- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 1-326-898/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00182-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- E. R.
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 7 MGL (910 Lt) bauda; baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R., bendrininkaudamas su V. S., turėdamas išankstinę tyčią daryti nusikalstamas veikas, t.y. apgaule, neteisėtai, I. V. vardu sudarius kredito sutartį jos vardu įgyti UAB „SMScredit.lt“ pinigines lėšas, 2011 m. sausio 10 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 15.51 val., su V. S. Šiauliuose, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, iš I. V. įgijo svetimus, I. V. akcinės bendrovės „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir juos nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, juos neteisėtai laikė 2011-01-10 iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki jie buvo grąžinti I. V..
Be to, E. R., bendrininkaudamas su V. S., turėdamas išankstinę tyčią daryti nusikalstamas veikas, t.y. apgaule, neteisėtai, I. V. vardu sudarius kredito sutartį jos vardu įgyti UAB „SMScredit.lt“ pinigines lėšas, Šiauliuose, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kompiuterio pagalba, naudodamasis J. K. vardu akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ teikiama mobiliojo interneto paslauga „Mezon“, per jai priskirtą dinaminį IP adresą (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje swedbank.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo I. V. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus AB „Swedbank“ ir 2011-01-10 15.51 val. iš AB „Swedbank“ esančios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banke „Swedbank“ esančią UAB „SMScredit.lt“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. vardu pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją.
Be to, E. R., bendrininkaudamas su V. S., Šiauliuose, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kompiuterio pagalba, naudodamasis J. K. vardu akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ teikiama mobiliojo interneto paslauga „Mezon“, per jai priskirtą dinaminį IP adresą (duomenys neskelbtini) UAB „SMScredit.lt“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt I. V. vardu su UAB „SMScredit.lt“ neteisėtai sudarė kredito sutartį Nr. 3117501 750 litų paskolai gauti ir po to, tą pačią dieną, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „SMScredit.lt“ į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedus minėtuosius pinigus, įgijo pačios I. V. nuo savo sąskaitos nuimtus ir apgaule jam, t.y. E. R. su V. S. perduotus grynuosius pinigus, taip apgaule savo ir V. S. naudai įgijo svetimą, UAB „SMScredit.lt“ turtą – 750 Lt.
E. R. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad draugavo su V. U. ir jos paprašė paskolinti pinigų. V. U. prašomą sumą paskolino – savo vardu paėmė kreditą ir pinigus perdavė jam. Pinigų vis dar trūko, o Viktorija daugiau jam padėti negalėjo. Tada V. U. paprašė, kad pinigus jam paskolintų jos draugė I. V.. Jis pats tiesiogiai su I. V. dėl pinigų skolinimo nekalbėjo, su ja kalbėjo V. U.. Jis V. U. buvo sakęs, kad reikia, jog I. V. pinigus paskolintų tokiu pačiu būdu, kaip ir V. U., t.y. paimant paskolą. V. U. nurodė ir paskolos sumą – 750 litų. I. V. iki tol nepažinojo. Iš V. U. sužinojęs, kad I. V. sutiko jam padėti, 2011-01-10 automobiliu atvažiavo su ja susitikti. Važiuodamas į susitikimą galvojo, jog I. V. žino, kad jos vardu bus paimtas kreditas, manė, kad nukentėjusiajai apie tai pasakė V. U.. Be jo, susitikime su nukentėjusiąja dar dalyvavo V. S. ir V. U.. Prieš susitikdamas su I. V., jis V. S. pasakė, kad I. V. vardu bus paimtas 750 Lt kreditas. V. S. pasisiūlė padėti, sudaryti kredito sutartį internetu. Automobilyje nei vienas iš jų, t.y. nei jis (E. R.), nei V. S., nei V. U. nukentėjusiajai nesakė apie tai, kad jos vardu bus paimtas kreditas. Automobilyje V. S. paėmė iš I. V. internetinės bankininkystės duomenis ir, išlipęs iš automobilio, nuėjo. E. R. V. S. sudarant vartojimo kredito sutartį nedalyvavo, nematė, kaip buvo sudaryta sutartis, nes su I. V. ir V. U. pasiliko automobilyje. Kai pinigai buvo pervesti į I. V. sąskaitą, nuėjo į bankomatą ir iš kortelės paėmė pinigus. Tą pačią dieną, kai buvo pervesti pinigai, I. V. už pagalbą davė 50 litų. Nukentėjusioji jo neklausė nei apie pinigus, nei iš kur jie turi būti pervesti. Pats jis I. V. taip pat nesakė apie tai, iš kur į jos sąskaitą bus pervesti pinigai. Kodėl pats tiesiogiai neprašė I. V. paimti savo vardu kreditą, negali paaiškinti. Šiuo metu nukentėjusiajai 750 litų yra grąžinęs. Nuo nukentėjusiosios nesislapstė, bendravo su ja telefonu. Mano, kad nebuvo jokios apgaulės, teigia, kad 750 litų kreditas, paimtas I. V. vardu, tėra tik skola. Savo vardu sudaryti sutarties dėl vartojimo kredito negalėjo, nes jo lėšos banko sąskaitoje yra areštuotos antstolių ir jokia kredito įstaiga paskolų jam neteikia. Gailisi, kad taip atsitiko, atsiprašo nukentėjusiosios.
Nukentėjusioji I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-01-10 jai paskambino V. U. ir paprašė padėti draugui. V. U. pasakė, kad reikia pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, nes pas jos draugą banko sąskaitoje yra neigiamas lėšų likutis. Ji (I. V.) paklausė, ar tai saugu, ar nebus problemų. V. U. ją patikino, kad tai saugu, pasakė, kad galima pasitikėti jos draugais. Kadangi Viktorija buvo gera jos draugė, todėl sutiko padėti. Viktorija pasakė, kad jie atvažiuos pas ją automobiliu, liepė su savimi turėti elektroninės bankininkystės duomenis. Tą pačią dieną, apie 14.00-15.00 val., jos pasiimti automobiliu atvažiavo V. U., V. S. ir E. R.. Pirmiausia nuvažiavo pasiimti prisijungimo prie banko kodus, slaptažodį, o po to atvažiavo prie kažkokio bendrabučio Šiauliuose. Ji visų trijų (V. U., E. R. ir V. S.) klausė, iš kur bus pervedami pinigai, ar taip daryti saugu. Į tai jie nieko neatsakė, tik nurodė, kad E. R. šiuo metu reikia pinigų, bet jis negali iš savo sąskaitos jų pervesti. Jai paaiškino, kad galima pinigus pervesti į jos sąskaitą ir po to juos paimti. Apie tai, kad jos vardu bus paimtas kreditas, jai niekas nesakė. Jeigu apie tai būtų žinojusi, savo elektroninės bankininkystės duomenų tikrai nebūtų davusi. Automobilyje E. R. paprašė jos duoti savo asmens dokumentą, prisijungimo ir identifikavimo kodus, taip pat paprašė duoti telefono SIM kortelę. Į jos klausimą, kam jiems reikalinga SIM kortelė, buvo atsakyta, kad reikia ir tiek. Nors tai pasirodė įtartina, tačiau ji SIM kortelę perdavė. Dokumentą ir elektroninės bankininkystės duomenis ji padavė E. R., o šis iš karto juos padavė V. S.. Su savimi ji turėjo nešiojamąjį kompiuterį su prieiga prie interneto, todėl pasakė, kad viską galima sutvarkyti vietoje. Į tai V. S. atsakė, kad jis pats nueis, viską sutvarkys ir grįš. V. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo į tą pastatą, prie kurio buvo sustojęs jų automobilis. Po kiek laiko sugrįžęs pasakė, jog viską sutvarkė, grąžino jai elektroninės bankininkystės duomenis. Po to jie palaukė maždaug 15 minučių, tuomet nuvažiavo prie bankomato, kuris yra netoli policijos komisariato. Pinigų dar nebuvo. Truputį palaukė, ir kai pinigai jau buvo pervesti, paėmė 500 litų. Pinigus iš bankomato paėmė ji. Kad galėtų paimti dar 250 litų, jai teko eiti į banką ir pratęsti limitą. Pinigus, kuriuos nuėmė, t.y. 750 litų, atidavė E. R.. Šis jai padavė 50 litų, sakydamas, kad šie pinigai už tai, kad jam padėjo. Praėjus kelioms dienoms, sužinojo, kad jos vardu iš UAB „SMScredit.lt“ yra paimtas kreditas. Sužinojusi, apie tai pasakė V. U., vėliau pas ją atvažiavo ir V. S.. Jie ramino ją, sakė, kad visi susitiks su E. R. ir viską išsiaiškins, pinigai jai bus grąžinti. Kai susitiko su E. R., šis ėmė aiškinti, kad jai buvo žinoma apie tai, kad jos vardu bus paimtas kreditas, ką ji kategoriškai neigia. Pinigai jai buvo grąžinti pradėjus ikiteisminį tyrimą.
Liudytojas T. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamojo E. R., nukentėjusiosios I. V., taip pat V. S. ir V. U. nepažįsta. Nurodė paprašęs savo pažįstamos J. K., kad ši savo vardu sudarytų sutartį dėl interneto. Sutartis buvo sudaryta Šiauliuose, prekybos centre „Akropolis“, tikslios datos nebeprisimena. Ten sutartį dėl interneto sudarė ne tik J. K., bet ir jis pats, savo vardu. Interneto paslauga „Mezon“, teikiama pagal J. K. sudarytą sutartį, naudojosi jis (T. S.) greitiesiems kreditams gauti. Į jį kreipdavosi žmonės, pateikdavo savo asmens duomenis ir prašydavo jų vardu paimti kreditus. Pasitaikydavo, kad kreditams gauti pateikdavo ir svetimus asmens duomenis. Tų asmenų prašymu pagal jam pateiktus duomenis jis sudarydavo kredito sutartis. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Liudytoja V. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. R. prašymu buvo paėmusi greitąjį kreditą, pinigus atidavė E. R.. Kada tai buvo, nebeprisimena. Maždaug po savaitės E. R. paprašė surasti asmenį, kuris galėtų jam padėti. Kaip konkrečiai tas asmuo turėtų jam padėti, kaltinamasis neakcentavo. Ji tiesiog turėjo surasti asmenį, kurios sąskaitoje nebūtų neigiamo lėšų likučio. Ji surado I. V., kurią gerai pažinojo. Pasakė jai, kad reikės susitikti su žmogumi ir su juo pasikalbėti, o šis papasakos, kaip jam reikia padėti. Jokių detalių I. V. nepasakojo, nes ir pati nežinojo, kokios būtent pagalbos reikės E. R.. Numanė, jog E. R. prašys I. V. paimti savo vardu paskolą, bet apie tai I. V. nesakė. Jai nesakė ir to, kad pati E. R. prašymu buvo paėmusi paskolą. I. V. sutiko pasikalbėti su E. R.. Kaltinamasis atvažiavo automobiliu ir ją bei I. V. pasiėmė iš mokyklos. Automobilyje, be Edgaro, dar buvo Viktoras, kurio pavardės neprisimena. E. R. pasakė I. V., kad jo draugas turi pervesti į jo sąskaitą pinigus. Tačiau tų pinigų jis negali pasiimti, nes jo sąskaitoje yra „minusas“. Kad I. V. vardu bus paimtas kreditas, E. R. nesakė. Nuvažiavo prie kažkokio bendrabučio, tikslaus adreso neprisimena. Automobilyje I. V. perdavė E. R. savo asmens dokumentą, elektroninės bankininkystės duomenis ir telefono SIM kortelę, o šis juos padavė V. S.. V. S. su visais šiais dokumentais išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Grįžo maždaug po 20 minučių ir pasakė, jog viskas tvarkoje. Tada ji su I. V. nuėjo į banką, kur I. V. prašymu banko darbuotoja padidino limitą, kad būtų galima paimti iš sąskaitos visus pervestus pinigus. Po to nuvažiavo prie bankomato ir I. V. paėmė pinigus su banko kortele. E. R. su V. S. tuo metu laukė automobilyje. Pinigus I. V. atidavė E. R.. Šis davė Ingai 50 litų už pagalbą. I. V. su savimi turėjo kompiuterį, todėl buvo galimybė prisijungus prie interneto automobilyje sutvarkyti pinigų pervedimą. Kodėl taip nebuvo padaryta ir ką dėl to pasakė E. R., tiksliai negali paaiškinti. Po įvykio I. V. jai rodė laišką, kuriame buvo informacija apie tai, kad jos vardu yra paimtas kreditas. Sakė, jog skambino E. R. ir aiškinosi dėl to, kas įvyko. Buvo atvykęs ir V. S.. E. R. jai (V. U.) sakė, kad atiduos visus pinigus. Kiek jai žinoma, jis pinigus grąžino dalimis.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-04 baudžiamuoju įsakymu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl to, kad 2011-01-10 bendrininkaudamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baudžiamojo įsakymo priėmimo metu buvo išskirtas į atskirą procesą (E. R.) iš I. V. neteisėtai įgijo I. V. AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos neteisėtai perdavė kitam asmeniui, laikė bei neteisėtai panaudojo – inicijavo ir atliko finasinę operaciją, t.y. iš AB „Swedbank“ esančios I. V. sąskaitos į banke „Swedbank“ esančią UAB „SMScredit.lt“ atsiskaitomąją sąskaitą I. V. vardu pervedė registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti dėl sudaromos paskolos sutarties su UAB „SMScredit.lt“, bei apgaule, savo ir E. R. naudai įgijo svetimą, UAB „SMScredit.lt“, turtą (750 Lt), t.y. sudarė I. V. vardu su UAB „SMScredit.lt“ sutartį 750 Lt paskolai gauti ir šiuos pinigus UAB „SMScredit.lt“ pervedus į I. V. sąskaitą banke „Swedbank“, įgijo pačios I. V. nuo savo sąskaitos nuimtus ir apgaule V. S. ir E. R. perduotus grynuosius pinigus ( t. 2, b.l. 29-35).
Iš 2011-01-01 - 2011-02-04 banke AB „Swedbank“ esančios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011-01-10 į I. V. sąskaitą iš UAB „SMScredit.lt“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal paskolos sutartį Nr. 3117501 pervesta 750 Lt. Ši suma tą pačią dieną paimta per du kartus: 500 litų paimta iš bankomato Dvaro g. 85, Šiauliuose, 250 litų – iš bankomato Vilniaus g. 225, Šiauliuose ( t. 1, b.l. 21).
Iš 2011-02-21 AB „Swedbank“ rašto Nr. S/2090 matyti, jog 2011-01-10 užfiksuotas IP adresas 86.38.182.117, iš kurio buvo jungtasi prie I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“ ( t. 1, b.l. 19-21).
Iš UAB „SMScredit.lt“ pateiktų dokumentų matyti, jog 2011-01-10 I. V. vardu užsakytas kreditas 750 litų sumai iš IP 86.38.182.117 (t. 1, b. l. 23-27).
Iš 2011-03-08 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos rašto matyti, jog IP adresas 86.38.182.117, prie kurio 2011-01-10 15.51 val. buvo jungtasi prie I. V. sąskaitos užsakant kreditą iš UAB „SMScredit.lt“, yra administruojamas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“. Interneto abonento sutartis sudaryta J. K. vardu, adresas: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. V. atpažino E. R. kaip tą asmenį, kuris 2011-01-10 iš UAB „SMScredit.lt“ jos vardu paėmė 750 Lt paskolą ( t. 1, b.l. 71-74).
Iš nukentėjusiosios I. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu I. V., tvirtindama savo parodymus vietoje, nurodė namą (duomenys neskelbtini), į kurį 2011-01-10 pasinaudoti interneto prieiga nuėjo V. S. po to, kai E. R. padavė jam iš I. V. gautus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ( t. 1, b.l. 79-83).
E. R. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir neginčijo atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamų veikų – neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenimis, neteisėto šių duomenų panaudojimo – objektyviuosius požymius, neneigė, jog pasinaudojant šiais duomenimis buvo įgytos kredito įstaigos piniginės lėšos, tačiau neigė subjektyviąją savo veiksmų pusę – išankstinio sumanymo ir tikslo apgaule, piktnaudžiaujant I. V. pasitikėjimu, įgyti jai išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir juos panaudojant sudaryti I. V. vardu sutartį su kredito įstaiga dėl paskolos gavimo ir taip neteisėtai, apgaule užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, kaip ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 154-155, 160-161), neneigė iš I. V. įgijęs ir V. S. perdavęs I. V. banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), nepaneigė ir to, jog pasinaudojant šiais duomenimis buvo atlikta finansinė operacija, kurios metu I. V. vardu su kredito įstaiga – UAB „SMScredit.lt“ – buvo sudaryta sutartis 750 Lt paskolai gauti, neginčijo ir to, jog šiuos pagal nukentėjusiosios vardu sudarytą kredito sutartį gautus pinigus pati I. V., nuėmusi nuo sąskaitos, perdavė jam (E. R.), tačiau tvirtino, jog minėti veiksmai buvo atlikti nukentėjusiosios sutikimu ir su jos žinia, nes, anot kaltinamojo, I. V. buvo žinoma apie tai, kad jos vardu bus sudaryta sutartis su kredito įstaiga dėl paskolos gavimo, o pinigai, pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą pagal minėtą sutartį, bus perduoti E. R.. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes, siekiant paneigti turėtą išankstinį sumanymą ir tikslą suklaidinti nukentėjusiąją dėl tikrųjų savo ketinimų ir taip apgaule įgyti svetimą turtą, teismas laiko gynybine versija, jomis nesiremia, nes šios E. R. nurodytos aplinkybės paneigiamos visuma kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų – visų pirma, nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios I. V. parodymais, liudytojos V. U. parodymais, įsiteisėjusiu 2012-01-04 teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo veiksmų – I. V. parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką – protokolais, kitais įrodymais – AB „Swedbank“, UAB „SMScredit.lt“ pateiktais rašytiniais dokumentais. Nukentėjusioji I. V. ir ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b.l. 65-67, 69-70, 84-87), ir teisme vienodai ir nuosekliai tvirtino nežinojusi apie tai, kad jos vardu bus sudaryta sutartis su kredito įstaiga dėl paskolos gavimo, teigė, jog buvo įsitikinusi, kad jos, kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos duomenimis, bus pasinaudota siekiant tik pervesti iš kitos sąskaitos E. R. skirtus pinigus į jos sąskaitą banke, be to, nurodė, kad jeigu būtų žinojusi tikruosius kaltinamojo ir V. S. ketinimus, PIN kodo, slaptažodžio, identifikavimo kodų nebūtų jiems perdavusi. Netikėti šiais I. V. parodymais teismas neturi pagrindo, nes I. V. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir V. U., nurodžiusi, kad prašydama nukentėjusiosios susitikti su E. R. nieko jai nesakė apie tai, kokios pagalbos iš jos tikisi E. R., be to, nurodė ir tai, jog susitikimo metu apie ketinamą sudaryti paskolos sutartį I. V. neminėjo nei pats E. R., nei V. S.. Analogiškos aplinkybės, paneigiančios E. R. versiją ir patvirtinančios I. V. parodymų teisingumą, yra užfiksuotos ir 2012-01-04 teismo baudžiamajame įsakyme, kuriuo nuteistas antrasis nusikaltimuose, be E. R., dalyvavęs asmuo – V. S.. Tokiu būdu, visuma aptartų įrodymų neginčijamai patvirtina, jog I. V., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis buvo disponuojama ir neteisėtai naudojamasi turint sumanymą ir tikslą apgaule, sudarius nukentėjusiosios vardu su UAB „SMScredit.lt“ sutartį dėl paskolos gavimo, įgyti šios kredito įstaigos turtą. Šie nusikalstami veiksmai buvo atlikti ne vieno E. R., o bendromis kaltinamojo ir jau nuteisto V. S. pastangomis. Kad E. R. nusikaltimus atliko ne vienas, o susitaręs su V. S., patvirtina ne tik 2012-01-04 baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės, bet ir paties E. R. teisme duoti parodymai toje dalyje, kurioje jis pripažino pasakęs V. S. apie ketinimą sudaryti I. V. vardu sutartį su kredito įstaiga, nurodė, jog V. S., tai išgirdęs, sutiko jam padėti, paėmė E. R. jam perduotus I. V. elektroninės bankininkystės naudotojo duomenis ir jais pasinaudojus, iš kito asmens kompiuterio prisijungus prie banko „Swedbank“, buvo atlikta finansinė operacija, kurios metu I. V. vardu buvo sudaryta sutartis su kredito įstaiga dėl paskolos gavimo ir taip apgaule užvaldytas svetimas turtas. Abejonių dėl E. R. kaltės nėra, todėl teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, pripažįsta, jog E. R. bendrininkaudamas su V. S., pagal išankstinį sumanymą ir tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudami I. V. pasitikėjimu, suklaidino nukentėjusiąją dėl tikrųjų savo ketinimų, dėl ko ši, suklydimo įtakoje, perdavė E. R. jai banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), kuriais E. R. su V. S. neteisėtai disponavo ir juos neteisėtai panaudojo finansinės operacijos atlikimui – iš kito asmens kompiuterio, naudodamiesi interneto prieiga, prisijungė prie banko „Swedbank“ ir iš AB „Swedbank“ esančios I. V. sąskaitos į banke „Swedbank“ esančią UAB „SMScredit.lt“ atsiskaitomąją sąskaitą I. V. vardu pervedė registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti dėl sudaromos paskolos sutarties su UAB „SMScredit.lt“, po ko I. V. vardu su šia kredito įstaiga buvo sudaryta sutartis paskolai gauti, pinigai (750 Lt) buvo pervesti į I. V. sąskaitą banke, ir pinigus pačiai nukentėjusiajai nuėmus nuo sąskaitos ir perdavus E. R., šis tokiu būdu apgaule savo ir V. S. naudai įgijo svetimą, UAB „SMScredit.lt“ turtą – 750 litų.
E. R. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (E. R. iš nukentėjusiosios PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus įgijo apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos duomenis laikė ir perdavė kitam asmeniui, tai darydamas veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą ir, tai suvokdamas, norėjo veikti atitinkamu būdu), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas (E. R., veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiosios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti) ir kaip sukčiavimo nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (finansinės operacijos atlikimo metu, apgaule, I. V. vardu buvo sudaryta sutartis su kredito įstaiga dėl 750 Lt paskolos gavimo, ir nukentėjusiajai šiuos pinigus nuėmus nuo sąskaitos ir perdavus E. R., taip apgaule, veikiant tiesiogine tyčia, buvo įgytas UAB „SMScredit.lt“ turtas, viršijantis 3 MGL).
Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, nes buvo padaryti tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, t.y. UAB „SMScredit.lt“ turtas buvo užvaldytas neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 214 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra realioji sutaptis BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų veikų atžvilgiu, nes buvo padarytas skirtingais veiksmais, nuo PIN kodo, slaptažodžio, identifikavimo kodų įgijimo iki jų panaudojimo (finansinės operacijos atlikimo, kurios metu buvo sudaryta sutartis dėl paskolos ir apgaule užvaldytas svetimas turtas) praėjo tam tikras laiko tarpas.
E. R. pareikštame kaltinime pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kaip I. V. banko išduotų PIN kodo, slaptažodžio, identifikavimo kodų neteisėto įgijimo vieta nurodytas Aido g. 8, Šiauliuose, esantis prekybos centras „Akropolis“. Teisme ir kaltinamasis E. R., ir nukentėjusioji I. V., ir liudytoja V. U. nurodė, jog PIN kodas, slaptažodis, identifikavimo kodai E. R. buvo perduoti automobilyje, kuris buvo sustojęs prie vieno iš Šiauliuose esančių pastatų, kurio tikslios vietos kaltinamasis, nukentėjusioji ir liudytoja negalėjo įvardyti. Dėl to šioje dalyje teismas tikslina kaltinime nurodytą veikos padarymo vietą, pripažindamas, jog iš I. V. banko jai išduoti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys buvo neteisėtai įgyti Šiauliuose, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas E. R. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
E. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas – du apysunkius, BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytus, nusikaltimus bei vieną nesunkų, BK 182 str. 1 d numatytą, nusikaltimą. Visos trys veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, kurioje E. R. atliko nusikaltimų vykdytojo vaidmenį. E. R. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamą veikų tik iš dalies pripažino savo kaltę, siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį neigė sumanymą ir tikslą apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir suklaidinant nukentėjusiąją dėl tikrųjų savo ketinimų, užvaldyti svetimą turtą. Dėl to, nors sakydamas paskutinį žodį E. R. ir nurodė, jog gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios, teismas neturi pagrindo taikyti kaltinamajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, nes nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad jis iš tikrųjų neigiamai vertina savo veiksmus ir dėl jų išgyvena. E. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šio nusikaltimo bendra vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. R. nusikalto būdamas vieną kartą teistas (t. 1, b.l. 190-191), per trumpą laiką po 2010-12-03 baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas, priėmimo, teistumui neišnykus, todėl baudžiamojo įstatymo prasme yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Kaltinamasis nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos ( t. 1, b.l. 195), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 192-193), nedirba, policijos nuovadoje pagal gyvenamąją vietą dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta ( t. 1, b.l. 182). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas skiria E. R. už visus padarytus nusikaltimus griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis už kiekvieną iš nusikaltimų nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo principus, o pagal nusikalstamų veikų sutaptį subendrinta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta bauda, nes nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, E. R. padarė po minėto baudžiamojo įsakymo priėmimo, neatlikęs juo paskirtos bausmės. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 baudžiamuoju įsakymu E. R. pagal BK 284 str. 1 d. buvo paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda, į bausmę teismas įskaitė laikinojo sulaikymo laiką, prilygindamas jį sumokėtai 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, vadinasi, neatlikta bausmės dalis pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą sudaro 5 MGL (650 Lt).
Po nusikaltimų, už kuriuos E. R. teisiamas, padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, per šį laikotarpį kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, ikiteisminių tyrimų, pradėtų jo atžvilgiu, nėra. Šios aplinkybės, jaunas kaltinamojo amžius, tai, jog E. R. grąžino neteisėtai užvaldytus pinigus, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl teismas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda E. R. paskirtos bausmės vykdymą ir skiria kaltinamajam įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, nuo nusikaltimų padarymo praėjusį laiką, taip pat įvertinęs baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, kurios, remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui kartu su bausme, neskiria E. R. jokios baudžiamojo poveikio priemonės, nes, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.
Baudžiamojoje byloje UAB „SMScredit.lt“ 2011-06-10 buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1657,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b.l. 29-30), 2011-06-13 buvo pripažinta civiliniu ieškovu ( t. 1, b.l. 37). Turtinė žala civiliniam ieškovui 2011-11-17 buvo visiškai atlyginta ir UAB „SMScredit.lt“ savo pretenzijų atsisakė ( t. 1, b.l. 38, 89), todėl pradėtas civilinio ieškinio procesas nutraukiamas.
E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 1, b.l. 162, 163) – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kompaktinis diskas su telefoninių pokalbių išklotinėmis (t. 1, b.l. 59) paliktinas baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, E. R. pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. skiriamas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, prie šiuo būdu subendrintos bausmės (vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo) pridėti dalį bausmės, skiriamos pagal BK 214 str. 1 d., ir subendrintą bausmę E. R. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėta dalimi – 5 MGL (650 Lt), ir galutinę subendrintą bausmę E. R. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. R. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškinio procesą, pradėtą pagal UAB „SMScredit.lt“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.
Kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.