Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2007-03-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) 20 MGL dydžio bauda;

2) 2008-05-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2009-06-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L., turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,675 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 37,9 %, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, šią naminę degtinę realizavo, t. y. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 2011-01-21, apie 10.45 val., 0,370 dm³ naminės degtinės už 3,5 lito pardavė N. M. bei 2011-01-26, apie 15.40 val., 0,305 dm³ naminės degtinės už 4 litus pardavė S. K..

Be to, jis 2011 m. birželio mėnesį, turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011m. birželio 10 d., nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė naminę degtinę, kurios bendras kiekis yra 8,940 dm³ (litro), tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (42,5 - 43,1) %, bei (duomenys neskelbtini), esančio buto sandėliuke, priklausančiame A. A., laikė naminę degtinę, kurios bendras kiekis yra 9,870 dm³ (litro), tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (43,4 -43,6) %, iš viso neteisėtai laikė 18,810 dm³ (litro), iki kol 2011 m. birželio 15 d., 15.40 val. kratos metu naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, neteisėtai įgijo ir savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti, laikė naminę degtinę, kurios bendras kiekis 5,970 dm³ (litro), tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (39,1 - 46.3) %, iki kol 2011 m. spalio 14 d. 9.30 val. kratos metu naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnes negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-06-15 turėjo nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų 74 582 Lt piniginių lėšų, kurios 2011 m. birželio 15 d., 15.40 val., kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Kaltinamasis J. L. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta laikęs naminę degtinę. Dėl epizodo su N. M. kaltės nepripažįsta, nes jis nepardavinėjo naminės degtinės. N. M. buvo daromas spaudimas, todėl ji davė tokius parodymus. 2011 m. pradžioje jis turėjo naminės degtinės, ją nusipirko sau. Kartais jo paprašydavo parduoti naminės degtinės. Ankščiau naminės degtinės pardavimu užsiimdavo jo žmona, būdavo, kad ir jis kartais parduodavo. Dėl epizodo su S. K. – 2011-01-26 turėjo naminės degtinės, bet S. K. nepardavė. Gal senais laikais ir yra pardavęs naminės degtinės benamiams, kai dar buvo gyva žmona. 2011 m. birželio mėnesį, jis grįžo iš apklausos, pas jį pareigūnai namuose rado 8,940 dm³ (litro) naminės degtinės. Su sandėliuku jis neturi nieko bendro, jo namuose rado panašų raktą nuo A. A. rūsio durų. Nežino iš kur tas raktas atsirado namuose, gal sūnus rado tą raktą. Jis nesinaudojo A. A. sandėliuku, degtinė buvo ne jo. 8 litrai degtinės, rasti jo namuose, buvo skirti jo poreikiams, jis ketino važiuoti į kaimą, būtų tą degtinę išgėręs su draugais. Dėl epizodo, kad 2011-10-14 neteisėtai laikė 5,970 dm3 (litro) naminės degtinės, tai ta degtinė buvo ne jo, o jo sūnaus D. L., jis žadėjo tą degtinę vežti į kaimą. Sūnus jau keturis metus gyvena su juo, nors jo deklaruota gyvenamoji vieta yra prie Šiaulių m. savivaldybės. Dėl epizodo, kad jo namuose buvo rasta daugiau nei 500 MGL vertės turto – pareigūnai namuose rado pinigus, kuriuos susitaupė per visą savo gyvenimą kartu su savo žmona, abu taupė, neišlaidavo. Visus pinigus dėjo į kojinę. Žmona iš savo brolio buvo gavusi 17 000 Lt. Nežino, kiek pajamų gavo už ankščiau parduotą naminę degtinę, galėjo sutaupyti iki 1000 Lt. Iš jo paėmė ir tuos pinigus, kuriuos sutaupė už parduotą naminę degtinę, kartu su visais pinigais. 2003-12-31 turto deklaracijos nepildė, nes nėra susipažinęs su įstatymais. Gyvendamas su žmona buvo susitaupęs 45 000 Lt. E. S. jo žmonai davė 17 000 Lt. Žmona mirė 2008 m. gegužės 7 d. Jo žmona iš savo tėvų nieko nepaveldėjo, nes ji nesutarė su savo mama, todėl žmonos mama visą turtą paliko sūnui. Žmonos brolis draugiškai pasidalino palikimu su jo žmona. Jis matė, kaip E. S. davė pinigus jo žmonai, jokių dokumentų niekas nepasirašė. 2003 m. jis kartu su žmona galėjo turėti apie 45000 Lt, tiksliai neskaičiavo, negalėjo būti taip, kad tuo metu turėjo 65000 Lt.

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas, jis gerai sutardavo su jo sūnumi. Su kaltinamuoju yra bendravęs vieną kartą, yra iš jo pirkęs naminės degtinės. Nusipirko pusę litro degtinės ir jį pagavo policijos pareigūnai prie konteinerio ir nuvežė į nuovadą. Pas jį rado naminės degtinės, kurią buvo nusipirkęs iš J. L.. Jis nežino iš kur J. L. atnešė degtinės, nes jis laukė prie durų.

Liudytoja A. A. teisme parodė, kad kaltinamasis J. L. yra jos kaimynas. Sandėliuku ji nesinaudoja nuo pat pradžių, kai atsikėlė gyventi į tą namą. Kažkoks kaimynas pamatė, kad ji nesinaudoja sandėliuku, tai jis jos paprašė, kad leistų jam naudotis. Viskas buvo labai senai, gal prieš 26 metus. Kuris kaimynas prašė, ji neatsimena. Negali tikrai pasakyti ar tai buvo J. L., ar ne. Ji leido kaimynui naudotis savo sandėliuku, nes jis jai nereikalingas. Ji niekada nesidomėjo ir nežiūrėjo kas yra laikoma sandėliuke. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jai priklausantis sandėliukas yra atskiras su durimis, durų raktų nebuvo. J. L. gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir ji. J. L. gyvena trečiame aukšte, ji penktame. Ji dirba ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, todėl nemato, kas ateina pas J. L..

Iš 2011-01-31 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0100 matyti, kad specialistas atlikęs tyrimą pateikė išvadą, kad skystis, esantis viename 0,5 dm³ butelyje, paimtame 2011-01-21 iš N. M., yra 0,370 dm³ (litro) naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,9% (1 t., 31 b. 1.).

Iš 2011-03-08 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio nurodymo matyti, kad N. M. buvo nubausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2011-01-21, 10.45 min. ties Sevastopolio g. 11, Šiauliuose, buvo sulaikyta gabenant 0,370 l naminės degtinės (1 t., 48-49 b. 1.).

Iš 2011-01-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad liudytojas S. K. pateikė vieną 0,5 litro talpos plastikinį butelį su skysčiu, turinčiu specifinį namų gamybos alkoholinio gėrimo kvapą (1 t, 35-36 b. 1.).

Iš 2011-02-04 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0120 matyti, kad specialistas atlikęs tyrimą padarė išvadą, kad skystis, esantis 0,5 dm³ butelyje, paimtame iš S. K., yra 0,305 dm³ (litro) naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,7% (1 t., 38 b. 1.).

Iš 2011-03-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-783076-11 matyti, kad S. K. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2011-01-26 15.43 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu buvo sulaikytas gabendamas 0,305 1 naminės degtinės (1 t., 47 b. 1.).

2011-06-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo D. N. tarnybinio pranešime nurodyta, kad 2011-06-15, kartu su tyrėjais J. K. ir R. M. buvo nuvykta prie (duomenys neskelbtini) namo Šiauliuose. Nuvykus prie minėto namo, apie 15.20 val., pamatė į (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę įeinantį asocialios išvaizdos vyriškį. Eidami iš paskos pareigūnai pamatė, kad vyriškis stovi prie 14 buto durų. Pareigūnams priėjus prie vyriškio atsidarė 14 buto durys, jas atidaręs J. L., pamatęs pareigūnus, metė į juos rankose turėtą 0,7 l talpos butelį su skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą ir norėjo uždaryti buto duris (1 t., 65-66 b. l.).

Iš 2011-06-20 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0811 matyti, kad specialistas atlikęs tyrimą nustatė, kad skysčiai, esantys dvylikoje butelių, paimtų iš J. L. yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (42,5 - 43,1) %. Tirti pateiktos naminės degtinės bendras kiekis 8,940 dm (litro). Skysčiai, esantys dviejuose buteliuose ir viename inde, paimtuose iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio 25 butui, yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (43,4 - 43,6) %. Tirti pateiktos naminės degtinės bendras kiekis 9,870 dm³ (litro) (1 t., 103-104 b. 1.).

Iš 2011-10-14 kratos protokolo matyti, kad J. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti buteliai su namine degtine: plastikiniai buteliai 0,5 1 talpos, 11 vnt., plastikiniai buteliai 0,7 1 talpos, 1 vnt. (2 t., 55-56 b. 1.).

Iš 2011-10-19 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-1356 matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad skysčiai esantys dvylikoje butelių, paimtų 2011-10-14 kratos metu iš J. L., yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas (naminė degtinė), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija (39,1 - 46,3) %. Tirti pateiktos naminės degtinės bendras kiekis 5,970 dm³ (litro) (2 t., 58-59 b. 1.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodyta, kad J. L., turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė naminę degtinę, 0,675 dm³ , kurią per du kartus, t.y. 2011-01-21, apie 10.45 val., 0,370 dm³ naminės degtinės už 3,5 lito pardavė N. M. ir 2011-01-26, 15.43 val. 0,305 dm³ pardavė S. K., tokiu būdu ją realizavo. Šias aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklausto policijos pareigūno K. Milčinausko parodymai, kad turimais duomenimis J. L. laikė ir pardavinėjo naminę degtinę ir atliekant patikrinimus buvo sulaikyti N. M. ir S. K. įsigiję naminės degtinės, kaip nustatyta iš J. L., bei liudytojų N. M. ir S. K. parodymai, kurie iš karto po sulaikymo nurodė, jog su savimi turėtą naminę degtinę įsigijo iš J. L. – N. M. nurodė J. L. apibūdindama jo gyvenamąją vietą bei atpažindama jį asmens parodymo atpažinti metu, S. K. nurodydamas ne tik J. L. gyvenamąją vietą, bet ir jo vardą. Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina daiktų pateikimo, asmens parodymo atpažinti metu protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadose, kuriomis nustatyta, kad rastas pas N. M. ir S. K. skystis yra 37.9 proc. naminė degtinė, esantys duomenys. N. M. ir S. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai iš esmės yra analogiški teisiamojo posėdžio parodymams, tai kad liudytojai praėjus nemažam laiko tarpui negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, teismas nelaiko jų parodymų nenuoseklumu. Teismas nenustatė priežasčių, jog N. M. ir S. K. galėtų apkalbėti kaltinamąjį J. L. ir nustatant įvykio aplinkybes šių liudytojų parodymais remiasi tiek duotais teismo posėdžio metu, tiek parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas taip pat nenustatė priežasčių, jog liudytojas K.Milčinauskas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį, todėl jo parodymais taip pat remiasi visiškai. Naminės degtinės įgijimo ir laikymo aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo J. L. parodymai – jis neneigia, kad savo bute 2011 m. sausio mėn. pradžioje buvo įsigijęs naminės degtinės, tačiau teigė ją laikęs savo reikmėms, neigią ją pardavęs N. M. ir S. K.. Tokius J. L. parodymus paneigia aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, bei aukščiau aptartuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys, be to, N. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu J. L., pateikdamas jai klausimą nurodė, kad naminę degtinę jis pardavinėjo po 5 litus, todėl tokią J. L. poziciją teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pagal nustatytas aplinkybes teismas laiko, jog J. L. veiksmai dėl 2011-01-21 ir 2011-01-26 realizuotos naminės degtinės N. M. ir S. K., yra viena tęstinė veika, nes nustatyta, jog laiko tarpas tarp jos realizavimo yra vos 5 dienos ir tame laikotarpyje nenustatyta, jog J. L. dviem atskirais atvejais būtų įsigijęs atitinkamai 0,370 dm³ ir 0,305 dm³ naminės degtinės, be to remiantis specialisto išvada parduota naminė degtinė buvo tos pačios koncentracijos. Todėl J. L. veiksmus dėl 2011-01-21 ir 2011-01-26 teismas kvalifikuoja kaip vieną tęstinę veiką, kaltinime susumuojant įgytos ir parduotos naminės degtinės kiekį ( 0,370 dm³ + 0,305 dm³ = 0,675 dm³ ). Kaltinime nurodytą naminės degtinės kiekį 370 dm³, teismas tikslina ir laiko, kad tai padaryta spausdinimo klaida, kadangi nustatyta, jog pas N. M. buvo rasta ir paimta 0,370 dm³ naminės degtinės. Pagal nustatytas aplinkybes veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas naminės degtinės laikymas, turint tikslą ją realizuoti ir jos realizavimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes J. L., suvokdamas, jog naminę degtinę įsigyti ir laikyti bei parduoti draudžiama, jos įsigijo ir pardavė dviem asmenims.

Teismas laiko įrodyta, kad J. L., 2011 m. birželio mėnesį, turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 10 d., bei nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), esančio buto sandėliuke, priklausančiame A. A., iš viso neteisėtai laikė 18,810 dm³ (litro) naminės degtinės, iki kol 2011 m. birželio 15 d., 15.40 val. kratos metu naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamojo kaltę dėl šio epizodo patvirtina kratos protokole (1 t., 67-96 b. 1.) ir specialisto išvadoje (1t., 103-104 b.l.) esantys duomenys, kad 2011-06-15, J. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rastuose ir paimtuose buteliuose rastas bendras naminės degtinės kiekis 8,940 dm³, to paties namo sandėliuke rastas ir paimtas naminės degtinės bendras kiekis 9,870 dm³, 2011-06-15 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo D. N. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2011-06-15 pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) J. L. atidaręs buto duris į pareigūnus metė rankose turėtą 0,7 l talpos butelį su skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą ir norėjo uždaryti buto duris (1 t., 65-66 b. l.) bei posėdžio metu apklaustų liudytojų S. K., N. M. parodymai, jog jie ne vieną kartą pirko naminę degtinę iš J. L., kad iš jo galima nusipirkti naminės degtinės jiems nurodė kiti benamiai, B. B. parodymais, kad ji daug kartų matė asocialiai atrodančius asmenis, kurie eidavo pirkti naminės degtinės iš kaltinamojo, kad anksčiau (duomenys neskelbtini) name buvo du naminės degtinės pardavimo „taškai“, dabar liko vienas pas kaltinamąjį J. L., kad ir po 2011m. sausio 21 d., pas J. L. toliau lankosi asocialūs asmenys, A. A. parodymais, kad jai priklauso (duomenys neskelbtini) namo sandėliukas Nr. 25, tačiau ji juo nesinaudoja daugiau nei 26 metus, kai atsikėlė sandėliuko raktą davė kažkokiam kaimynui, bet kokiam, nepamena. J. L. yra jos kaimynas, tačiau ar ji jam davė raktą, neprisimena.

