- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- I-379-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02843-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. BRK-3752 „Dėl skolos grąžinimo dalimis“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti NMA išdėstyti D. V. grąžintinos paramos lėšų sumą po 100 Eur per mėnesį iki pilno grąžintinos sumos dydžio sumokėjimo, sumažinti grąžintiną paramos sumą iki 8000 Eur; 3) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės Sprendimu, nurodo, kad jis nepagrįstas, netinkamai įvertintos pareiškėjos finansinės galimybės sumokėti visą paramos sumą bei palūkanas, neįvertinta tai, kad pareiškėjas faktiškai įgyvendino projektą „Ūkininko D. V. ūkio įsikūrimas“ Nr. 1JŪ-KP-10-1-001882- PR001 (toliau – Projektas) ir 2011 m. sausio 5 d. Paramos sutartį. Pareiškėjo teigimu, atsakovė netinkamai taikė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-345„Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) ir Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės).
Pareiškėjo nuomone, grąžintina paramos lėšų suma turi būti išdėstyta atsižvelgiant ne į laiko kriterijų, tačiau į pareiškėjo turtinę padėtį ir finansines galimybes sumokėti grąžintinas paramos lėšas per mėnesį. Nurodo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, turi finansinių įsipareigojimų (Panevėžio Kredito unijai pareiškėjas pagal 2014 m. balandžio 11 d. kredito sutartį dengia kredito įmokas ir palūkanas (likusi nepadengta kredito įmokų ir palūkanų dalis 13 050 Eur)), todėl jis galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį.
Nurodo, kad jis ketverius metus pilnai įgyvendino projektą, tik paskutiniaisiais 2015 m. dėl susidariusių sudėtingų aplinkybių ir skolų veiklos praktiškai nevykdė. Taigi taikant proporcingumo principą, yra pagrindas spręsti, jog grąžintina paramos 39 899,97 Eur suma turėtų būti sumažinta tik už paskutiniuosius 2015 m. ir grąžintina suma įvertinus projekto įgyvendinimo laikotarpį turėtų būti 8 000 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, sprendžiant paramos lėšų grąžinimo klausimą grąžintinos paramos dydžio sumažinimo (nereikalaujant grąžinti visos paramos sumos), bei grąžintos paramos sumos (po sumažinimo) išdėstymas dalimis, atsižvelgiant į pareiškėjo mokumą, bet ne į išdėstymo laikotarpį, nebuvo svarstytos ir nebuvo įvertintos. Be to, atsakovė nustatydama sankciją vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 72.19 papunkčiu, tačiau nesvarstė galimybės taikyti Įgyvendinimo taisyklių 73 punkto nuostatas dėl paramos dalies susigrąžinimo, įvertinus Projekto įgyvendinimo laikotarpį (b. l. 1–3).
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–30).
Nurodo, kad ne skundžiamu raštu, o NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu „Dėl D. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas) nutarta susigrąžinti paramos lėšų sumą ir nutraukti Paramos sutartį. Taigi, šiuo atveju, jei pareiškėjas manė, kad NMA nepagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti išmokėtą paramos lėšų sumą, jame buvo aiškiai ir detaliai pateikta apskundimo tvarka ir terminai. NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas negali būti naikinamas, kadangi jis yra detalus, išsamus ir pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytais faktais, be to, pareiškėjas jo neskundė. Atsakovės teigimu, būtent NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas sukėlė teisinius padarinius dėl skolos susidarymo, o ne skundžiamas raštas.
