- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-187-492/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-00305-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- N., P. J., N. J.
- Atsakovas
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-494/2010 pagal ieškovų P. J. ir N. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai P. J. ir N. J. patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą A. J. iš gyvenamųjų patalpų, esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai gyvena jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sodo name, esančiame sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-09-25 ieškovai sutiko, kad jų sūnus A. J. savo gyvenamąją vietą deklaruotų jų gyvenamojoje vietoje. Su atsakovu susiklostė faktiniai sodo patalpų panaudos santykiai. Pastaraisiais metais atsakovas A. J. pradėjo nuolatos girtauti, neblaivus kelia triukšmą, daužo ir laužo baldus bei buitinius reikmenis. 2009 metais kelis kartus dėl neblaivaus sūnaus elgesio namuose ieškovai kvietė policiją, kuri atsakovą nubausdavo. Ieškovas P. J. 2009-08-31 per notarą su pareiškimu kreipėsi į atsakovą A. J., kad pastarasis išsikeltų iš sodo namo, tačiau atsakovas atsisakė paimti notaro persiųstą pareiškimą. Paprašius atlaisvinti patalpas, šalių panaudos santykiai pasibaigė. Atsakovas per tris mėnesius patalpų neatlaisvino ir toliau jomis naudojosi be teisinio pagrindo, todėl jis, remiantis CK 4.98 str., iškeldintinas iš sodo namo.
2010 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovas P. J. patikslintame ieškinyje keliamus reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad atsakovas A. J. ne tik girtauja, girtas naudoja fizinį smurtą, jo draugai ieškovus gąsdina, bet atsakovas jau 10 metų nemoka už sodo nameliui, kuriame gyvena, teikiamas paslaugas.
2010 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovė N. J. nurodė, kad ieškinio reikalavimų atsisako. Nurodė, kad ieškinį pasirašyti privertė vyras (ieškovas P. J.), jis geria, ieškovę žemina. Atsakovas negeria ir nesimuša. Jis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad sulaužė duris. Sūnus daro remontą, įstatė langus.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad nuo 16 metų tėvas jį žemino ir tyčiojosi. Jis nesielgė taip, kaip nurodyta ieškinyje. Administracine tvarka baustas už tai, kad viską laužė, bet iš tikrųjų darė remontą, nes nusprendė apsitvarkyti. Gyvena sodo name su tėvais, nes neturi, kur gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakovą A. J. iš gyvenamųjų patalpų, esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovui P. J. 196 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nusprendė grąžinti ieškovui P. J. 130,60 Lt žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad sodo pastatas, esantis SB (duomenys neskelbtini) įsigytas P. J. ir N. J. santuokos metu, todėl sutuoktiniams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Atsakovas ginčo patalpose apsigyveno ieškovui sutikus, tarp namo savininkų ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Atsakovui buvo persiųstas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2009-08-31 pareiškimas, kad jis per tris mėnesius išsikraustytų iš minėto sodo pastato, tačiau atsakovas 2009-09-08 atsisakė šį pareiškimą priimti. Vadinasi, panaudos sutartis tarp šalių baigėsi 2009-12-08. Atsakovas nesutinka gera valia išsikelti iš patalpų. Jis baustas administracine tvarka už tai, kad sodo name, kuriame gyvena, viską laužė, ir pats tai pripažino. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas laikė, kad yra pagrindas atsakovą iškeldinti iš ginčo patalpų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į bylos aplinkybes, vienpusiškai įvertinus ieškovo P. J. teiginius ir pateiktus įrodymus, neatsižvelgus į ieškovės N. J. poziciją. Ieškovas yra dirbęs policijoje, gerai žino įstatymus, bet kokiais būdais siekia atsakovą ir jo motiną N. J. iškeldinti iš šeimos namo, esančio bendrijoje (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini). Pareiškimas išsikelti iš minėto būsto jam nebuvo teikiamas, apie notarės 2009-09-24 liudijimą dėl atsisakymo priimti minėtą pareiškimą sužinojo pamatęs kaip priedą prie ieškinio. Sutinka, kad turėtų išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, tačiau tik esant tinkamai išreikštai patalpų savininko valiai ir įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo būstas įsigytas P. J. ir N. J. santuokos metu, taigi yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovei N. J. atsisakius ieškinio reikalavimo, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos poziciją ir P. J. reikalavimą iškeldinti atsakovą išsprendė ieškovo naudai. Ieškovo nurodyti atsakovo administracinės teisės pažeidimai tariami, dėl jų pastarasis nesiginčijo, nes įstatymų nežino, o advokatą samdyti brangu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (pavadintu apeliaciniu skundu) ieškovė N. J. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į bylos aplinkybes, vienpusiškai įvertinus ieškovo P. J. teiginius bei pateiktus įrodymus, neatsižvelgus į ieškovės poziciją. Ieškinį ieškovė pasirašė pagrasinus P. J., dėl to ieškinyje klaidingai nurodyta, kad atsakovas triukšmauja, laužo daiktus ir kt. Ieškinyje nurodyti administracinės teisės pažeidimai tariami, ieškovė įkalbėjo atsakovą jų neginčyti, kad nesipyktų su tėvu. Apie P. J. kreipimąsi į notarą dėl atsakovo A. J. iškeldinimo N. J. sužinojo tik pirmos instancijos teisme. Ieškovas P. J. seniai grasino iškeldinti iš namų ir ją, ir atsakovą A. J. Kai ieškovė teisme palaikė atsakovą, P. J. ją sumušė. Dėl šių veiksmų ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas. Namas, esantis bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini), P. J. ir N. J. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, prioritetiškai gynė ieškovo P. J. interesus. Būdama minėto namo bendrasavininke, ieškovė turi teisę reikalauti, kad jis nebūtų iškeldintas iš minėto namo.
Atsakovo A. J. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Civilinėje byloje pateikiamas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad žemės sklypas 0,0730 ha ir sodo pastatas 129,92 kv.m. ploto, esantys (duomenys neskelbtini) SB (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti P. J. nuosavybės teise. Nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė kartu su N. J. Su ieškovais kartu gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą nuo 2006-09-25 jų suaugęs sūnus atsakovas A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (l. 3, 13).
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę gyvenamosios patalpos panaudos santykiai (CK 6.629 str. 1 d.). Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl panaudos sutarties nutraukimo, turi būti įvertinta panaudos dalyko specifika – atsakovui buvo suteikta teisė naudotis gyvenamąja patalpa. Tai reiškia, kad panaudos gavėjo įsipareigojimų tinkamas vykdymas, remiantis CK 6.489 str., turi atitikti naudojimosi gyvenamąja patalpa reikalavimus, taikomus gyvenamosios patalpos nuomos atveju, o nutraukiant gyvenamosios patalpos panaudos sutartį, taikytina CK 6.611 str. analogija su išlyga nuomos mokesčio dalyje.
Ieškovas P. J. pateikė teismui įrodymus, kad dėl atsakovo A. J. netinkamo elgesio – viešosios rimties trikdymo – Vilniaus rajono policijos komisariate pradėta administracinė teisena (l. 8, 18). Dėl sūnaus netinkamų veiksmų namuose (atsakovas 2010 m. sausio 9-11 d. girtavo, daužė ir mėtė daiktus, spardė ir sulaužė duris, šūkavo) į Vilniaus rajono policijos komisariatą kreipėsi 2010-01-12 ieškovas P. J. Toks atsakovo elgesys pripažintinas neįmanomu kartu gyventi ir pagrindžia ieškovo P. J. reikalavimą iškeldinti atsakovą.
Be to, atsakovas ilgą laiką nedirba, neturi savarankiškų lėšų pragyventi ir prisidėti prie komunalinių mokesčių apmokėjimo, tai sudaro savarankišką pagrindą gyvenamosios patalpos panaudos sutarčiai nutraukti. Apeliantas nepateikė argumentų nei įrodymų, kurie paneigtų šiuos byloje nustatytus faktus.
Netinkamas atsakovo A. J. elgesys gyvenant kartu su ieškovais laikytinas ir jų nuosavybės teisės, t.y. teisės savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37 str., 4.39 str.). CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas P. J., gindamas savo savininko teises nuo neteisėto atsakovo elgesio, įspėjo jį dėl panaudos sutarties nutraukimo dar 2009-08-31 ir pareikalavo išsikelti (l. 6-7). Atsakovas A. J. atsisakė priimti notarės persiunčiamą įspėjimą, todėl negali gintis argumentu, kad apie jį nežinojo. Be to, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010-02-08 praėjo jau daugiau negu CK 6.642 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo terminas, todėl apelianto argumentai dėl jo teisių pažeidimo netinkamu įspėjimu atmestini.
Atsiliepimas
Ieškovė N. J. bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimų dėl atsakovo A. J. iškeldinimo atsisakė, apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės pritarė apelianto pozicijai, prisidėjo prie apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija jos nurodytų argumentų, kad sodo sklypas ir namas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir tik esant jos sutikimui atsakovas galėtų būti iškeldintas, nepripažįsta sudarančiais pagrindą keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nors sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybe naudojasi, ją valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str.), sprendžiant dėl ieškovo savininko teisių gynimo kito sutuoktinio prieštaravimai turi būti vertinami ir atsižvelgiama į jų pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės N. J. nesutikimo dėl sūnaus iškeldinimo argumentus, nepripažįsta jų pagrįstais, nes ji nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytą neįmanomą kartu gyventi atsakovo elgesį, nepateikė įrodymų, kad atsakovas dirba, prisideda savo lėšomis prie komunalinių paslaugų apmokėjimo. Nesutardama su ieškovu P. J. dėl naudojimosi bendrąja jungtine nuosavybe, ji savo interesus gali ginti pasidalydama turtą, nusistatydama naudojimosi juo tvarką ar kitais įstatyme numatytais būdais, tačiau nepažeisdama kito savininko – P. J. teisėtų interesų.
Kiti apeliaciniame skunde ir ieškovės N. J. atsiliepime išdėstyti argumentai apie šeimos narių tarpusavio nesutarimus, ieškovo P. J. netinkamą elgesį, šioje byloje neturi būti nagrinėjamai, nes nesusiję su ieškovo P. J. savininko teisių gynimu, jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties nutraukimu, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
Remiantis aukščiau aptartais argumentai, atsakovo A. J. apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad ieškovė N. J. savo reikalavimo iškeldinti atsakovą A. J. atsisakė, tai užfiksuota teismo posėdžio 2010-04-08 protokole, ji pasirašė (l. 30, 33), o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsprendė tokio ieškovės pareiškimo įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija papildo priimtą teismo sprendimą, priima ieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui A. J. nutraukia (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Nutraukiant civilinės bylos dalį pagal N. J. ieškinį, jai išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 5 p., 293 str. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Civilinės bylos dalį pagal ieškovės N. J. reikalavimus atsakovui A. J. nutraukti.