Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-408/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
1-17-408/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14031-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
E. V.
Advokatai
Artūras Bauža, Jelena Smirnova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-17-408/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-14031-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.6; 1.2.25.3.1; 1.1.6.6; 2.1.15.3.3.1; 2.1.14 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamajam R. V.,jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai,nukentėjusiajai E. V.,jos atstovei advokatei Jelenai Smirnovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini) Jonavoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. V. 2016-01-04, apie 18.20 val. vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas Kaune, Varnių g. nuo Linkuvos g. link Panerių g., ties namu Nr. 14, pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimoje eismo juostoje stovėjo automobilis, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, išėjusiosios pėsčiosios E. V., ją parbloškė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

R. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-01-04. apie 18.20 val., vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Kaune, Varnių g. nuo Panerių g. link Linkuvos g. antra eismo juosta, apie 45 km/h greičiu. Pro minėtą vietą važiuoja gana dažnai, todėl žino, kad visoje Varnių g. yra daug pėsčiųjų perėjų, taip pat ir reguliuojamų šviesoforu. Tuo metu transporto priemonių buvo daug visose eismo juostose. Važiuojant minėta kryptimi, šalia jo, pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavo kažkoks lengvasis automobilis. Artėjant link nereguliuojamos, kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties namu Nr. 14 pamatė, kad pirma eismo juosta važiavęs minėtas automobilis staigiai pradėjo lėtinti greitį. Tai pamatęs ir R. V. iš karto lėtino greitį, tačiau tuo metu pro minėto automobilio priekį išbėgo moteris. Tuo metu, kai moteris bėgo pro minėto automobilio priekį, minėtas automobilis prieš perėją jau buvo visiškai sustojęs. Tik pastebėjęs išbėgančią moterį R. V. iš karto stabdė, tačiau ji atsitrenkė į automobilio dešinį šoną, t. y. į priekinį dešinį sparną ir po to užvirto ant priekinio stiklo. Po kontakto su pėsčiąją, ji iš karto nukrito dešinėje pusėje, o jis dar pavažiavo apie 10-15 m. į priekį kol sustojo, kadangi tuo metu važiuojamoji dalis buvo slidi, todėl sustoti iš karto buvo neįmanoma. Pėsčiąją parbloškė jau stabdydamas automobilį. Išlipęs iš karto nubėgo prie pėsčiosios, ji nieko nekalbėjo. Jis pats tuoj pat skambino pagalbos telefonu ir iškvietė medikus bei pranešė policijai. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi jo padaryti nenorėjo, atlygino dalį žalos.

Kaltinamajam R. V. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:

Iš nukentėjusiosios E. V. parodymų matyti, kad 2016-01-04, apie 18.20 val., ji išėjo iš brolio gyvenančio (duomenys neskelbtini) Kaune, namų ir ėjo link stotelės esančios Varnių g. Priėjus Varnių g. jai reikėjo pereiti į kitą važiuojamosios dalies pusę, todėl priėjusi prie nereguliuojamos, kelio ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties namu Nr. 14, sustojo. Prie minėtos perėjos ji buvo viena. Pirma eismo juosta jai iš kairės pusės, t. y. nuo Milikonių kalno važiavęs kažkoks lengvasis automobilis sustojo praleisti, ji pasižiūrėjusi, kad antra eismo juosta atvažiuojančio automobilio nėra ir įsitikinusi, kad eiti yra saugu, ramiai ėjo. Žino, kad jau praėjus minėtą automobilį ir einant toliau link gatvės vidurio staiga pamatė iš kairės pusės visai šalia automobilio žibintų šviesas ir tuo pačiu metu pajuto stiprų smūgį į kairę kūno pusę. Kas vyko toliau nieko neprisimena, atsigavo jau gydymo įstaigoje ant operacinio stalo, kai buvo apstoję medikai. Iš karto nesuprato kas atsitiko, tačiau medikai paaiškino, kad ji buvo parblokšta automobilio (b. l. 23-24).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 505/2016(02) nurodyta, kad E. V. dėl kairio žandikaulio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžių, kas komplikavosi kairio paakinio nervo neuropatija, kairių I-II šonkaulių lūžių, kas komplikavosi kairės pusės pneumotoraksu, skeveldrinių kairių blauzdikaulio ir šeivikaulio bei kairio raktikaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32-33).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo R. V. pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis R. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. V. sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. V. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimoje eismo juostoje stovėjo automobilis, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, išėjusiosios pėsčiosios E. V., ją parbloškė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta R. V. kaltė padarius KET 31 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiosios E. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp R. V. KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. R. V. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pakeitimo.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovė advokatė Jelena Smirnova prašė pakeisti R. V. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą teisme, nurodant, kad „R. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra:

2016-01-04, apie 18.20 val., vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. V., ir važiuodamas Kaune, Varnių g. nuo Linkuvos g. link Panerių g. ties namu Nr. 14, pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimoje eismo juostoje stovėjo automobilis, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, E. V., einančios pėsčiųjų perėja, ją parbloškė, sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, kadangi dėl gautų traumų jos kūnas liko nepataisomai subjaurotas: ant kairio raktikaulio ir kairės kojos virš kelio ir blauzdos priekinėje dalyje liko ryškūs pooperaciniai randai 15 ir 20 cm ilgio, o taip pat, atsirado kairės kojos blauzdos deformacija dėl patinimų ir atsiradusių gumbų, dėl kurių atsirado kojų asimetrija, o jos kūnas prarado estetinį vaizdą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje“ (b. l. 149-150).

