Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad 2008 11 27 Šiaulių AVMI surašė Patikrinimo aktą Nr. 35-225, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 11 500 Lt akcizo mokesčių ir 465 Lt delspinigių. Patikrinimo aktas surašytas remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 10 17 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-1238-298/2008, kurioje D. S. nubaustas už disponavimą cigaretėmis be banderolių.

Tvirtinant 2008 11 27 Patikrinimo aktą Nr. 35-225, Šiaulių AVMI 2008 12 19 sprendimu Nr. 14.4-105-63 D. S. dar paskyrė 3 450 Lt dydžio baudą, todėl iš viso susidarė 15 415 Lt suma, kurią D. S. privalo sumokėti į biudžetą. Pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir atleidimo nuo baudos.

Šiaulių AVMI 2009 02 02 sprendimu Nr. 14.8-105/2008-2 nepatenkino mokesčių mokėtojo prašymo ir atsisakė atleisti D. S. nuo baudos. Šį sprendimą pareiškėjas skundė centriniam mokesčių administratoriui.

VMI prie FM 2009 03 30 sprendimu Nr. 68-84 atmetė pareiškėjo prašymą.

Sprendimą pareiškėjas skundė centriniam mokesčių administratoriui. Centrinis mokesčių administratorius taip pat rėmėsi MAĮ 141 str. ir teigė, kad nėra pagrindų atleisti pareiškėją nuo baudos. Rėmėsi tuo, kad pareiškėjas nėra baudos sumokėjęs. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad jis pirmiausia prašė išdėstyti mokestinės nepriemokos išieškojimą. Tuo tarpu vietos mokesčių administratorius pirmiausiai sprendė klausimą dėl baudos. Tai, kad sprendžiant dėl baudos, dar nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl nepriemokos išdėstymo, įrodo Šiaulių AVMI 2009 02 11 raštas Nr. (12.20-6)S-3214.

Tokiu būdu pats mokesčių administratorius nesilaikė dviejų prašymų išsprendimo eiliškumo, kurio reikėjo laikytis pagal įstatymo prasmę. Mokesčių administratorius sukūrė prieštaringą situaciją, kai pareiškėjui teko skųsti atsisakymą atleisti nuo baudos, kol dar neišspręstas mokestinės nepriemokos išdėstymo klausimas. Esant tokiai situacijai pats mokesčių administratorius motyvuoja, kad tai yra vienas iš pagrindų pareiškėjo prašymui atmesti.

Papildomai pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratoriai visai neatsižvelgė į tokius jo argumentus, kad asmuo neturėtų būti baudžiamas mokesčių administratoriaus antrą kartą baudomis už tą patį pažeidimą, po to, kai teismas tą asmenį jau nubaudė. Pareiškėjas nevengia mokėti nei priskaičiuoto akcizo mokesčio ir delspinigių, tai akivaizdu, kad atleidus jį nuo baudos, kuri yra ženkliai mažesnė, biudžetui žala nebus padaryta.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas pareiškėjos advokatės prašymas nagrinėti bylą pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. Teismas bylą nagrinėja nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui (ABTĮ 73 straipsnio 3 dalis).

Paaiškina, kad atleidimo nuo baudų pagrindus nustato Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau – Taisyklės).

Mokestinio ginčo metu nenustatyti ir kiti pagrindai, kurie numatyti įstatyme ir kurie leistų atleisti pareiškėją nuo baudos.

Pažymi, kad 2009 05 08 Mokestine sutartimi Nr. 30 pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra išdėstytas laikotarpiui nuo 2009 04 24 iki 2012 04 24, tačiau tai nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo baudos. Tam, kad būtų galimybė atleisti pareiškėją nuo baudos, turi būti nustatytas bent vienas MAĮ 141 str. 1 dalyje nurodytas pagrindas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų. Pažymi, kad MAĮ 141 str. išdėstytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudos mokėjimo.

Nesutinka ir su pareiškėjo argumentais dėl baudimo du kartus už tą patį pažeidimą. Pažymi, kad atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo. Tai yra dvi savarankiškos atsakomybės rūšys. Mokestis, delspinigiai bei mokesčio bauda nėra nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Šiuo klausimu remiasi LVAT 2007 05 28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-238/2007., taip pat LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-39/2005.

Pastebi, kad LVAT 2008 11 06 nutartyje (administracinė byla Nr. A556-1832/2008) nurodė, jog mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas.

Paaiškina, kad pareiškėjas neįrodė MAĮ 141 straipsnyje nustatytų pagrindų buvimo, todėl tenkinti jo skundą ir atleisti pareiškėją nuo baudos nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 8 dalis).

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad skundas netenkintinas.

Ginčas iš esmės yra dėl mokesčių administratorių sprendimų, kuriais išspręstas pareiškėjo prašymas atleisti nuo paskirtos akcizų baudos mokėjimo.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2008 11 28 patikrinimo aktą Nr. 35- 225. Patikrinimo akte pareiškėjui papildomai apskaičiuota 11 500 Lt akcizų ir 465 Lt akcizų delspinigių (b. l. 69-70). Šiaulių AVMI 2008 12 19 sprendimu Nr. 14.4-105-63 patvirtino patikrinimo aktą bei jame priskaičiuotas mokestines sumas – 11 500 Lt akcizų ir 465 Lt akcizų delspinigių bei skyrė 3 450 Lt akcizų baudą (b. l. 64-67).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2009 04 24 padavė prašymą Šiaulių AVMI išdėstyti priskaityto mokesčio ir delspinigių mokėjimą (b. l. 31). Šis prašymas buvo patenkintas Šiaulių AVMI 2009 05 08 sprendimu Nr. N74-37, mokesčio ir delspinigių mokėjimas išdėstytas 2009 04 24 – 2012 04 24 laikotarpiui. 2009 05 08 sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. 30 (b. l. 34).