NMA pažymi, kad pareiškėjai, vykdantys projektus ir prisiimantys įsipareigojimus, šiuos projektus turi įvykdyti pilna apimtimi, t. y. nepertraukiamai vykdyti veiklą, pasiekti numatytus rodiklius, nustatyta tvarka ir terminais teikti metines projekto užbaigimo ataskaitas ir t. t. Pareiškėjas turėjo įvykdyti visą projektą ir pateikti užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pateikti ūkio valdos finansinius dokumentus ir kt. Be to, pareiškėjas visiškai nereagavo į NMA raginimus pateikti dokumentus ir paaiškinimus, kodėl projektas nebevykdomas. Pažymi, kad projektai turi būti įgyvendinami pagal sudarytą verslo planą, kurį sudaro patys pareiškėjai.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl prašo sumažinti grąžintinų lėšų sumą iki 8 000 Eur.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ji turi atsižvelgti į tai, kad jis turėdamas skolų negalėjo vykdyti įsipareigojimų ir nesilaikant Įgyvendinimo taisyklių sumažinti grąžintinų lėšų sumą. Pažymi, kad NMA negali savo nuožiūra ir nepagrįstu skaičiavimu sumažinti grąžintinos paramos sumą kuomet yra aišku, kad pareiškėjas nepasiekė numatytų tikslų, nevykdė projekto, o pareiškėjo žemės ūkio naudmenos buvo apleistos, akivaizdžiai nesilaikyta gero ūkininkavimo praktikos reikalavimų.
Nurodo, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad terminas grąžinti jau išmokėtas paramos lėšas negali būti ilgesnis nei 24 mėn., todėl pareiškėjo teiginiai, kad NMA gali neribotai nukelti paramos lėšų grąžinimą ir kaip jis prašo, grafiką sudarant net 80-čiai mėn., nepagrįsti.
Atsakovės teigimu, skundžiamu raštu buvo nustatytas terminas, per kurį turi būti grąžinama lėšų suma, tačiau skundžiamas raštas, kaip toks, neapima pačios skolos susidarymo aplinkybių. Be to, NMA sankcijas taiko griežtai pagal teisės aktų nuostatas, todėl ir šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nustojo vykdyti veiklą, o žemės ūkio naudmenos neatitinka nustatytų reikalavimų, NMA pagrįstai priėmė 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir tik pačiam Pareiškėjui paprašius – skundžiamą raštą (b. l. 19–30).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. BRK-3752 „Dėl skolos grąžinimo dalimis“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentui 2010 m. balandžio 28 d. pareiškėjas pateikė Paraišką Nr. 1JŪ-KP-10-1-001882-PR001 (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“) pagal Įgyvendinimo taisykles (b. l. 45–60).
NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KP_04_10, nusprendė taikyti paramos gavėjui – pareiškėjui išmokėtos 39 899,99 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti Paramos sutartį bei 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos sankciją - 100,01 Eur. Sprendime konstatuota, jog paramos gavėjas 2015 m. nesilaikė geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų, nustojo vykdyti projekte numatytą žemės ūkio veiklą (augalininkystė), nepateikė užbaigto projekto metinės ataskaitos už 2015 m. (b. l. 7–10, 37–44).
Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. prašymu kreipėsi į NMA, prašydamas skolą išdėstyti dalimis maksimaliam laikotarpiui (b. l. 75).
NMA 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. BRK-3752 skolą (39 899,97 Eur) ir palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 20 d., išdėstė dalimis mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 1 700 Eur iki 2019 m. liepos 31 d. bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas (b. l. 6–7, 73–74).
Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktu.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas grąžintų dalimis. Tokiu atveju palūkanos skolininkui skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies. Visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Jeigu negrąžinta suma viršija 30 000 eurų, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, įvertinus skolininko pateiktų finansinių ataskaitų, sudarytų teisės aktų nustatyta tvarka, duomenis ir (arba) kitą skolininko pateiktą informaciją ir įsitikinus pateiktos nurodytos informacijos pagrįstumu. Grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių, tačiau jei negrąžinta suma viršija 30 000 eurų, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, įvertinus skolininko finansinę padėtį pagal pateiktus duomenis ir įsitikinus pateiktos informacijos pagrįstumu, o grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą. Vadinasi, šis terminas gali būti ne ilgesnis kaip 24 mėn.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KP_04_10, nusprendė taikyti paramos gavėjui (pareiškėjui) išmokėtos 39 899,99 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. Vadinasi, pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkto nuostatas pareiškėjas grąžintiną sumą dalimis turi būti grąžinta ne ilgesnį nei 12 mėnesių, tačiau, įvertinus, kad pareiškėjo grąžintina suma viršija 30 000 eurų, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams ir šis termino pratęsimas gali būti tik vieną kartą. Pažymėtina, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkto nuostatos imperatyviai neįpareigoja kiekvienu atveju pratęsti terminą ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, jei negrąžinta suma viršija 30 000 eurų, o palieka administruojančiai institucijai, šiuo atveju NMA, diskrecinę teisę įvertinti skolininko finansinę padėtį ir įsitikinus pateiktos informacijos pagrįstumu, grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpį gali pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą. Įvertinus skundžiamą Sprendimą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai skolą išdėstė dalimis mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 1 700 Eur iki 2019 m. liepos 31 d.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktis nustato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal šių taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15.1 papunktis nustato, kad jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Įvertinus skundžiamą sprendimą, išdėstytą skundžiamame rašte, šiame teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai paskaičiavo palūkanas iki mokėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 31 d.
Pareiškėjas teismo prašo sumažinti grąžintiną paramos sumą iki 8000 Eur, nes sankcija turėtų būti pritaikyta tik už 2015 m., kai jis nustojo vykdyti veiklą.
Pažymėtina, kad NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu nutarta susigrąžinti paramos lėšų sumą ir nutraukti Paramos sutartį, o ne skundžiamame rašte išdėstytu sprendimu, t. y. teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu, o ne skundžiamame rašte išdėstytas sprendimas. Jei pareiškėjas nesutiko su NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu, galėjo jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, kurie buvo nurodyta pačiame 2017 m. balandžio 11 d. sprendime. Tačiau pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo pagrįstumo neginčijo, todėl NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad NMA negali savo nuožiūra ir nepagrįstu skaičiavimu sumažinti grąžintinos paramos sumą kuomet yra aišku, kad pareiškėjas nepasiekė numatytų tikslų, nevykdė projekto, o pareiškėjo žemės ūkio naudmenos buvo apleistos, akivaizdžiai nesilaikyta gero ūkininkavimo praktikos reikalavimų. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad 2015 m. veiklos nevykdė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįvykdė projekto pagal sudarytą planą. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 72 punktą parama susigrąžinama, jei paramos gavėjas nesilaiko geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų ir neužtikrina, kad žemės ūkio naudmenos ir pasėliai būtų geros agrarinės būklės bei nustoja vykdyti projektą ir taip nepasiekia numatytų tikslų, parama yra susigrąžinama. Teisės aktuose nediferencijuojamos projektų įgyvendinimo stadijos, t. y. faktiškai įgyvendintas, dalinai įgyvendintas, todėl pareiškėjo argumentai, kad grąžinimo sankcija turėtų būti taikyta tik už 2015 m. kuomet jis nevykdė veiklos, laikytina nepagrįsta. Be to, NMA sankcijas taiko griežtai pagal teisės aktų nuostatas, todėl ir šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nustojo vykdyti veiklą, o žemės ūkio naudmenos neatitinka nustatytų reikalavimų, NMA pagrįstai priėmė 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir tik pačiam pareiškėjui paprašius sprendime, išdėstytame skundžiamame rašte, išdėstė grąžintinos sankcijos dydį dalimis.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. BRK-3752 „Dėl skolos grąžinimo dalimis“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti NMA išdėstyti D. V. grąžintinos paramos lėšų sumą po 100 Eur per mėnesį iki pilno grąžintinos sumos dydžio sumokėjimo, sumažinti grąžintiną paramos sumą iki 8000 Eur. Šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.