Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – fizinio asmens paskelbimo nežinia kur esančiu, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sutuoktinė S. B. (Majorova), gim. 1969-10-07, pripažinta nežinia kur esančia. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jo sutuoktinė S. B., gim. 1969-10-07, nusprendė su dukra S. B., gim. 1989-02-25 išvykti iš Lietuvos, todėl pasiėmusi dokumentus (santuokos liudijimo originalą) 1996-08-17 išvažiavo į Rusiją, Smolensko sritį, pažadėjo santuoką su pareiškėju nutraukti Rusijoje. Pareiškėjas nuo to laiko šeimos, tai yra sutuoktinės ir dukters nėra matęs, susiekti ar sužinoti kur jos yra nepavyko jokiais būdais. Pareiškėjas nurodė, jog jis neįgalus, įsidarbinti negali, be to, santuokos nutraukti neturi galimybės, kadangi neturi santuokos originalo, todėl esant tokiai situacijai, jis negali gauti kompensacijos. Jokių duomenų apie dingusias šeimos nares neturi, prašo pripažinti nežinia kur esančia sutuoktinę S. B..

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Į teismo skelbimus internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje apie S. B. per įstatymo numatytą terminą niekas neatsiliepė (21 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovė advokatė prašė tenkinti pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog jokių žinių apie sutuoktinės ir dukters buvimo vietą neturi nuo 1996 metų, žmona išsivežė santuokos liudijimo originalą, žadėjo išsituokti Rusijoje, tačiau iki šiol neatsiuntė jam jokių dokumentų ir išvis su juo nebebendrauja, nepranešė savo gyvenamosios vietos ar jos pasikeitimo. Jis bandė jos ieškoti ir per jos gimines, kurių adresą žinojo, ir per valstybines įstaigas, tačiau bergždžiai, todėl prašo konstatuoti, kad S. B. yra nežinia kur.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. paaiškino, jog su pareiškėju kartu dirbo Rusijoje. Pareiškėjas ten vedė, grįžo kartu su sutuoktine į Lietuvą, jiems gimė dukra. Kiek pamena, pareiškėjo sutuoktinė neilgai pagyveno Lietuvoje, išvyko į Rusiją ir daugiau jokių žinių apie ją nėra.

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos r., neįgalus, gauna netekto darbingumo pensiją, įregistruotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (7-8, 15-19 b.l.). Santuoka tarp A. B. ir S. M. sudaryta 1990-12-22 Kaskovskii kaimo taryba, Dorogobužskii rajonas, Smolensko sritis; Lietuvoje ši santuoka į apskaitą nėra įtraukta (9-10,14 b.l.). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teismui pateikė turimus duomenis apie S. B. išduotą leidimą nuolat gyventi ir jo panaikinimą (24-45 b.l.). Iš šių pateiktų duomenų nustatyta, kad 2001-04-05 S. B. ir jos dukra S. B. registruota Rusijoje, Smolensko srities, Jarcevo mieste (42 b.l.), todėl S. B. panaikinti duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 2005-05-23 ir panaikintas 1995-04-03 leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (11, 47-49 b.l.). Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Migracijos poskyris 2012-03-01 kreipėsi į Maskvos miesto Generalinę migracijos tarnybą dėl S. B. ir S. B. buvimo vietos nustatymo, tačiau gautas atsakymas, jog Smolensko srityje duomenų apie jas nerasta (12-13 b.l.).

Lietuvos Respublikos CK (toliau Civilinis kodeksas) CK 2.28 str. 1 d. numato, kad fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Asmens pripažinimo nežinia kur esančiu instituto tikslas - apsaugoti ir apginti dingusio asmens turtines teises, taip pat kitų asmenų, pavyzdžiui, dingusio asmens kreditoriaus, interesus. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu sąlygos: a) nuolatinis asmens nebuvimas savo paskutinėje gyvenamojoje vietoje (CK 2.14 str.) vienerius metus; ir b) nebuvimas jokios informacijos, kur asmuo yra. Komentuojama norma nenumato asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu. Todėl paduoti tokį pareiškimą gali bet kuris teisinį interesą turintis asmuo (CPK 4 str.), pavyzdžiui, dingusio asmens sutuoktinis, artimieji giminaičiai, kreditoriai, darbdavys ir panašiai.

Įstatymas numato būtiną imperatyvią sąlygą, asmuo gali būti pripažįstamas nežinia kur esančiu, jei nėra jokios informacijos kur asmuo yra. Taigi teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyręs surinktus rašytinius duomenis ir vertindamas įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. B. nei paskutinėje žinomoje jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nei duomenų apie jos buvimo vietą Rusijoje, daugiau nei trylika metų apie S. B. ir jos buvimo vietą nėra visiškai jokių duomenų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją, yra pagrindas pripažinti nežinia kur esančia S. B. (M.), gim. 1969-10-07, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 2.28 str. 1 d.).

Byloje nėra duomenų apie S. B. turtą, pareiškėjas nepareiškė reikalavimo paskirti jį sutuoktinės turto nuolatiniu administratoriumi, todėl šis klausimas byloje nespręstinas (Lietuvos Respublikos CK 2.29 str. 4 d.).

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu asmuo grįžta ar paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu ir panaikina jo turto administravimą (Lietuvos Respublikos CK 2.30 str.1d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 458 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti S. B. (M.), gim. 1969-10-07, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nežinia kur esančia.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.