Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Byla Nr. ATP-984-120/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
ATP-984-120/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-03850-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Majauskienė
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-984-120/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-03850-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 50.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2012 m. gruodžio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija)Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjo VšĮ „Kauno motorlaiviai“ direktorei A. K. 2012 m. balandžio 25 d. už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 188 str. padarymą surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 23P-1608800-12 konstatuota, kad 2012-04-22 20.30 val. į teritoriją, adresu R. K. g. 120, Kaune, kur yra valstybei priklausanti žemė, pažeidėja pro automatinius vartus patekti prie laivo „Dainava“ savavališkai neįleidžia savininkės S. P. ir šį laivą prižiūrinčio A. M., turinčių visus tam reikalingus leidimus (Nacionalinės žemės tarnybos, Kauno miesto Savivaldybės urbanistikos skyriaus, Kauno marių regiono parko direkcijos).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. AD-63 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-63, A. K. už pažeidimo numatyto ATPK 188 straipsnyje padarymą, paskirta 350 Lt bauda.

Šalies argumentai

A. K. skundu Kauno miesto apylinkės teismo prašė 2012-05-29 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinėje byloje Nr. AD-63 panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi, motyvuodamas ją tuo, kad A. K., įgyvendindama savo teisę į nuosavybę, nesielgė taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisės naudotis jiems priklausančiu turtu, nes neleido A. M. išvažiuoti iš teritorijos, nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų ir, neleisdama tiek A. M., tiek S. P. patekti į teritoriją, kurioje yra S. P. priklausantis lieptas ir laivas, bei išvažiuoti iš jos – savavaldžiavo, A. K. skundą atmetė.

Šalies argumentai

A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, panaikinti.

Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, klaidingai nurodyta aplinkybė, jog buvo neleidžiama įvažiuoti į teritoriją, o ne iš jos išvažiuoti. Pagal „Kauno motorlaivių“ prieplaukos vidaus tvarkos taisykles, galiojančias nuo 2007 m. spalio 24 d. įvažiavimo normali vartų padėtis – uždaryta, todėl negalima daryti išvados, jog ji sąmoningai tyčia uždarė vartus, dėl ko A. M. ir S. P. negalėjo išvažiuoti iš teritorijos. Viešoji įstaiga „Kauno motorlaiviai“ yra įteisinta kaip prieplauka 2007 m. rugsėjo 20 d. R. K. g. 120, Valstybinėje vidaus vandenų inspekcijoje. S. P. teiginys, kad ji turi leidimą laikyti laivą teritorijoje yra neteisingas, nes leidimą turi tiktai lieptui iki detalaus plano patvirtinimo. Paskutinė sutartis A. M. nuo 2010-11-01 iki 2011-04-30. Administracinės komisijos posėdyje ji nebuvo normaliai išklausyta. Pareigūnų paaiškinimas, kad ji atidarė vartus norėdama išvengti didesnio konflikto neteisingas, nes teismo posėdyje ji sakė, kad vartams bandė skambinti keletą kartų. Pareigūnai negalėjo apibūdinti tiksliai vakaro aplinkybių ( kad A. M. visą kelią nuo pastato iki vartų keikėsi, rėkė, plūdo jos vyrą L. K., neminėjo, kad ruošiasi nušauti šunį, liepė jį pririšti). S. P. žadėjo atvykti į VšĮ „Kauno motorlaiviai“ ofisą ir pasirašys sutartį dėl vartų, tačiau neatvyko. Jai tapus direktore, Tarybos buvo įgaliota susitarti su A. M. dėl apmokėjimo už laivą ir lieptą, tačiau jis atsisakęs. Įvykio metu dingo elektra, vartų atverti rankomis nebuvo galima. Teismas nesiaiškino uosto paslaugų sutarties sudarymo, galiojimo ir negaliojimo padarinių. Nesumokėjus pinigų į uostą galima patekti pėsčiomis, tačiau įvažiuoti galima tik su leidimais. A. M. uoste neturi nuosavybės. A. P. atsisakė paslaugų sutarties ir nesudarė susitarimo dėl leidimo vartams, todėl automobiliu negalėjo įvažiuoti į uosto teritoriją, o lieptas, kuris yra pastatytas, nesukuria jai papildomų teisių. Įvykus vartų gedimui, nebuvo įmanomas normalus vartų funkcionavimas, ji savavališkai neuždarė vartų ir nebandė įgyvendinti savo tikros ar tariamos teisės nesilaikydama įstatymų.

Atsiliepimas

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos komisijos pirmininkas atsiliepimu į skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, A. K. apeliacinį skundą atmesti, nes skunde nurodyti teiginiai nepagrįsti, argumentai iš esmės susiję su byloje esančių įrodymų įvertinimu.

Suinteresuoti asmenys (byloje nukentėjusieji) S. P. ir A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. K. teiginia, jog A. M. ir S. P. įleis į teritoriją prie nuosavybės teise priklausančio turto tik tuomet, kai S. P. su ja pasirašys „Uosto paslaugų“ sutartį, neteisėti. Teritorijoje joks uostas nėra įsteigta, uosto paslaugos, neteikiamos, o žemė yra valstybės nuosavybė. Šiai dienai, teritorijos detalieji planai nėra parengti. S. P. yra gavusi reikiamus leidimus naudotis konkrečia kranto dalimi bei eksploatuoti lieptą laivo švartavimui. Laivo laikymui, stovėjimui, kaip ir bet kuriai kitai transporto priemonei leidimų nereikia. Teritorijoje, kurioje įrengtas S. P. priklausantis ir A. M. prižiūrimas lieptas bei laikomas laivas „Dainava“ nėra įrengtas joks VšĮ „Kauno motorlaiviams“ priklausantis įrenginys ar kitas objektas, juo labiau prieplauka. Vartai yra vienintelis patekimas prie liepto ir laivo ir neleisdamas turima nuosavybe naudotis, A. K. jų teises pažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas.

A. K. nubausta už ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą, t.y., už tai, kad ji savavališkai nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, vykdyma savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kitų asmenų ir tokiais savo veiksmais nepadarė esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems jų interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo, nes, asmens teisių įgyvendinimas galimas yra tik įstatymų nustatyta tvarka, o savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas.

ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis reikalauja, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veiktų sąžiningai, laikytųsi protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Pirmos instancijos teismo posėdžiuose ištirti įrodymai rodo, kad 2012 m. balandžio 22 d. 20:30 val. A. M. išvažiuoti iš apeliantės apsitvertos teritorijos, negalėjo, nes ši nepakėlė vartų ir sąlygų jam išvažiuoti, nesudarė. Į įvykio vietą atvykus A. M. iškviestiems policijos pareigūnams N. L. bei Ž. S., vartai buvo atidaryti ir A. M. buvo leista išvažiuoti. 2012 m. balandžio 22 d. N. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apeliantė A. K. A. M. neišleidimą išvažiuoti grindė teisės į jos teritoriją A. M. įvažiuoti bei išvažiuoti, neturėjimu dėl mokesčio už paslaugas nemokėjimo (bylos AD-63 lapas Nr. 57). Dėl šio incidento 2012 m. balandžio 25 d. policijos pareigūnui dėl balandžio 22 d, incidento duotame paaiškinime (tos pačios bylos lapas Nr. 61), apeliantė nurodė A. M. paprašius išleisti išvažiuoti, ji jam liepusi išvažiuoti taip, kaip jis įvažiavo, bei, kad jam išvažiuoti leido tik tada, kai atvyko jo iškviesti policijos pareigūnai. Kartu apeliantė pareiškė ir tai, kad A. M. įleisti į teritoriją jį ir ateityje neketina, nes jis toje teritorijoje jokios nuosavybės neturi ir, kad josios teritorijoje nuosavybę turinčią S. P. ji į teritoriją įleis tik po to, kai ši su ja dėl to pasirašys sutartį. 2012 m. gegužės 8, 22, 29 dienų administracinės komisijos posėdžiuose (tos pačios bylos 64,68,69 lapai), apeliantė taip pat tvirtino, kad A. M. teisės patekti į jos teritoriją neturi ir jokių pretenzijų dėl patekimo į jos teritoriją ir išvykimo iš tos teritorijos reikšti negali, o S. P., nors nuosavybę jos teritorijoje ir turi, bet nėra pasirašiusi sutarties ir už paslaugas nemoka mokesčio, todėl jai į teritoriją leidžiama tik įeiti pėsčiomis. Akivaizdžiai matyti, kad vartų sugedimo versija atsirado tik 2012 m. birželio 8 d. skundo apylinkės teismui surašymo metu, tačiau faktinių duomenų, patvirtinančių apeliantės versijos, jog vartų atidaryti ji negalėjusi dėl elektros nebuvimo, teisingumą, nėra ir nebuvo, tad teismas pagrįstai tokią apeliantės nurodytą versiją vertino kritiškai ir pagrįstai ja nepatikėjo.

A. K. veiksmai, neleidžiant S. P. ir A. M. įvažiuoti bei išvažiuoti iš teritorijos, įstatymų reikalavimams prieštarauja, tačiau jais esminė žala nukentėjusiems, nepadaryta, tad jie yra yra savavališki ir pagrįstai yra kvalifikuoti pagal ATPK 188 str. Įrodymų, kad būtų grėsęs realus pavojus apeliantės nuosavybei ir ji savo tikrų ar tariamų teisių negalėtų apginti kitaip, kaip tik neleisdama A. M. ir S. P. patekti į teritoriją, kurioje yra S. P. priklausantis lieptas ir laivas, bei išvažiuoti iš jos, A. K. taip pat nepateikė, tad, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Regina Majauskienė