Kaltinime nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina paties kaltinamojo J. L. parodymai, jog bute rasta naminė degtinė yra jo, tačiau ją laikė savo reikmėms, jos nepardavinėdavo, kartais tik pavaišindavo užeinančius žmones, veždavosi į kaimą. J. L. nurodytas aplinkybes, jog sandėliuke rasta naminė degtinė buvo ne jo, teismas vertina kritiškai kaip jo ginybinę poziciją ir remiasi jo parodymais duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, jog naminė degtinė, rasta jo namuose ir sandėliuke, buvo jo. Šios jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės sutampa su posėdžio metu apklaustos liudytojos N. M. parodymais, jog J. L. eidavo naminės degtinės parsinešti į sandėliuką („sklepą“), kad jis ten eidavo patvirtino ir posėdžio metu apklausta kaimynė B. B., be to pas J. L. namuose buvo rastas raktas nuo kaltinime nurodyto sandėliuko. Nors J. L. neigia įgijęs ir laikęs naminę degtinę, turėdamas tikslą ją realizuoti, nurodydamas, jog ją pirko savo reikmėms bei paaiškindamas, kad ją naudojo sau bei svečių vaišinimui, ruošėsi vežti į kaimą atsiskaityti už šienapjūtės darbus, tačiau pažymėtina tai, kad asmenų vaišinimas bei atsiskaitymas namine degtine už darbus taip pat yra naminės degtinės realizavimas. Todėl teismas tokią J. L. poziciją vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Pagal nustatytas aplinkybes J. L. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas naminės degtinės laikymas, turint tikslą ją realizuoti.

Teismas tikslina kaltinime nurodytą naminės degtinės įgijimo laiką, kad kaltinamasis J. L. naminę degtinę įgijo nevėliau kaip iki 2011-06-10, kadangi tokios aplinkybės buvo nustatytos apklausiant kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei ši aplinkybė neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės. Šios aplinkybės patikslinimas nelaikytinas kaltinimo keitimu ar jo ribų išplėtimu ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Teismas laiko įrodyta, jog J. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, neteisėtai įgijo ir savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 5,970 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios koncentracija yra 39,1-46,3% , iki kol 2011 m. spalio 14 d., 9.30 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina kratos protokole (2 t., 55-56 b. 1.) ir specialisto išvadoje (2 t., 58-59 b. 1.) esantys duomenys, jog J. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2011-10-14 kratos metu rastas ir paimtas bendras naminės degtinės (39,1 - 46,3 %) kiekis yra 5,970 dm³ (litro). Nors kaltinamasis J. L. neigia kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nurodydamas, kad degtinė buvo ne jo, o jo sūnaus D. L., kuris keturis metus gyvena su juo, nors jo deklaruota gyvenamoji vieta yra prie Šiaulių m. savivaldybės, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui, bandant iškviesti jo sūnų D. L. į posėdį, paties J. L. parodymais buvo nustatyta, jog jo sūnaus D. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra prie Šiaulių r. savivaldybės, ir neaišku kur jam siųsti šaukimą, be to atliekant kratą jo sūnaus D. L. namuose nebuvo, J. L. tokių aplinkybių kratos metu nenurodė, šios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. Įvertindamas tai, kad rasta naminė degtinė kaip ir 2011-06-15 kratos namuose metu buvo išpilstyta į butelius, kad J. L. ir po ankstesnės kratos vėl įgijo naminę degtinę, teismas laiko, jog šią naminę degtinę jis įgijo su tikslu realizuoti. Pagal nustatytas aplinkybes J. L. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas naminės degtinės laikymas, turint tikslą ją realizuoti.

Liudytoja G. A. teisme parodė, kad kaltinamasis J. L. yra jos brolis. Ji nežinojo, kad brolis yra kaltinamas naminės degtinės laikymu ir pardavimu. Pas ją brolis neatsiveždavo naminės degtinės. Šeimoje buvo penki vaikai: trys broliai ir dvi seserys, tėvai turėjo žemės. Jai mama testamentu užrašė butą ir 4 ha žemės, kitiems vaikams nekliuvo. Kiti jos broliai ir sesuo dalinosi tėvo žemes. Dokumentus tvarkė sesuo L. S. su broliu V. L.. Kai sesuo pardavė žemę, pinigus ji pasidalino su V. L.. Jai sesuo sakė, kad J. L. davė 35 000 Lt, ji pati to nematė. Jai yra žinoma, kad J. L. žmona, po savo mamos mirties, dalijosi su broliu pinigus gautus pardavus mamos butą. Jai brolis pasakojo, kad žmona su savo broliu pasidalino mamos butą. Ji yra davusi J. L. kelis šimtus litų vaistams nusipirkti, nes brolis yra ligonis.

Liudytoja L. S. teisme parodė, kad J. L. yra jos brolis. Ji nieko nežino apie naminės degtinės laikymą. Ji gyvena Vilkaviškyje. Brolis atvažiuodavo į svečius ir atsiveždavo naminės degtinės lauktuvių, tačiau jo neklausdavo iš kur jis ją gauna. Yra davusi broliui pinigų – 30 000 Lt ir 5000 Lt kai mirė jo žmona. Ji paveldėjo 21 ha žemės, iš kurių pardavė 19 ha prieš šešis metus. Pagal Valstiečių įstatymą žemę paveldėjo ji ir jaunesnysis brolis, kadangi jie gyveno kaime. J. L. žemės nekliuvo, kadangi jis gyvena mieste. Pardavė po 4000 Lt už ha. Žemės pardavimas buvo įformintas notariškai. Pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta už kiek ji pardavė žemę. Pinigus už parduotą žemę ji gavo grynais pinigais, o ne pavedimu. Žemės pirkimo-pardavimo sandorį įformino notarė Vyzienė, kuri dirba Vilkaviškyje. Žemę nupirko pirkėja V. R.. Pardavusi žemę davė broliui 30 000 Lt, šią pinigų sumą broliui davė per kelis kartus, nes žemės pirkėjai ne iš karto sumokėjo. Paskutinį kartą per jo žmonos laidotuves davė 5000 Lt. Negali tiksliai atsakyti, kiek bendroje sumoje davė broliui pinigų, virš 35 000 Lt. Pinigų davimo ji dokumentais neįformino, jokių raštelių nerašė, pinigus davė draugiškai.

Liudytojas E. S. teismui parodė, kad yra J. L. mirusios žmonos brolis. Po jų mamos J. S. mirties liko palikimas: mamos butas, kurį vėliau pardavė už 16 000 Lt ir piniginės santaupos apie 8000-9000 litų. Dar ankščiau mama jam buvo padovanojusi sodo sklypą, kurį pardavė už 12 000 Lt. Po manos mirties jis pardavė butą, sodo sklypą ir gautus pinigus pasidalino su savo seserimi per pusę, t. y. sesei davė 14 000 Lt. Tai buvo apie 2002 ar 2003 metus. Taip pat pasidalino ir paveldėtas pinigines lėšas. Kiekvienam iš jų teko po 3000 Lt grynais pinigais. Iš viso sesei davė 17000 Lt. Mamos butą ir pinigines santaupas jis paveldėjo pagal testamentą, o sodo sklypą jam padovanojo mama po tėvelio mirties. Pinigų perdavimo sesei dokumentais neįformino, jokių raštelių nepaėmė. Jis nežino ką sesuo darė su gautais pinigais. Gautus pinigus už paveldėtą turtą jis pasidalino su savo seserimi, kadangi jis jai ir taip skolingas, nes ji jam padėjo mokytis, padėjo gauti paskyrimą darbui. Mama testamentu sesei nieko neužrašė, nes mama pyko ant sesers. Jam nėra žinomos aplinkybės apie naminės degtinės pardavimą. Dabar su J. L. bendrauja rečiau, jis kartais atvyksta į svečius, kartais jis pas jį užeina.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Aušrytė Simonaitienė, teisme parodė, kad specialisto išvada buvo surašyta pagal pateiktą Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros medžiagą. Liudytojo E. S. pateiktos informacijos ji neturėjo. J. L. seserų dovanotos lėšos: 30 000 Lt 2007 metais ir 5000 Lt 2009 metais yra įvertintos specialisto išvadoje. Surašant specialisto išvadą, ji atkreipė dėmesį, kokias pajamas buvo gavusi G. L., jai dar būnant gyvai tuo laikotarpiu, kai buvo vertinamos pajamos ir išlaidos J. L. atžvilgiu. Jokios kitos informacijos, apie G. L. gautas dovanas ar paveldėtą turtą per tą laikotarpį, ji neturėjo. Po G. L. mirties jos vardu registruotas butas buvo paveldėtas J. L.. Gavus 17 000 Lt dovanotų lėšų, jei tas lėšas dovanoja šeimos nariai, tai nebuvo privaloma deklaruoti. 2003 m. privalėjo deklaruoti pajamas, jei jos viršijo 50 000 Lt. Specialisto išvadoje yra paskaičiuota, kiek J. L. galėjo išleisti pinigų, šie duomenys yra vidutiniai statistiniai duomenys, ir jų paneigti negalima. Kadangi G. L. dirbo epizodiškai, jos atlyginimas buvo nedidelis, pensija buvo nedidelė, todėl jai taikyti 50 000 Lt pajamas nėra jokios galimybės. Pagal turimą informaciją, G. L. neprivalėjo deklaruoti. Pagal VMI sukauptą informaciją, G. L. daugiau nei 50 000 Lt negalėjo turėti. Gyventojas privalėjo pateikti deklaraciją, jei turėjo piniginių lėšų bankų sąskaitose ir ne banke daugiau nei 50 000 Lt. Pateiktoje specialisto išvadoje yra paskaičiuotos abiejų sutuoktinių pajamos, kurios pagrįstos dokumentais. Specialisto išvadoje J. L. skaičiuoja 50 000 Lt, nes toje išvadoje įeina abiejų sutuoktinių pajamos ir skolintos lėšos. Pagal surinktus dokumentus G. ir J. L. galėjo turėti 50 000 Lt per abu asmenis. 2003 m. santuokoje gyvenantys sutuoktiniai, kiekvienas iš jų galėjo turėti po 50 000 Lt ir jų nedeklaruoti.

Teismui pagarsinus 2012-04-16 specialisto išvados Nr. 42.2-R-9 2 lapo 4 eilutę nuo apačios, kurioje nurodyta, kad „J. L. 2003-12-31 galėjo turėti 50 000 Lt, kurių nereikėjo deklaruoti“ (1 t., 141 b. l.) , specialistė A. Simonaitienė paaiškino, kad į šią 50 000 Lt sumą buvo įskaičiuotos ir J. L., ir G. L. pajamos. VMI teigė, kad J. L. turėjo 50 000 Lt, kadangi, surinkus visą informaciją, ką papildomai patvirtino ir papildoma specialisto išvada, kad J. L. galėjo tiek turėti pinigų. Remiantis pateiktais dokumentais, VMI teigia, kad 2003-12-31 G. L. negalėjo turėti 49 000 Lt. Norint ištirti vykdomą veiklą, vadovaujasi visa turima mokesčių inspekcijos informacija ir pateikta informacija, iš kurios galima nustatyti pajamas ir išlaidas. Į tai įeina pajamų deklaracijos ir informacija turima duomenų bazėse. 2008 m. gautos pajamos už draudimą, buvo įskaitytos. Pirminėje specialisto išvadoje nurodė, kad J. L. galėjo turėti 50 000 Lt. Tuo metu neturėjo duomenų, kad G. L. gavo pinigų iš brolio už parduotą sodo sklypą. Jie tuo metu jau užskaitė 50 000 Lt kaip galimai turėtas pajamas, jie užskaitė G. L. pajamas vadovaujantis vienkartiniu turto deklaravimo įstatymu. 2011 m. J. L. pajamų deklaracijos nepateikė. Paskutinė diena, kuomet J. L. privalėjo pateikti pajamų deklaraciją už 2011 m. buvo 2012-05-01, arba 2 d. Specialisto išvadoje nurodė, kad tai buvo nedeklaruotos pajamos, nes nebuvo pateikta deklaracija. J. L. 2011 m. birželio 15 d. neprivalėjo deklaruoti pajamų už 2011 metus. Jei J. L. iki 2012-05-01 būtų deklaravęs pajamas, nebūtų teigę, kad pajamos nedeklaruotos. Jei J. L. būtų deklaravęs kratos metu išimtus pinigus, nebūtų fiksuojamas pažeidimas. Jei nebuvo pasibaigęs laikotarpis pajamų deklaracijai pateikti, reiškia, kad pažeidimo nebuvo. J. L. nepažeidė įstatymo dėl deklaravimo.

Iš 2011-06-15 kratos protokolo matyti, kad iš J. L. buto buvo paimti pinigai - 20935 eurai ir 36800 litų (1 t., 67-96 b. 1.).

Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, jog J. L. grąžinta dalis – 34502 Lt 2011-06-15 kratos metu paimtų pinigų (1 t., 130 b.l.).

Iš 2012-04-16 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados Nr. 42.2-R-9 matyti, kad specialistė Aušrytė Simonaitienė atlikusi J. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, kad J. L. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų mokesčio deklaracijų neteikė ir gautų pajamų nedeklaravo. J. L. vardu VĮ „Regitra“ 2005-07-27 įregistruoto 1986 m. laidos automobilio „Audi 100“, įsigijimo dokumentai sunaikinti pasibaigus saugojimo laikui. Bendro ploto 50,74 m² dviejų kambarių su 2,23 m² rūsiu butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėtas 2008-05-07 mirus sutuoktinei G. L. pagal 2008-09-05 paveldėjimo teise liudijimą Nr. 2-12757. Pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktą 1992-08-06 pirkimo/pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, registro Nr. 8-7546 kopiją, G. L. minėtą butą įgijo 1992-08-06 už 11911 rublių (arba 119,11 Lt), iš kurių 1453 rublių arba (14,53 Lt) 1992-08-02 sumokėjo į Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyrių grynais, o 10458 rublių (arba 104,58 Lt) – valstybės investicinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Dokumentų apie J. L. vardu įsigytą turtą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-06-15 nenustatyta. J. L. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 ir laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-15 patirtos vartojimo ir namų ūkio bei administracinės baudos ir sumokėtos gyvybės draudimo išlaidos bei 2011-06-15 namuose rasti ir išimti pinigai (20936 eurai ir 36800 litų, viso 109088 Lt) nėra pagrįstai teisėtai gautoms apmokestintomis ir deklaruotomis pajamomis. Įvertinant 2010-12-31 ne banko sąskaitose galimai turėtą 34502 Lt piniginių lėšų likutį, nustatyta, kad J. L. 2011 m. (iki 2011-06-15) turėjo 74586 Lt (109088 Lt - 34502 Lt) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų (1 t., 140-144 b. 1.).

Iš 2012-11-28 specialisto išvados Nr. 42.2-R-21 matyti, kad specialistė A. Simonaitienė, atlikusi J. L. ūkinės finansinės veiklos papildomą tyrimą nustatė, kad:

1. Įvertinus papildomam tyrimui pateiktus dokumentus darytina išvada, kad šie dokumentai neturi įtakos ankstesnėms specialisto išvadoms, nes 2012-04-16 specialisto išvadoje Nr. 42.2-R-9 50 000 Lt sumoje buvo užskaitytos galimai 2003-12-31 šeimos turėtos piniginės lėšos, įvertinant piniginių lėšų likučius, turėtus iki 2003-12-31, tame skaičiuje per laikotarpį nuo 1995-06-01 iki 2001-11-22 ir nuo 2003-09-01 iki 2003-10-09 J. L. ir sutuoktinės gautą 14732 Lt darbo užmokestį, per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-12-34 gautas 10309 Lt J. L. VSDFV Šiaulių skyriaus netekto darbingumo, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos išmokas ir iš E. S. gautas 17000 Lt pinigines lėšas. Viso 42041 Lt (14732 Lt + 10309 Lt.+17000 Lt.).