Prokurorė su prašymu nesutiko.

Teismas sprendžia, kad prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo atmestinas.

Sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. V. dėl kairio žandikaulio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžių, kas komplikavosi kairio paakinio nervo neuropatija, kairių I-II šonkaulių lūžių, kas komplikavosi kairės pusės pneumotoraksu, skeveldrinių kairių blauzdikaulio ir šeivikaulio bei kairio raktikaulio lūžių, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

BPK 286 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismui palikta teisė spręsti ar tikslinga skirti ekspertizę tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Tokios nuostatos laikomasi ir teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-494/2012, 2K-682/2012, 2K-83/2013).

Tiek ekspertizės akto, tiek ir specialisto išvados, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta specialisto išvada. Teismo nuomone ši išvada yra išsami, motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas išanalizavus pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes ir įvertinus medicininių dokumentų duomenis, todėl teismas vadovaujasi šia išvada. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios išvados surašiusios ir išvadas dėl E. V. padarytų sužalojimų pobūdžio, davusios specialistės kompetencija.

Dėl laidavimo.

Laiduotoja J. V. prašo perduoti kaltinamąjį R. V. jai pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra kaltinamojo motina. Sūnų apibūdina kaip sąžiningą, darbštų, nepasižymintį agresyvumu ir nekonfliktišką asmenį. Ji pati nėra bausta administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista. Nurodo, jog jos asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryšys su R. V., tai, jog su sūnumi pastoviai bendrauja, darys teigiamą įtaką kaltinamo sūnaus elgesiui. Tai patvirtina jos darbovietės ir gyvenamosios vietos pateiktos charakteristikos (b. l. 153-154).

Prašymas tenkintinas.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra iš dalies atlyginęs padarytą žalą. Teigiamos J. V. charakteristikos leidžia padaryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos bei jos pačios asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis R. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog R. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji E. V. šioje byloje yra pareiškusi civilinius ieškinius ir prašo iš bendraatsakovų R. V., A. V. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti jai solidariai 45 eurus turtinės ir 27000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas apmokėti (b. l. 26, 74-87, 116-117).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Turtinė žala.

Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, jog jos patirtą turtinę žalą sudaro 20 eurų už pažastinius ramentus ir 25 eurai už kineziterapiją vandenyje, taigi, bendrai šios išlaidos yra 45 eurai.

Iš 2017-01-05 civilinio atsakovo ERGO Insurance SE pranešimo matyti, kad minėtos išlaidos nukentėjusiajai yra apmokėtos (b. l. 145-146).

Teismas mano, kad turtinė žala nukentėjusiajai apskaičiuota ir atlyginta tinkamai, atsižvelgiant į medicininių dokumentų išrašus, atskaičius nukentėjusiosios pareikštus reikalavimus dėl tų išlaidų, kurios nesusiję su patirta trauma, todėl E. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovei neatimama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.

Neturtinė žala.

Draudimo bendrovei sumokėjus dalį šios žalos, t. y. 3000 eurų, o kaltinamajam nukentėjusiajai sumokėjus 1000 eurų iš jų prašoma priteisti likusi dalis, t.y. 27 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Nukentėjusioji dėl šio įvykio sukeltų pasekmių buvo operuota, gydymas užtruko ilgą laiką, net ir teisiamajame posėdyje matosi traumos pasekmės. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji E. V. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų jai buvo apribotos mokymosi galimybės, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius.

Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad pareikštas 27000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiosios sveikatai sukeltų pasekmių, todėl atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, teismas laiko, kad nukentėjusiajai padaryta 4000 eurų dydžio neturtinė žala, kuri jai jau išmokėta (neturtinei žalai atlyginti civilinis atsakovas byloje ERGO Insurance SE sumokėjo 3000 eurų, o kaltinamasis R. V. – 1000 eurų), todėl nukentėjusiosios civilinį ieškinį likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atmeta.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios E. V. atstovė, advokatė Jelena Smirnova teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, jog E. V. advokatei sumokėjo 800 eurų už atstovavimą (b. l. 125). Baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, juose dalyvavo nukentėjusiųjų advokatė, kuri parengė ir teismui pateikė procesinius dokumentus (civilinį ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš R. V..

Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš R. V. nukentėjusiajai E. V. 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) advokatės atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas