Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-25 · Administracinė byla Nr. AS-756-741-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
AS-756-741-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00480-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
  • 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS756-741/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00480-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 69.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. A63-67-(53428)-(3.2.1-EM4); 2) įpareigoti Administraciją išduoti jam leidimą rengti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 15–18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjas V. B. pateikė prašymą bylą sustabdyti, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V, kuriuo buvo patvirtintas „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalusis planas, teisėtumo.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė bylos sustabdymui prieštaravo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi (b. l. 85–86) administracinę bylą Nr. I-2399-121/2013 sustabdė iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-159-431/2013.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kuri numato, jog teismas sustabdo bylą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-159-431/2013 pagal ieškovų V. V. ir Z. S. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „JGK statyba“ dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo. Be kitų reikalavimų, šioje byloje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 513V, kuriuo buvo patvirtintas „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalusis planas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, tačiau jis neįsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliaciniu skundu ir byla perduota nagrinėti apeliacinei instancijai.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Administracijos 2013 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. A63-67-(53428)-(3.2.1-EM4) buvo priimtas atsižvelgus į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V „Dėl JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą, kuriuo remiantis norimas pirkti sklypas patenka į suplanuotą gatvę – infrastruktūros teritoriją. Tiek pareiškėjas skundą argumentuoja, tiek atsakovas atsikerta į skundą remdamiesi inter alia Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-159-431/2013 yra ginčijamas sprendimas, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad civilinės bylos išsprendimas turės įtakos šiai administracinei bylai, todėl administracinė byla Nr. I-2399-121/2009 stabdytina, iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 2-159-431/2013.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b. l. 87–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2399-121/2013 yra nepagrįsta, paremta tik formaliais argumentais, nemotyvuota, todėl yra naikintina. Sustabdymo pagrindas gali būti tik administracinės bylos nagrinėjimo negalimumas dėl kitos nagrinėjamos administracinės bylos. Konkrečiu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl negalima nagrinėti iškeltos administracinės bylos Nr. I-2399-121/2013. Vien faktas, kad civilinėje byloje Nr. 2-159-431/2013 yra ginčijamas sprendimas, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nėra pagrindas konstatuoti, jog negalima nagrinėti bylos, kol bus išspęsta byla, nagrinėjama civiline tvarka, ir stabdyti bylos nagrinėjimą.

Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. sausio 23 d. rašto Nr. A63-67-(53428)(3.2.1-EM4) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ rengimo metu Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V „Dėl „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai galiojo, jokių laikinųjų apsaugos priemonių dėl minėto teritorijų planavimo dokumento pritaikyta nebuvo. Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, neturėjo jokio teisėto pagrindo nesivadovauti galiojančio ir teisėto „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį, detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Tokiu atveju, jei išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-159-431/2013 pagal ieškovų V. V. ir Z. S. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „JGK statyba“ dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo, būtų panaikintas „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalusis planas, pareiškėjas galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pakartotiniu prašymu, atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms.

Atsakovo manymu, šios administracinės bylos ir civilinės bylos nesieja prejudicinis ryšys, nulemiantis būtinumą stabdyti administracinės bylos Nr. 1-2399-121/2013 nagrinėjimą, nes net jeigu ir būtų panaikintas „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalusis planas, tai nereikštų, jog priimdama ginčijamą sprendimą Administracija veikė neteisėtai. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio dalykas nėra toks pats kaip šioje administracinėje byloje. Ginčijama nutartimi sustabdytos administracinės bylos dalykas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padidinimas laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje esminis dalykas yra nustatyti, ar apskritai prašoma prijungti teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų, sąvoką. Taigi ši byla gali būti išnagrinėta ir neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-159-431/2013, nes teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir neturi teisės sustabdyti bylos, bei savo kompetenciją perkelti kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje.

ABTĮ 98 straipsnio, numatančio baigtinį administracinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašą, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, byla tokiais atvejais sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.

Taigi administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Administracinių teismų praktikoje pažymima, jog toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas, t. y. prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia tai, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (LVAT 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-2399-121/2013 iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-159-431/2013. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (b. l. 38–40) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-159-431/2013 pagal ieškovų V. V. ir Z. S. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „JGK statyba“ (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., J. G. ir V. B.) dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo. Teismas šiuo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 513V, atmetė. Minėtas sprendimas civilinėje byloje apskųstas apeliaciniu skundu ir byla perduota nagrinėti apeliacinei instancijai (b. l. 38–40).

Atskiruoju skundu skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. A63-67-(53428)-(3.2.1-EM4) buvo priimtas atsižvelgus į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V „Dėl JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą, kuriuo remiantis pareiškėjo V. B. norimas pirkti sklypas patenka į suplanuotą gatvę – infrastruktūros teritoriją. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad tiek pareiškėjas skundą argumentuoja, tiek atsakovas atsikerta į skundą remdamiesi ir Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog minėtos civilinės bylos išsprendimas turės įtakos šiai administracinei bylai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (ABTĮ 136 str.), su šiuo pirmosios instancijos teismo teiginiu nesutinka.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose, kadangi priešingu atveju kyla grėsmė, jog teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose nebus nuoseklumo ir ginčas bus išspręstas neteisingai (žr., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–256/2012). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama ir tai, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, dar nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–2159/2011). Be to, tai, jog kitoje byloje nustatyti faktai palengvina įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), nesuponuoja visais atvejais išvados, kad negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. B. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. A63-67-(53428)-(3.2.1-EM4) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padidinimui (žemės sklypą padidinti prašyta Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu), nes pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V „Dėl „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą, norimas pirkti žemės sklypas patenka į suplanuotą gatvę – infrastruktūros teritoriją. Skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą rengti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (1-4 punktai) numatyti atvejai, kuriais atitinkami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų – esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Šias įstatymo normas įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) detalizuoja, kad Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyti žemės sklypų planai gali būti nustatyta tvarka rengiami dėl žemės sklypų, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką (8, 9.6, 14, 17 punktai). Pagal Aprašą pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai (12 punktas); šiuos prašymus nagrinėja savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys (14 punktas). Nagrinėdamas prašymą leisti rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą žemės sklypų planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys atlieka šio Aprašo 17 punkte išvardytus veiksmus (14, 17 punktai), t. y. pirmiausia išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką (17.1 punktas). Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis (17.2 punktas).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ nuostatas administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina, ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar buvo pagrindas atsisakyti atlikti veiksmus (ABTĮ 3 straipsnis). Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, sąlygojančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės, ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Minėtas procesas administraciniame teisme nepriklauso tiesiogiai nuo tam tikros civilinės bylos, kurios nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, išnagrinėjimo. Viešojo administravimo subjektams nustatyti pakankamai trumpi terminai administracinių sprendimų priėmimui, todėl suinteresuotiems asmenims besikreipiantiems į teismą turi būti aišku, ar jų prašymas išnagrinėtas, ar yra priimtas procedūrinio pobūdžio sprendimas. Jeigu suinteresuotas asmuo abejoja administravimo subjektų veiksmų teisėtumu, šis teisėtumas patikrinamas teisme (žr. pvz., LVAT administracinę bylą Nr. AS602-81/2012).

Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju administracinis teismas turėjo galimybę pats išnagrinėti bylą, todėl ją sustabdė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2013 m. liepos 3 d. nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį spredimą, kuris naikinamas. Pažymėtina, jog nutartį dėl bylos sustabdymo panaikinus kaip nepagrįstą, šiuo atveju nėra pagrindo klausimą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo, todėl bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 straipsnis ir 151 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė