- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1743-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18166-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Comestata“
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Comestata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. (S. M.) ieškinį atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Comestata“ 9 000 Lt nepagrįstai gautų lėšų, 3 000 Lt neturtinės žalos, įpareigoti atsakovą grąžinti 3 statybinių pastolių komplektus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2008 m. sausio 6 d. prie prekybos centro „Maxima“, Mindaugo g. Vilniuje, jis iš nepažįstamo vyro nusipirko 3 komplektus pastolių, kuriuos laikinai pasidėjo pasaugoti Geologijos instituto patalpose pas šio instituto darbuotoją M. P. 2008 m. sausio 14 d. atliekant inventorizaciją Geologijos institute, instituto direktoriaus pavaduotojas aptiko pastolius, 2008 m. sausio 15 d. ieškovas buvo iškviestas į apsaugos tarnybą „STP Sauga“, kur anksčiau dirbo, ir buvo apkaltintas šių pastolių vagyste, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nustatyta, kad pastoliai pavogti iš statybos objekto, kuriame darbus vykdė atsakovas UAB „Comestata“, kuris paminėtus pastolius nuomojosi. Bendra pavogtų pastolių vertė - 17 101,74 Lt. Šią sumą atsakovas turėjo atlyginti pavogtų pastolių savininkui. Išgąsdintas prieš jį pradėto baudžiamojo proceso ir nenorėdamas nemalonumų, ieškovas įsipareigojo atlyginti atsakovo patirtą žalą ir sumokėjo atsakovui 9 000 Lt žalos atlyginimo, tai įforminta kasos pajamų orderio kvitu. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Ieškovas mano, jog jis be pagrindo sumokėjo atsakovui 9 000 Lt, o ieškovas be pagrindo ieškovo sąskaita praturtėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovo pateiktas kasos pajamų orderis ir ikiteisminis tyrimas dėl vagystės yra nesusiję įvykiai, kadangi pagal kasos pajamų orderį matyti, kad ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o ieškovas nenurodo, už ką reikalauja priteisti neturtinę žalą, nepagrindžia jos dydžio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 9 000 Lt be teisinio pagrindo gautų lėšų ieškovo naudai, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 17 101 Lt vertės statybinių pastolių vagystės, įtarimas pareikštas ieškovui, jis buvo sulaikytas. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo argumentus, jog ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai. Ieškovas, vykdydamas 2008 m. sausio 18 d. pasižadėjimą atlyginti žalą, atsakovui tą pačią dieną sumokėjo 9 000 Lt, šią aplinkybę patvirtina atsakovo išduotas kasos pajamų orderio kvitas. Atsakovo 2008 m. gegužės 21 d. surašytas aktas patvirtina, jog Geologijos instituto patalpose rasta pastolių už 4 037,96 Lt. Liudytojas Geologijos instituto direktoriaus pavaduotojas S. M. (S. M.) parodė, kad jis dalyvavo perduodant instituto patalpose rastus pastolius statybinei organizacijai. Liudytoja M. P. parodė, jog ieškovas Geologijos instituto patalpose buvo pasidėjęs tuos pačius statybinius pastolius. Teismas padarė išvadą, jog atsakovui buvo grąžinti statybiniai pastoliai, todėl atsakovas turėtų grąžinti ieškovui 9 000 Lt. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.) ir konstatavo, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo 9 000 Lt ieškovo lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis).
Reikalavimus įpareigoti atsakovą grąžinti pastolius ir priteisti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytus, konstatuodamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastolius buvo įgijęs nuosavybės teise, be to, įgydamas statybinius pastolius iš nepažįstamo asmens, be įsigijimo dokumentų, ne oficialioje aplinkoje, pats sukėlė problemas, dėl kurių vėliau patyrė dvasinius išgyvenimus.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Comestata“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 9 000 Lt, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pastolius, kurių dalis buvo rasta Geologijos institute, atsakovas buvo išsinuomojęs, vėliau atlygino nuomotojui dingusių pastolių vertę ir taip tapo pastolių savininku. Tuos pačius pastolius ieškovas įsigijo iš apelianto už 9 000 Lt, tai patvirtina į bylą pateiktas kasos pajamų orderis. Taigi ieškovą ir atsakovą siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui pinigus. Vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi ir 6.237 straipsnio 1 dalimi, pavogti daiktai privalomai perduotini daiktų savininkui (teisėtam valdytojui). Todėl rasti ieškovo dispozicijoje pastoliai de jure perduoti jų savininkui UAB „Comestata“. Tačiau de facto atsakovas pastolių iš Geologijos instituto nepasiėmė. Byloje nėra paneigta, kad pats ieškovas pasiėmė pastolius iš instituto patalpų.Byloje nėra nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-253/2009). Šiuo atveju yra konkretus sandoris, iš kurio atsirado ieškovo prievolė – pirkimo – pardavimo sandoris, įtvirtintas kasos pajamų orderiu, todėl šiems santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Be to, turtą galima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikyti restituciją (ieškovas gražintų pastolius, o atsakovas – pinigus).Ieškovas mokėjo apeliantui pinigus jau paaiškėjus, kad pastoliai yra vogti. Remiantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu, negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Pagrindinis apelianto argumentas susijęs su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės nuostatas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 9 000 Lt priteisimo, kadangi šią sumą ieškovas sumokėjo atsakovui esant teisiniam pagrindui - pastolių pirkimo – pardavimo sutarčiai, įformintai 2008 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderiu Nr. COM 000160 (b.l. 9).