- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- AS-896-463/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01308-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl įrašo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau – ir atsakovas) veiksmą – diagnozės (duomenys neskelbtini) įrašymą į medicininę dokumentaciją; 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant pašalinti minėtą diagnozę iš pareiškėjos medicininės dokumentacijos ir užtikrinti, kad ji nebetektų galios; 3) pripažinti, kad atsakovo veiksmai pažeidė pareiškėjos teisę į garbę, orumą, reputaciją ir privatų gyvenimą, sukeldami pareiškėjai neturtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo nuo 30 000 iki 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad administracinis teismas nagrinėja skundus tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija jos medicininėje dokumentacijoje įrašytą diagnozę (duomenys neskelbtini), kuri įrašytas po to, kai pareiškėja kreipėsi į atsakovą, sveikatos priežiūros įstaigą, dėl fizinių negalavimų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, šis įrašas yra atliktas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi jokių (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimo požymių ar objektyvių duomenų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) sutrikimą, nebuvo nustatyta.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja ginčija atsakovo veiksmus netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas bei šiuo pagrindu prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas pažymėjo, kad, pagal teismų praktiką, ginčai, kuriais siekiama medicininiuose dokumentuose padarytų įrašų apie sveikatos būklę panaikinimo, pakeitimo, papildymo, yra susiję su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas dėl atsakovo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, medicininėje dokumentacijoje atlikto įrašo apie diagnozę ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir atitinkamai nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti administraciniame teisme.
Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nepagrįstai susiaurino skundo esmę ir neatsižvelgė į tai, kad bylos objektas nėra tik sveikatos paslaugų kokybė, bet ir viešojo administravimo subjektų atlikti veiksmai, susiję su asmens duomenų neteisėtu tvarkymu, nepagrįstu (duomenys neskelbtini) diagnozės įrašymu, šios informacijos perdavimu tretiesiems asmenims bei pareiškėjos konstitucinių teisių pažeidimu.
Pareiškėjos teigimu, prašymas panaikinti nepagrįstą diagnozės įrašą, įvertinti jos perdavimą institucijoms (policijai, prokuratūrai) ir atlyginti neturtinę žalą yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymo teisėtumu, o ne tik su medicininės paslaugos kokybe, diagnozės įrašymas be objektyvių medicininių pagrindų bei informacijos perdavimas institucijoms yra administracinio pobūdžio sprendimai, sukuriantys teisines pasekmes. Kadangi nagrinėjau atveju buvo neteisėtai naudojami pareiškėjos sveikatos duomenys, kurių saugojimas ir naudojimas apibrėžtas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), ginčas priskirtinas prie viešosios teisės srities, o Regionų administracinis teismas turėjo įvertinti, kad ginčas kyla dėl institucinio neveikimo ir netinkamo viešosios galios realizavimo.
Pareiškėja pažymi, kad neteisingos diagnozės neteisėtas įrašymas į pareiškėjos medicininius dokumentus ir dėl to kilęs ginčas negali būti vertinamas tik civilinės teisės kontekste – tai daugialypis teisinis pažeidimas, apimantis administracinės, baudžiamosios ir konstitucinės teisės sritis, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, siekiant užtikrinti viešojo administravimo teisėtumo ir žmogaus teisių apsaugos principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje 28 straipsnyje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių . Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Pareiškėja teismui patektame skunde ginčija atsakovo VšĮ „Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras“ įrašytą diagnozę į pareiškėjos medicininę dokumentaciją, prašydama ją pripažinti neteisėta ir įpareigoti atsakovą ją panaikinti, bei atlyginti tokių atsakovo veiksmų sukeltą neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad yra suformuota nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-254-552/2021). Taigi ginčas, kai pareiškėjas iš esmės siekia jo medicininiuose dokumentuose padarytų įrašų apie jo sveikatos būklę panaikinimo, pakeitimo, papildymo, kyla tarp pareiškėjo, kaip paciento, ir sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. jis susijęs su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-756/2020, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-822/2018).
Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos keliami skundo reikalavimai pripažinti į medicininę dokumentaciją įrašytą diagnozę neteisėta ir įpareigoti atsakovą panaikinti įrašą apie diagnozę ir atlyginti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą dėl minėtos įstaigos veiksmų, nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl negali būti priimtas nagrinėti.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos esmę, nes ginčo objektu taip pat yra ir atsakovo veiksmai, susiję su asmens duomenų neteisėtu tvarkymu ir šios informacijos perdavimu tretiesiems asmenims bei pareiškėjos konstitucinių teisių pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skunde teismui nėra suformulavusi reikalavimų, susijusių su galbūt neteisėtu jos asmens duomenų tvarkymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl atsakovo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, medicininėje dokumentacijoje atlikto įrašo apie diagnozę ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalyku.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.