Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, G. K., I. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0075/21/00075, pradėtoje pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11137-824/2020 dėl 1536,38 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Antstolė 2022-07-15 patvarkymu Nr. S-22-75-13619 areštavo skolininko G. K. sutuoktinės I. K. gaunamas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, parengė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kurį 2022-07-19 išsiuntė skolininkui registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu bei pasiūlė per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą skolininkas nepateikė antstolei sutikimo formos, todėl 2022-08-28 siūlymu Nr. S-22-75-16215 antstolė pasiūlė pareiškėjai iki 2022-11-01 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėja, nepraleisdama antstolės nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso, toliau – CK, 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal vykdomojoje byloje esančius Gyventojų registro duomenis, skolininkas G. K. ir I. K. yra susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, byloje nėra, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad suinteresuoto asmens I. K. išmoka, mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi antstolė areštavo skolininko sutuoktinės I. K. išmoką, gaunamą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, skolininko turto dalis nustatytina būtent areštuotame turte – nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės I. K. išmokos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pažymėtina, jog pareiškėja prašė nustatyti, jog skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės vardu gaunamų kitų išmokų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė jokio kito skolininko sutuoktinės turto nėra areštavusi, be to, išieškojimas gali būti vykdomas tik iš areštuoto turto, o pareiškėjos reikalavimas dėl turto dalies nustatymo skolininko sutuoktinės kitose gaunamose išmokose yra nekonkretus, neapibrėžtas, todėl tenkinti pareiškėjos pareiškimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,24 Eur, todėl, įvertinus šių išlaidų susidarymo priežastis, ši suma priteistina valstybei lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų G. K. ir I. K. (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sutuoktinės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išmokos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, areštuotos 2022-07-15 patvarkymu areštuoti darbo užmokestį Nr. S-22-75-13619.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. K. 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. K. 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0075/21/00075 grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.