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta ir šalių neginčijama, kad iš statomo objekto, kuriame darbus atliko atsakovas UAB „Comestata“ 2008 m. sausio mėn. dingus daliai statybinių pastolių, atsakovas patyrė nuostolių 17 101,74 Lt sumai. Ieškovas, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl pastolių vagystės jo atžvilgiu, 2008 m. sausio 18 d. rašytiniu pasižadėjimu įsipareigojo atsakovui atlyginti pastolių vagyste padarytus nuostolius – 17 101,74 Lt, šią sumą sumokant dalimis – 9 000 Lt 2008 m. sausio 18 d., po 2 000 Lt – 2008 m. kovo 18 d., 2008 m. balandžio 18 d. ir 2008 m. gegužės 18 d., ir 2 101,74 Lt 2008 m. birželio 18 d. (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 12). Ta pačią dieną ieškovui buvo išrašytas apelianto minimas kasos pajamų orderis 9 000 Lt sumai (b.l. 9). Kasos pajamų orderyje nurodoma, kad mokama už prekes, pirkėjas – ieškovas S. M. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad be minėto orderio byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pirkimo – pardavimo santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimą. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų, liudytojo S. G. parodymų, o taip pat ir paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas, sumokėdamas 9 000 Lt, siekė atlyginti atsakovui žalą, kurią pastarasis patyrė dėl iš objekto dingusių pastolių (b.l. 40, 45). Apelianto teigimu, šalys susitarė, kad sumokėjęs 9 000 Lt sumą ieškovas įgis nuosavybės teisę į pastolius, tačiau, kaip jau minėta, be paminėtų atsakovo paaiškinimų byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo buvimą. Kasos pajamų orderis yra buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis grynųjų pinigų įnešimo į bendrovės kasą faktą, todėl jis pats savaime negali būti tapatinamas su pirkimo – pardavimo sutartimi, o apie orderio išrašymo pagrindą turi būti sprendžiama pagal byloje surinktų įrodymų visumą, neapsiribojant paties orderio turiniu, juolab, kad iš į bylą pateikto orderio turinio nėra aišku už kokias prekes ir pagal kokią sutartį buvo mokama. Pastebėtina ir tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Geologijos instituto patalpose rastų pastolių bendra vertė – 4 037,96 Lt, o ne 9 000 Lt (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 5). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, ir pagrįstai konstatavo, kad 9 000 Lt suma ieškovo atsakovui buvo perduota pagal 2008 m. sausio 18 d. rašytinį pasižadėjimą dėl žalos atlyginimo, o ne pagal pirkimo – pardavimo sutartį, neva sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo.
Vadovaujantis CK 6.237 straipsniu, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai reikalavimas susijęs su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 9 000 Lt kaip žalos atlyginimą, nors už atsakovui padarytą žalą nebuvo atsakingas, ir neturėjo pareigos atlyginti žalą, pagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nurodytą sumą priteisė iš atsakovo.
Apeliantas be kita ko remiasi CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teigdamas, kad ieškovo sumokėta suma negali būti iš jo išreikalauta kadangi ieškovas, perduodamas pinigus, žinojo, jog prievolės vykdyti jis neprivalo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata yra išimtis iš bendros taisyklės, taikytina tais atvejais, kai vykdomos prigimtinės prievolės, kurių vykdyti pagal įstatymų nuostatas neprivaloma, tačiau jų vykdymas atitinka geros moralės nuostatas. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad žalos atlyginimas ūkio subjektui fizinio asmens, neturinčio prievolės ją atlyginti, yra išimtinė situacija, patenkanti į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto reglamentavimo sritį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net ir konstatavus tarp šalių buvus pirkimo – pardavimo teisinius santykius, tai neturėtų įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumui (CPK 328 straipsnis). Byloje neginčijamas ir nustatytas tik 9 000 Lt perdavimo atsakovui faktas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas perdavė ieškovo nuosavybėn pastolius, dėl kurių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad ieškovas nepasiėmė pastolių iš Geologijos instituto patalpų, kuriose jie buvo saugomi, tačiau tokie teiginiai prieštarauja paties apelianto pozicijai, kadangi tarp šalių susiklosčius pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams būtent atsakovui kaip pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo sutartinę pareigą perduoti daiktus pirkėjo (ieškovo) nuosavybėn ir atitinkamai įgijo teisę į apmokėjimą pagal sutartį. Vadovaujantis CK 6.324 straipsniu, jei pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, nesant byloje įrodymų, kad pastoliai buvo realiai perduoti ieškovui, kartu konstatuotina, kad ieškovas turi teisę į sumokėtos 9 000 Lt sumos grąžinimą net ir tuo atveju, jei tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuoti kaip pirkimo – pardavimo.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.