Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2-940-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2-940-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00584-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „ATEA“, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-940-302/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00584-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ATEA“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2019 m. balandžio 10 d. atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) sprendimą netenkinti ieškovės pretenzijos dalyje dėl jungtinės veiklos partnerių UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH pasiūlymo atmetimo, įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtų pirkimo sąlygų pagrindu vykdomą pirkimą, ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą viešo pirkimo konkursą „Vaizdo stebėjimo sistemos Kenos pasienio kontrolės punkte atnaujinimas (esamos sistemos atnaujinimas, naujos įrangos pirkimas ir įdiegimas) ir praplėtimas“ (toliau – pirkimas). 2019 m. vasario 27 atsakovė informavo pirkimo dalyvius apie nustatytą pasiūlymų eilę bei pirkimą laimėjusį pasiūlymą – jungtinės veiklos partnerių UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH pasiūlymą, kurio kaina 2 030 896,89 Eur. Ieškovei susipažinus su dalimi pirkimą laimėjusio pasiūlymo dokumentais pastebėjo, jog jungtinės veiklos partneriai UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH nepateikė įrodymų, kad jie neturi teistumo, todėl UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH pasiūlymas turėjo būti atmestas ir nustatyta nauja pasiūlymų eilė.

3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti bet kokius atsakovės (perkančiosios organizacijos) veiksmus pirkime bei įpareigoti atsakovę (perkančiąją organizaciją) nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Ieškovė nurodė, kad siekiant apsaugoti viešąjį interesą sudarant viešojo pirkimo konkurso dalyviams galimybę sąžiningai varžytis, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustačius jungtinės veiklos partnerių UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH pasiūlymo neatitikimą pirkimo sąlygoms, įsiteisėjus teismo sprendimui perkančioji organizacija galės sudaryti pirkimo sutartį su sekančiu nustatytoje tiekėjų eilėje esančiu tiekėju – UAB „Telekonta“. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija galėtų neteisėtai sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagal imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančias pirkimo sąlygas, kas galėtų sąlygoti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų išlaidas ir žalą, pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija galės toliau vykdyti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su galimai pirkimo sąlygų neatitinkančiu teikėju, kas pažeistų imperatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Telekonta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas nustatė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškinio turinys ir forma atitiko įstatyme keliamus reikalavimus ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas susijęs su sąžininga konkurencija ir tinkamu bei efektyviu didelės apimties (pirkimui skirta lėšų suma 2 463 333 Eur su PVM) valstybės lėšų panaudojimu.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad šiuo metu veikianti vaizdo stebėjimo sistema nėra funkcionuojanti, jos veikimas yra pertraukiamas įrangos gedimais, veikianti sistema nevykdo jai priskirtų funkcijų ar egzistuoja reali grėsmė minėtos vaizdo stebėjimo sistemos veikimui artimiausiu metu. VSAT viešuoju pirkimu siekia atnaujinti turimas sistemas, tačiau tai nėra pagrindas teikti pirmenybę viešojo pirkimo procedūrų vykdymo operatyvumui, taip neatsižvelgiant į pačių procedūrų teisėtumą bei viešajam pirkimui skirtų piniginių lėšų racionalų panaudojimą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taip pat pareikalauti, kad ieškovė UAB „Telekonta“ pateiktų atsakovės (Išorės sienų fondo paramos gavėjo ir viešuosius pirkimus šios programos lėšomis finansuojamiems projektams vykdyti įgalioto subjekto) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Atsakovės vykdomas pirkimas yra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso tenkinimu, turi didelę visuomeninę ir valstybinę reikšmę, todėl prioritetas šiuo atveju turėtų būti teikiamas būtent su pirkimo objektu susijusiam viešajam interesui. Atsakovė vykdo atvirą tarptautinį konkursą, kuris buvo paskelbtas siekiant užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos įrodinės sienos apsaugą. Projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2020 m. kovo 31 d. ir ši finansavimo sutartis negali būti pakeista, todėl yra reali tikimybė, kad dėl nenumatytų trukdžių laiku neįgyvendinus viešojo pirkimo procedūrų, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas gali būti neįgyvendintas, o skiriamos lėšos neįsisavintos.

7.2. Atsakovės turima techninė elektroninė įranga yra visiškai susidėvėjusi, neatitinka reikalavimų ir standartų, didžiojoje valstybės saugomos sienos dalyje neveikia.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Teismas iš esmės nenagrinėjo aplinkybės, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę žalą negu ieškovė, nes tuo pačiu būtų padaryta ir didelė žala valstybės interesams, visuomenės saugumui.

Šalies argumentai

8. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „ATEA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje atmesti. Trečiasis asmuo taip pat pateikia naujų rašytinių įrodymų ir nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. Teismas neatsižvelgė, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui nebuvo būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti viešąjį pirkimą, tuo tarpu reikalavimo dalis dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, kiek tai susiję su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu, yra tik šalutinis reikalavimas, todėl tenkinus ieškinį ieškovė nebūtų pripažinta konkurso laimėtoja.

8.2. Ieškovė pareikštu ieškiniu, keldama nepagrįstas prielaidas dėl neteisėtų VSAT sprendimų ir tariamo Senstar GmbH pašalinimo nebuvimo pagrindų įrodančių dokumentų nepateikimo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia nepagrįsto pirkimo procedūrų vilkinimo.

