 04 04 paaiškinamasis raštas negali būti vertinamas kaip ekspertizės akto papildomas patikslinimas, t. y. kaip papildomas ekspertizės aktas. Šiuo raštu tik paaiškinamas jau atliktos ekspertizės aktas, jokių naujų klausimų ekspertė netyrė. Teisės akto paaiškinimas, kaip teisingai nurodo ekspertė 2011 04 04 rašte, nepatenka į eksperto kompetenciją, todėl ekspertė ir nurodo, kad ji išdėsto tik nepriklausomą nuomonę. Kadangi teismas papildomos ekspertizės nėra skyręs, už ekspertizės akto papildomo patikslinimo pateikimą ekspertei Gražinai Lygnugarienei pagal jos papildomai teismui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (serija IS Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti išmokama iš teismo specialiosios sąskaitos.
Šiuo atveju svarbu tai, kad ekspertizė buvo atliekama dėl reikalavimo panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą. Šis reikalavimas atmetamas, todėl iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo V. M. naudai nepriteistinos ekspertizės išlaidos. Likusi V. M. įnešta į teismo specialiąją sąskaitą suma už ekspertizės atlikimą 2420 Lt turi būti sugrąžinta V. M..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str., 45 str., 85 - 88 str. 1 p. ir 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punktu, 4 d., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjų V. M., A. L., M. S., J. S., R. M., S. A. M., H. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009 m. lapkričio 9 d. statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos adresas (duomenys neskelbtini) g. 7, Vilniaus m. (senamiestyje), kuriuo leistas dvibučio gyvenamojo namo rekonstravimas.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, gautų per teismo sprendimu nustatytą terminą, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas asmenys, kuriems šie dokumentai išduoti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Kitus pareiškėjų reikalavimus atmesti.
Grąžinti pareiškėjų atstovui advokatui Nerijui Stukui permokėtus 200 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio.
Pareiškėjų atstovo advokato Nerijaus Stuko naudai priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.
Pareiškėjui V. M. grąžinti likusią į teismo specialią sąskaitą už ekspertizės atlikimą jo įneštą 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) sumą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.