2. 2012-04-16 surašant specialisto išvadą Nr. 42.2-R-9 buvo pateikti ir įvertinti duomenys, kad 2011-06-15 J. L. namuose rastos ir išimtos 109088 Lt (20936 eurai ir 36800 litų) piniginės lėšos, kurios nėra pagrįstos teisėtai gautomis apmokestinamomis ir deklaruotomis pajamomis. Įvertinus 2010-12-31 ne banko sąskaitose galimai turėtą 34502 Lt piniginių lėšų likutį, buvo nustatyta, kad J. L. 2011 m. (iki 2011-06-15) turėjo 74586 Lt (109088 Lt - 34502 Lt) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų. Įvertinus pataisymus, vietoje 2012-04-16 specialisto išvadoje Nr.42.2-R-9 vertinti 20936 eurai, keičiami į 20935 eurus, keičiamos ankstesnėje specialisto išvadoje priskaičiuotos pajamos iš 109088 Lt (20936 eurai ir 36800 litų), į 109084 Lt (20935 eurai ir 36800 litų). Įvertinus 2010-12-31 galimai turėtas 34502 Lt pinigines lėšas ne banke, apskaičiuota, kad J. L. iki 2011-06-15 turėjo 74582 Lt (109084 - 34502 Lt) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų. Pakartotinio tyrimo metu nekeičiami 2012-04-16 specialisto išvadoje Nr.42.2-R-9, pateikti argumentai, kad J. L. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 ir laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-15 patirtos vartojimo ir namų ūkio bei administracinės baudos ir sumokėtos gyvybės draudimo išlaidos bei 2011-06-15 namuose rasti ir išimti pinigai (20935 eurai ir 36800 litų, viso 109084 Lt) nėra pagrįsti teisėtai gautomis apmokestintomis ir deklaruotomis pajamomis. Įvertinant 2010-12-31 ne banko sąskaitose galimai turėtą 34502Lt piniginių lėšų likutį ir ištaisytą techninę rašybos klaidą, nustatyta, kad J. L. 2011 m. (iki 2011-06-15) galimai turėjo 74582 Lt (109084 Lt – 34502 Lt) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų (3 t., 135-138 b. l.).

Iš 2002-04-02 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo matyti, kad po J. S. mirties (2001 m. lapkričio 28 d.) jos turtą paveldėjo testamentinis įpėdinis E. S.. Paveldimą turtą sudaro gyvenamosios patalpos, t. y. 2 kambarių butas su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini), bei piniginiai indėliai su priskaitomais procentais ir priklausančiomis kompensacijomis (3 t., 108 b. l.).

Iš 2002-10-10 sutarties matyti, kad E. S. R. Z. už 16 000 Lt pardavė gyvenamąsias patalpas, t. y. 2 kambarių butą su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini) (3 t., 109 b. l.).

Iš 2003-04-07 Privataus žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad E. S. ir S. S. už 12 000 Lt A. K. pardavė 0,0773 ha žemės sklypą su jame esančiu 1 aukšto plytų mūro sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Lakštingala“ (3 t., 110-111 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas žinoti ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Kaltinimas J. L. aprašant nusikalstamą veiką suformuluotas taip, jog jis turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (65000Lt) žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t.y. per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-06-15 turėjo nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų 74586 piniginių lėšų, kurios 2011-06-15 buvo išimtos kratos metu. Kaltinimo formuluotėje nurodyti abu šios nusikalstamos veikos sudėties alternatyvūs požymiai – „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“. Pažymėtina tai, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokio didesnės, nei 500 MGL (65000 Lt) turto turėjimą, o už tokio, kurį asmuo turi žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas įgytas neteisėtomis pajamomis, t.y. būtina ne tik formaliai perrašyti Baudžiamojo kodekso straipsnio formuluotę, tačiau būtina nurodyti kuriuo iš šios nusikalstamos veikos alternatyvių požymių pasireiškė J. L. žinojimas ar turėjimas ir galėjimas žinoti apie neteisėtomis pajamomis įgytą turtą. Pateiktame kaltinime nenurodyta, kokiu būdu ar kokie veiksmai įrodo kaltinamojo J. L. žinojimą arba galėjimą ir turėjimą žinoti apie turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nesant aiškaus kaltinimo galima tik spėlioti, ar J. L. žinojo, kad jo turimi pinigai gauti pvz. iš nusikalstamos veikos, ar jo sutuoktinė G. L. juos turėjo gavusi kokiu nors neteisėtu būdu ir J. L. apie tai žinojo, ar jis pats juos gavo iš nusikalstamos veikos, jei taip tai kokios, kada ir už kokį laikotarpį, ar vis dėl to, dėl kažkokių nenurodytų aplinkybių jis turėjo ir galėjo žinoti apie minėto turimo turto neteisėtą kilmę. To nepavyko nustatyti ir bylos nagrinėjimo metu. J. L. kaltė, galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, grindžiama specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, kad J. L. 2011 m. turėjo 74 586 Lt nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, kad tokios sumos, įvertinant J. L. pajamas ir išlaidas, jis negalėjo turėti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dalį pajamų, kurios neatsispindėjo finansiniuose dokumentuose, galėjo turėti jo žmona G. L., kuri buvo gavusi pinigų iš brolio E. S.. Ši aplinkybė rodo, jog specialisto išvadoje buvo įvertintos tik tos finansinės J. ir G. L. pajamos, kurios buvo fiksuotos finansiniuose dokumentuose, gautose iš juridinių asmenų, tačiau remiantis dabartiniu reguliavimu, ne visos gaunamos pajamos privalo būti apskaitytos. Pavyzdžiui, remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, paskolos sutartis iki 2 000 Lt gali būti sudaroma ir nerašytine tvarka, dovanojimo sutartis iki 5 000 Lt gali būti nerašytinė ir t.t. Tačiau pagal CK nuostatas įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas savaime nedaro sandorių negaliojančių. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino specialistė, atlikusi kaltinamojo J. L. ūkinės ir finansinės veiklos tyrimą, tiek J. L., tiek jo sutuoktinė G. L. 2003 m. galėjo turėti po 50 000 Lt ir jų neprivalėjo deklaruoti. Be to, pažymėtina ir tai, kad J. L. turėjo prievolę deklaruoti savo pajamas už 2011 m. iki 2012 m. gegužės 1 d., vadinasi, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011-06-15, pareiga deklaruoti pajamas dar nebuvo atsiradusi, ką patvirtino ir posėdžio metu apklausta specialistė, patvirtindama, kad turto deklaravimo įstatymo nuostatų J. L. nepažeidė. Iš to darytina išvada, kad specialisto išvados šioje byloje atspindi tik dalį J.ir G. L. turėtų pajamų, tačiau vien to nepakanka konstatuoti, esant J. L. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos 189¹ straipsnio 1 dalyje požymius. Be to, pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata Baudžiamajam kodekse įtvirtinta tik 2010 m. gruodžio 2 d., kriminalizuojančia neteisėtą praturtėjimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigaliojo 2010 m. gruodžio 11 d.) nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami civilinių įstatymų normomis (CK 6.237-6.242 straipsniai). Nesant nustatytos baudžiamosios atsakomybės už turto, kuris akivaizdžiai negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijimą (veiksmą), negalima kriminalizuoti ir būsenos (turėjimo). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad kaltinamasis J. L. 74 586 Lt šias lėšas galėjo įgyti ir iki 2010-12-11.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad J. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių – žinojimo arba turėjimo ir galėjimo žinoti, kad tas turtas įgytas neteisėtomis pajamomis bei to, kad turtas neteisėtomis pajamomis buvo įgytas po 2010-12-11 ir dėl to jis išteisintinas, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos 189¹ str. 1 d. požymių.

BAUSMĖS SKYRIMAS, KITI KLAUSIMAI

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. L. padarė keturis nesunkius nusikaltimus, neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., 168-174 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 177-179 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovadoje į profilaktines įskaitas ir apskaitas neįrašytas, žinomas kaip asmuo, galinti prekiauti namine degtine, charakterizuojamas neigiamai (2 t., 181 b. l.), yra neįgalus (2 t., 167 b. l.), pensininkas, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertindamas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad J. L. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), todėl jam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina bauda, mažesnė nei baudos vidurkis, kurios subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatomis.

1 stiklinis butelis (0,5 l), su 0,370 dm³ naminės degtinės ir 1 plastikinis butelis (0,5 l), su 0,305 dm³ naminės degtinės, 5 (0,5 l) plastikiniai buteliai su namine degtine, 2 (0,7 l) plastikiniai buteliai su namine degtine, 4 (1 l) buteliai su namine degtine, 1 (2 l) plastikinis butelis su namine degtine, 1 (2,5 l) plastikinis butelis su namine degtine, 1 (5 l) plastikinė talpa, 5,970 l naminės degtinės, saugomi Šiaulių miesto policijos komisariate (1 t. 44, 106 b.l., 2 t., 85b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BPK 94 str. 1 d. 2 p.);kompaktinis diskas su 2011-06-15 kratos J. L. byloje vaizdo įrašu (1 t., 96 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip įrodomoji medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);1 raktas, saugomas Šiaulių miesto policijos komisariate (1 t., 100 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui J. L. ( BPK 94 str. 1 d. 5 p.);kratos metu iš J. L. paimti pinigai 20935 eurai ir likę negrąžinti 2298 Lt, saugomi Šiaulių apskrities policijos komisariate (1 t., 108-128 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui J. L. (BPK 1 d. 5 p.);J. L. socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SD 1463321 (3 t., 112 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui J. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (dėl naminės degtinės realizavimo N. M. ir S. K.) 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (dėl 18,810 dm³ stiprių alkoholinių gėrimų laikymo) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (dėl 5,970 dm³ stiprių alkoholinių gėrimų laikymo) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir galutinę subendrintą bausmę J. L. paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

J. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių.

2012-05-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą ir 2012-10-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. L. priklausančias pinigines lėšas – 74 586 Lt (septyniasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1 stiklinį butelį (0,5 l), su 0,370 dm³ naminės degtinės ir 1 plastikinį butelį (0,5 l), su 0,305 dm³ naminės degtinės, 5 (0,5 l) plastikinius butelius su namine degtine, 2 (0,7 l) plastikinius butelius su namine degtine, 4 (1 l) butelius su namine degtine, 1 (2 l) plastikinį butelį su namine degtine, 1 (2,5 l) plastikinį butelį su namine degtine, 1 (5 l) plastikinę talpą, 5,970 l naminės degtinės, saugomus Šiaulių miesto policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

1 raktą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui J. L.;

kratos metu išimtus 20935 eurus ir likusius negrąžintus 2298 Lt, saugomus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui L. L..

J. L. socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 1463321 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui J. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.