8.3. Projekto įgyvendinimo terminas numatytas 2020 m. kovo 31 d. ir atitinkama finansavimo sutartis negali būti pratęsiama, tuo tarpu pagal pirkimo sąlygas pirkimo objektas turi būti suteiktas per 12 mėnesių nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paveiktų projekto įgyvendinimą laiku bei savalaikį Europos Sąjungos finansavimo lėšų įsisavinimą, dėl to būtų pažeistas viešasis interesas.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Telekonta“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių žala atsirastų dvigubo sutarties apmokėjimo forma, t. y. Perkančioji organizacija (VSAT) turėtų ne tik sumokėti UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH pagal sutartį, bet ir ieškovė įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

9.2. Ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindinis ieškovės reikalavimas yra pripažinti, kad UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų ir įpareigoti UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH pasiūlymą atmesti. Ieškovė pateikė įrodymus ir nurodė teisinį pagrindą, kuris ieškovo nuomone patvirtina, kad UAB „ATEA“ ir Senstar GmbH neįrodė pašalinimo pagrindų nebuvimo. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada patvirtina Ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, kad jeigu tiekėjai įrodinėja atitiktį atitinkamiems reikalavimams vėlesnėse Pirkimo procedūrose, tai tokiuose dokumentuose turi būti užfiksuota reikalavimo atitiktis iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau UAB „ATEA“ tokių dokumentų nepateikė.

9.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija su UAB „ATEA“ sudarytų Pirkimo sutartį ir Pirkimas apskritai būtų baigtas (LR viešųjų pirkimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl sprendimo nutraukti pirkimą vykdymas būtų neįmanomas, jeigu VSAT ir UAB „ATEA“ būtų sudariusios sutartį.

9.4. Perkančioji organizacija nebuvo suinteresuota UAB „ATEA“ ir jos jungtinės veiklos partnerio Senstar GmbH kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų nebuvimo tikrinimu. UAB „ATEA“ buvo paskelbta pirkimo laimėtoja prieš tikrinant pašalinimo pagrindus. Pašalinimo pagrindai nebūtų tikrinti, jeigu ieškovė nebūtų pareikalavusi pateikti UAB „ATEA“ pasiūlymo dokumentus susipažinimui. Tik po šio prašymo paaiškėjo, kad VSAT dalies pasiūlymo dokumentų pateikti negali, nes jų net neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 423⁷straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

13. Teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo grindžiama tuo argumentu, kad ieškinys prima facie (preliminariai) yra pagrįstas, tačiau, pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.

14. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1012-302/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1853-302/2017 ir kt.)

15. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, o tai reiškia, kad šiuo atveju neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

16. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia aiškindama dviejų viešųjų interesų santykį bei vyraujančio intereso tinkamą parinkimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju.

17. Kaip žinoma, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).

18. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, įprastai turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-180/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesuteikė prioriteto operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė vykdo atvirą viešo pirkimo konkursą „Vaizdo stebėjimo sistemos Kenos pasienio kontrolės punkte atnaujinimas (esamos sistemos atnaujinimas, naujos įrangos pirkimas ir įdiegimas) ir praplėtimas“ (toliau – pirkimas). Sutiktina su apeliante, kad Pirkimo objektas yra neabejotinai svarbus tiek atsakovei, tiek pačiai valstybei, siekiant, kad tinkamai funkcionuotų pasienio apsaugos sistema. Tačiau nemažiau reikšmingesnis yra ir pirkimo procedūrų tinkamas vykdymas pagal VPĮ principus, įstatymo reikalavimus ir kitas Pirkime nustatytas sąlygas. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kas šiuo metu veikianti vaizdo stebėjimo sistema nors ir nėra moderni, tačiau yra funkcionuojanti, nėra duomenų, kad veikianti sistema nevykdo jai priskirtų funkcijų ar egzistuoja reali grėsmė minėtos vaizdo stebėjimo sistemos veikimui artimiausiu metu. VSAT viešuoju pirkimu siekia atnaujinti turimas sistemas, tačiau tai nėra pagrindas teikti pirmenybę viešojo pirkimo procedūrų vykdymo operatyvumui.

20. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad Projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2020 m. kovo 31 d., finansavimo sutartis negali būti pakeista, todėl yra reali tikimybė, kad dėl nenumatytų trukdžių laiku neįgyvendinus viešojo pirkimo procedūrų, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas gali būti neįgyvendintas, o skiriamos lėšos neįsisavintos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal pirkimo sąlygas pirkimo projektas turi būti įgyvendintas per 12 mėnesių nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, apeliantės nurodytu laiku nėra galimybės objektą užbaigti, nepažeidžiant terminų, todėl šis atskirojo skundo argumentas tampa nebeaktualus ir juo remiantis naikinti pirmos instancijos nutartį nebūtų pagrindo.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta (nutarties 15-16 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje pagal nustatytas bylos aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką nėra teisinio pagrindo palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Telekonta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Pažymėtina ir tai, kad galiausiai, jeigu, ieškovei pasinaudojus apeliacijos teise, ir būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas, tai sprendime teismas kartu pasisakys ir dėl visų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, taip pat ir dėl sudarytos sutarties galiojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad palankus ieškovei teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.

23. Atsižvelgiant į bylos procesinė baigtį, ieškovė UAB „Telekonta“ prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą nesprendžiamas.

24. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, trečiojo asmens su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimas nesvarstytinas, nes jų priėmimas tik užtęstų bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės ir trečiojo asmens atskirieji skundai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės UAB „Telekonta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės UAB „Telekonta“ ieškinį, todėl pirmos instancijos tesime nebus galimybės išspręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos šia nutartimi.

27. Trečiasis asmuo UAB „ATEA“ teikiant atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys pirmos instancijos teismo sprendimu yra atmestos, trečiajam asmeniui UAB „ATEA“ iš UAB „Telekonta“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme – 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Telekonta“ 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „ATEA“.

Teisėja Romualda Janovičienė