- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- AN2-404-493/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria patvirtintas 2019 m. liepos 26 d. R. S. namuose ir ūkiniuose pastatuose atlikto poėmio teisėtumas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate (toliau – Institucija) atliekamas administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, tyrimas. Institucija 2019 m. liepos 29 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus dėl 2019 m. liepos 26 d. atlikto poėmio teisėtumo patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi Institucijos prašymas tenkintas visiškai, patvirtinant 2019 m. liepos 26 d. R. S. namuose ir ūkiniuose pastatuose atlikto poėmio teisėtumą.
Šalies argumentai
3. R. S. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį.
3.1. R. S. skunde cituoja ANK nuostatas, nurodydamas, kad valstybinės institucijos tirdamos administracinių nusižengimų bylas privalo laikytis įstatyme įtvirtintų taisyklių ir principų, užtikrinančių teisingo proceso ir teisėtumo principų laikymąsi. Pareiškėjas pažymi, kad tarp ANK nurodytų administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių nėra numatyta procesinė prievartos priemonė – krata. Tuo tarpu ANK 600 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – poėmis, turi būti daroma vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Tiek ANK, tiek BPK įtvirtintos poėmio sąvokos yra analogiškos – abiem atvejais ši procesinė prievartos priemonė yra skirta paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės neteisėtai veikai tirti ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Tuo tarpu, kaip nurodyta BPK 145 straipsnio 1 dalyje, krata gali būti atliekama esant pagrindui manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat, daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstama veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi. Taigi, pagrindinis skirtumas tarp kartos ir poėmio yra įgaliotos institucijos pareigūnų žinojimas: jeigu tyrimui reikšmingus daiktus ar dokumentus reikia surasti ir paimti – atliekama krata, tačiau jeigu juos reikia tik paimti – atliekamas poėmis. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje tyrimą atlikę pareigūnai nežinojo, kur tiksliai yra jų ieškomos akcizais apmokestinamos prekės ir kas jas turi, todėl pareiškėjo namuose ir ūkiniuose pastatuose 2019 m. liepos 26 d. buvo atliktas ne poėmis, bet krata. Pareiškėjas su skundu pateikė atlikto veiksmo vaizdo įrašą, kuris, jo teigimu, patvirtina, kad buvo atlikta krata, o ne poėmis. Be to, R. S. pažymėjo, kad joks nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso. Į jo mamai D. S. priklausantį gyvenamąjį namą buvo patekta prievarta, lipant per langą ir nekreipiant dėmesio į aiškiai išreikštą name buvusių asmenų nesutikimą.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti skunde išdėstytais argumentai nėra pagrindo.
7. Poėmis yra viena iš administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemonių, kuri taikoma, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui, ir yra žinoma, kur yra jie arba asmuo, kuris juos turi. Poėmis daromas apylinkės teismo nutartimi (ANK 600 straipsnio 1 dalis). Neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno patvarkymu. Šiuo atveju per tris darbo dienas nuo poėmio padarymo turi būti gautas apylinkės teismo teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo (ANK 600 straipsnio 2 dalis). Poėmis yra daromas pradėjus administracinių nusižengimų teisenos tyrimą, kai gaunama duomenų apie tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų požymius ir tikslią jų buvimo vietą. Poėmio metu daiktai ar dokumentai paimami iš statinių, patalpų ar vietovių (teritorijų).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, policijos pareigūnams aptarnaujamoje teritorijoje vykdant akcizais apmokestinamų prekių kontrolę, pagal turimą informaciją buvo stebimas namas, kuriame gyvena R. S.. Turimais duomenimis buvo žinoma, kad minėtame name vyksta prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis. Vykdant stebėjimą buvo pastebėtas asmuo, kuris prie namo privažiavo automobiliu, iš jo išlipo ir nuėjo į namą, o po kelių minučių grįžo. Sustabdžius minėtą automobilį, jo vairuotojas paaiškino, kad iš R. S. įsigijo 6 pakelius cigarečių. Dėl šio įvykio pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį. Abejonių tuo, jog analizuojamo įvykio metu policijos pareigūnams, nustačius galimai padaryto administracinio nusižengimo požymius, jie turėjo pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, teismui nekyla. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Pagrindinis tokių apžiūrų tikslas yra surinkti faktinius duomenis apie daromą ar padarytą administracinį nusižengimą. Kai atliekami minėti tyrimo veiksmai, yra rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus tuos atvejus, kai apie tyrimo veiksmų atlikimą įrašoma administracinio nusižengimo protokole, kai jis surašomas tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj po jų (ANK 594 straipsnio 1 ir 6 dalys). Šioje byloje pareigūnų yra surašyti tiek tarnybiniai pranešimai, tiek patvarkymas atlikti poėmį, tiek pats poėmio protokolas, kuris, nepažeidžiant įstatyme numatyto termino, vėliau buvo patvirtintas ir apylinkės teismo. Nors R. S. skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai atliko ANK nereglamentuotus veiksmus – kratą, tačiau su šiais apelianto skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai suteikia teisę pareigūnams atlikti administracinėn atsakomybės traukiamo asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą, asmens sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu paimti daiktus, kurie yra administracinio nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas (ANK 598 str., 599 str.). Tokiu būdu, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną ir atliekant tyrimo veiksmus, buvo nustatyta akcizais apmokestinamų prekių buvimo vieta, dėl jų paėmimo pagrįstai surašant poėmio protokolą.
9. Nors R. S. skunde pažymėjo, kad proceso veiksmai buvo atlikti ne jam, o jo mamai priklausančiuose namuose, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas be kita ko numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Be to, iš byloje esančio poėmio protokolo (b. l. 7-8) matyti, kad atliekant poėmį dalyvavo pati turto savininkė D. S. ir ji pasirašė poėmio protokole.
10. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo teisėjos nutartis patvirtinti atlikto poėmio teisėtumą yra priimta nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų šiam procesiniam veiksmui, todėl naikinti nutartį skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.