D. S. dar 2009 01 16 padavė prašymą Šiaulių AVMI, jame taip pat buvo prašoma išdėstyti mokestinę nepriemoką ir atleisti nuo baudos (b. l. 46-48).

Šiaulių AVMI 2009 02 02 sprendimu Nr. 14.8-105/2008-2 (b. l. 51-52) netenkino prašymo atleisti nuo baudos. Šiuo sprendimu paaiškinama, kad prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo yra nagrinėjamas atskirai.

VMI prie FM 2009 03 30 sprendimu Nr. 68-84 (b. l. 13-15) patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą, kuriuo atsisakyta atleisti nuo baudos. Šiame sprendime nurodoma, kad atleidimo nuo baudų pagrindus nustato Mokesčių administravimo įstatymas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės.

Centrinis mokesčių administratorius rėmėsi MAĮ 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Sprendime nurodoma, kad nėra nei vieno iš įstatyme nustatyto atleidimo nuo baudos pagrindo. Pažymima, kad, netgi išsprendus teigiamai pareiškėjo prašymą išdėstyti mokesčio ir delspinigių mokėjimą, nebūtų pagrindo atleisti pareiškėją nuo akcizų baudos mokėjimo, nes mokesčio sumokėjimas kaip pagrindas atleisti nuo baudos yra nustatytas MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje, o bendrieji atleidimo nuo baudų pagrindai yra išdėstyti šios straipsnio 1 dalyje, o tokių pagrindų nėra.

Kadangi nagrinėjamas klausimas dėl sprendimų, kuriais atsisakyta atleisti nuo mokestinės baudos, reikšmingas yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio nuostatų taikymo teisingumas sprendžiant pareiškėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

1. Atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

2. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

3. Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesčių administratorius.

4. Atsisakymą atleisti nuo baudų mokesčių mokėtojas gali apskųsti šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas akivaizdu, kad pareiškėjo nurodomas argumentas dėl jo prašymo išdėstyti mokesčio ir delspinigių mokėjimą nagrinėjimas jau po to, kai buvo išspręstas atleidimo nuo baudos klausimas, neturi šio ginčo sprendimui esminės reikšmės. Pirmiausiai mokesčių administratoriai nustatė, kad nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudų pagrindų, todėl MAĮ 141 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymas jau neturėjo ginčui jokios reikšmės. Mokesčių administratoriai skundžiamus sprendimus grindė tik tuo, kad nebuvo MAĮ 141 str. 1 dalyje numatytų atleidimo nuo baudos pagrindų. Teismas sutinka su mokesčių administratorių argumentacija.

Pareiškėjas skunde neteikia argumentų, kad būtų nors vienas atleidimo nuo baudos pagrindas, ir neginčija skundžiamuose sprendimuose nurodomos argumentacijos dėl negalimumo taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalį. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas nors vienas atleidimo nuo baudos pagrindas, reikšmės turėtų tai, ar mokestis sumokėtas bei ar jo mokėjimas išdėstytas.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai galėtų būti taikomi tik tuo atveju, jeigu pažeidimas būtų padarytas dėl gamtos jėgų poveikio, valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir kito žmogaus panaudoto absoliutaus smurto, kurio mokesčių mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Pareiškėjas nenurodo, kad būtų nors viena iš aptartų aplinkybių. Patikrinimo akto duomenys (b. l. 69-70) ir duomenys, esantys Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 10 17 nutarime (b. l. 75-76), kuris buvo pagrindu priskaičiuoti mokesčius, patvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas dėl nors vienos iš nurodytų aplinkybių. Pareiškėjui mokestis priskaičiuotas dėl to, kad jis per Lietuvos valstybės sieną gabeno traukiniu paslėpęs ir nepateikė muitinės kontrolei 5 000 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė 18000 Lt., išmetė šias cigaretes Lietuvos teritorijoje laukusiems asmenims. Dėl to buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Pareiškėjas negalėjo būti atleistas nuo baudos ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Nedeklaravęs ir nesumokėjęs mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir terminais akcizo mokesčio, pareiškėjas kaltais veiksmais padarė žalą valstybės biudžetui.

Tokių duomenų, kad pareiškėjas pažeidimą padarė dėl apibendrinto neteisingo mokesčių įstatymo paaiškinimo ar klaidingos konsultacijos, nėra ir, įvertinant šio pažeidimo aplinkybes, būti negali.

Taigi, nesant atleidimo nuo baudos pagrindų, tas faktas, kad sprendimas dėl mokesčio ir delspinigių mokėjimo išdėstymo buvo priimtas vėliau, šio ginčo aplinkybėms jokios įtakos neturi.

Dėl to teismas sprendžia, kad ir šiuo metu, nors mokesčio mokėjimas yra išdėstytas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti nuo akcizo baudos.

Pareiškėjo argumentai dėl dvigubos atsakomybės jam taikymo atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas buvo nubaustas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą cigarečių gabenimą per valstybės sieną. Šiuo gi atveju, pareiškėjas baudžiamas už akcizo mokesčio nesumokėjimą, t. y, už mokestinės prievolės - Akcizų įstatyme nustatytų prievolių valstybei - neįvykdymą. Teismas šiuo atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, kuria vadovautis privalo pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to, kad šiuo atveju nėra dvigubos atsakomybės, galima spręsti iš LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 05 28 sprendimo administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 nuostatų bei daugelio kitų LVAT sprendimų, kuriais buvo sprendžiamas analogiškas klausimas.

Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsniais, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.