- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- eI2-518-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03651-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- M. S.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KS-300 (toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) M. S., dalyvaudamas šios savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11d. posėdyje svarstant ir priimant sprendimą „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2021-2023 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nes sprendimas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jo privačiais interesais, taip pat pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) M. S. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė, nes šios savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11d. posėdyje svarstant ir priimant sprendimą „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“ nedalyvavo, o priimtas sprendimas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jo privačiais interesais.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą ir prašo panaikinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. KS-300 bei įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
2.1. Paaiškina, kad 2021 m. vasario 11 d. devynioliktojo Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant ir balsuojant už darbotvarkės klausimus Nr. 8 „Dėl 2021-2023 m. strateginio veiklos plano patvirtinimo“, bei klausimo Nr. 9 „Dėl Jonavos rajono 2021 m. biudžeto patvirtinimo“, nuo klausimų svarstymo ir balsavimo nenusišalino tarybos nariai M. S. ir B. G.. 2021-2023 m. strateginiame plane, 7 programoje, 3 puslapyje numatyta - įrengti parką Rimkų mikrorajone. Toje pačioje programoje, tarp formuluočių - svarbiausi darbai- numatomas parko Rimkų mikrorajone įrengimas ir numatytos skirti piniginės lėšos - 500 000 Eur.
2.2. Nesutinka su Komisijos teiginiais, kad numatomas įrengti parkas nesiriboja su namu, kuriame gyvena M. S., kad tai neturi įtakos M. S. suinteresuotumui, nes tai prieštarauja projektiniam pasiūlymui, kuriame yra nurodyta, kad statinio vieta - (duomenys neskelbtini) ir teritorija tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) mieste. Be to, Komisija nenagrinėjo to fakto, kad bet kuris gerbūvio pagerinimas, ypač parko įrengimas, padidina tame rajone esančio nekilnojamojo turto kainą. Ši aplinkybė buvo akivaizdžiai ignoruota komisijos posėdyje. Komisija taip pat pripažino Jonavos rajono savivaldybės administracijos paaiškinimą, kad nėra administracinio suskirstymo, kaip (duomenys neskelbtini) mikrorajonas ir pan. Tačiau tai nėra nieko bendro su nagrinėjamu faktu. Taip pat Komisija nenagrinėjo, ar būsimas parkas yra pasiekiamas žmogui einant pėsčiam pasivaikščioti iš namo, kuriame gyvena meras. Kiekvienos gyvenamosios vietovės patrauklumas ir kaina priklauso nuo išvystytos infrastruktūros - susisiekimas, parduotuvės, vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos įstaigos ir pan.
2.3. Mano, kad šie infrastruktūriniai objektai yra susiję ne tik su gyvenamaisiais namais, su kuriais jie ribojasi, bet ir su kitais, kurie lengvai pasiekiami asmeniui be specialių susisiekimo priemonių. Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai patvirtino faktą, kad parko įrengimas didina tos vietovės nekilnojamojo turto kainą. Taigi, ši aplinkybė turėjo būti nustatoma Komisijos posėdyje. Šios aplinkybės nenustatymas ir nulėmė kitokio sprendimo priėmimą. Jei komisijos posėdyje būtų nagrinėta ir patvirtinta ši aplinkybė, komisijos sprendimas būtų kitoks, analogiškas sprendimui mano byloje. Pažymėjo, kad jo atveju pati VTEK nusprendė, kad turto vertė padidėja, gyvenimo sąlygos gerėja ir šiuo atveju, apie didėjančią turto vertę pasisako ekspertai - nekilnojamo turto agentai, tačiau šios aplinkybės Komisija net nenagrinėjo, kas gali kelti abejonių dėl sprendimo objektyvumo ir nešališkumo.
2.4. Akcentuoja, kad suinteresuotumas gali būti tiek tiesioginis, tiek netiesioginis - jei projektas, už kurį balsuojama, didina balsuojančio asmens turto kainą, šis asmuo turi nusišalinti nuo balsavimo. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato, kad „Privatūs interesai - deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.“ Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra nurodęs, kad kiekvienu atveju pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės politiko ar tarnautojo galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013). Taigi turi būti pakankamų ir akivaizdžių duomenų, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.
2.5. Pažymi, kad šiuo atveju Komisija nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, išreiškė savo šališkumą, nes jo atveju buvo priimtas vienoks sprendimas, o mero atveju - visiškai priešingas, nors duomenų apie galimą interesą padidinant turto vertė yra pakankama. Šis Komisijos sprendimas pažeidė jo teises - visų pirma, paneigė asmens lygybės prieš įstatymą principą, nes jo atveju, kuris buvo panašus, jis buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, nes du kartus buvo nubaustas už balsavimą, kurio metu vienu atveju tvirtino lėšų skyrimą gatvės apšvietimo skyrimui, nors šis apšvietimas nesiekė jo giminaičių gyvenamosios vietos, bet užteko, kad jie gyvena gatvėje, kurioje yra įrengiamas apšvietimas, bei kitų atveju, vėl balsavau už tai, kad likusi nepanaudotos gatvės apšveitimui piniginės lėšos būtų panaudota kitiems projektas. Mano, kad nebūdamas susijęs jokia nauda ir protegavimu, net ir šiuo atveju buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Tokiu būdu, siekiama suvienodinti, bei užtikrinti, kad visi asmenys būtų lygūs prieš įstatymą, o kartu ir tarybos narys žinotu, kaip elgtis konkrečiu atveju, kad galėtų laisvai ir nepriklausomai balsuoti, nebijoti kiekvieną kartą būti apkaltintas įstatymo pažeidimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Komisija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Komisija tyrimo metu nustatė, kad projektuojamas Parkas yra vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Parkas ribojasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis bei su keturiais daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Parke numatoma įrengti pėsčiųjų takus, sodinti želdinius, formuoti ramaus ir aktyvaus poilsio zonas: universalią pievą, iškylų aikšteles su lauko kepsninėmis, namo bendruomenės sodą, vaikų žaidimų aikšteles ir kt. Parke numatomas taip pat ir viešasis tualetas bei Parko rytinėje dalyje prie (duomenys neskelbtini) gatvės planuojama 16 vietų automobiliams sustoti.
3.1. Pažymėjo, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, kad M. S. deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), o Parko adresas yra (duomenys neskelbtini). Remiantis žemėlapių duomenimis, M. S. gyvenamoji vieta nesiriboja su Parku ir nuo šio projektuojamo statinio yra nutolusi apie 400-500 m. Priešingai nei su Parko teritorija besiribojančių (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčių daugiabučių namų, prie kurių numatomas formuoti Namo bendruomenės sodas, prie M. S. gyvenamosios vietos nenumatyta jokių aplinkos gerinimo darbų nei automobilių stovėjimo aikštelės (ji projektuojama A. K. gatvėje). Priimant Sprendimą taip pat buvo svarbi aplinkybė, kad Parkas statomas (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini) miesto teritorija nėra suskirstyta į mikrorajonus. Be to, interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiu deklaruojančio asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu, todėl, Komisija padarė išvadą, kad negalima konstatuoti, jog, nagrinėtu atveju, egzistuoja priežastinis ryšys tarp M. S. veikos svarstant ir priimant sprendimą dėl Veiklos plano patvirtinimo ir jo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo galbūt padidėsiančia jo nekilnojamojo turto verte, nes šios aplinkybės tarpusavio priežasčių ir padarinių prasme yra per daug viena nuo kitos nutolusios ir iš esmės laikytinos prielaidomis.
3.2. Komisijos vertinimu, papildomai atlikta pareiškėjo nurodoma nekilnojamo turto kainos analizė, nepaneigtų tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad Parkas yra apie 400-500 metrų nutolęs nuo M. S. gyvenamos vietos, o šalia pastarosios nenumatyti jokie aplinkos gerinimo darbai. Komisija vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo (toliau - LVAT) formuojama Įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktika, t. y. kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, - jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, privatus interesas bei asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su šiame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą (LVAT 2013-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).
3.3. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad kaip analogiją reikia taikyti jo atžvilgiu priimtą Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. KS-175., nes ginčo Sprendime ir pareiškėjo nurodomame Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. KS-175 vertintos aplinkybės bei nustatyti faktai yra skirtingi ir negali būti laikomi identiškais, todėl galutinis juose Komisijos pateikiamas situacijos vertinimas nesutampa, sprendimuose faktinės aplinkybės skiriasi, tiriamieji nebuvo tokioje pačioje faktinėje padėtyje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Komisija, vertindama tapačias (arba itin panašias) situacijas (nes tokiomis jos negali būti laikomos), priėmė skirtingus sprendimus. Pareiškėjo atžvilgiu atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo Savivaldybės taryboje priimant sprendimą dėl savivaldybės biudžeto tikslinimo. Sprendimo projekto priede atskira eilute skiltyje „Asignavimų valdytojų, priemonių pavadinimas“ buvo išskirtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengimas. Nustatyta, kad būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri buvo konkrečiai įvardinta tarybos sprendime, o ne vienoje iš aplinkinių, gyvena bei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo pareiškėjui artimi asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtame sprendime Komisija nedarė tiesioginės išvados, kaip nurodo pareiškėjas, apie didėjančią turto vertę.
3.4. Mano, kad Komisijos Sprendimas nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui, nepažeidžia pareiškėjo jokių teisių ar teisėtų interesų. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (LVAT administracinėse bylose Nr. A442-60/2012; Nr. A602-2102/2012). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
4. Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimo nepateikė, jam apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo nepripažintas Jonavos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) M. S. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) M. S. viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo, argumentuodamas, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11d. posėdyje svarstant ir balsuojant už darbotvarkės klausimus Nr. 8 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2021-2023 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ bei klausimo Nr. 9 „Dėl Jonavos rajono 2021 metų biudžeto patvirtinimo“ numatyta įrengti parką (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini) M. S., tačiau (duomenys neskelbtini) nenusišalino nuo klausimų svarstymo ir balsavimo.
9. Komisija nesutinka su pareiškėjo teiginiais argumentuodama, kad (duomenys neskelbtini) M. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o įrenginėjamo parko adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl, įvertinusi žemėlapių duomenimis, (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nesiriboja su Parku ir nuo šio projektuojamo statinio yra nutolusi apie 400-500 m. Parkas daugiau susijęs su besiribojančių (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčių daugiabučių namų, prie kurių numatomas formuoti Namo bendruomenės sodas, prie (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nenumatyta jokių aplinkos gerinimo darbų nei automobilių stovėjimo aikštelės (ji projektuojama (duomenys neskelbtini) gatvėje), be to, Parkas statomas (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini) miesto teritorija nėra suskirstyta į mikrorajonus.
8.2. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
8.3. Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Įstatymas, Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas, tiria asmenų pranešimus, skundus, prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms (Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
8.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).
9. Iš pateiktos medžiagos ir ginčijamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11 d. posėdyje 8 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas sprendimo „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2021-2023 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ projektas Nr. 12TS-13, kuriam pritarus buvo patvirtintas Savivaldybės strateginis veiklos planas (2021 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 1TS-8, toliau - Veiklos planas). Iš Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11 d. posėdžio protokolo Nr. 2TS-1 bei viešai Jonavos savivaldybės interneto puslapyje skelbiamo šio posėdžio vaizdo įrašo matyti, kad meras M. S. dalyvavo svarstant minėtąjį klausimą ir balsavo už projektą. Iš Veiklos plano projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šio sprendimo projekto tikslas - patvirtinti savivaldybės 2021-2023 metų strateginį veiklos planą, kuriuo vadovaujantis organizuojama savivaldybės veikla ir pagal programas sudaromas savivaldybės biudžetas. Sprendimo projekto uždavinys - pagal skirtingus finansavimo šaltinius, sistemiškai suplanuoti ateinančių 2021-2023 m. strateginio veiklos plano lėšas ir tikslų siekimą, įvertinti išmatuojamais rodikliais, kurie turi parodyti, ar strateginis veiklos plano vykdymas pasiekia planuojamus rezultatus. Savivaldybės tarybos patvirtintame Veiklos plane nurodoma, kad savivaldybė 2021-2023 metais planuoja atlikti keletą svarbiausių darbų (projektų), kuriems bus skiriamas Jonavos rajono savivaldybės mero, savivaldybės tarybos narių, savivaldybės administracijos darbuotojų dėmesys ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto, ES investicijų bei kitų fondų, valstybės biudžeto, kitos lėšos pagal Strateginio plėtros plano tikslus: informacinių kompiuterinių technologijų įsigijimas švietimo į įstaigoms; bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra; socialinio būsto plėtra Jonavos rajono savivaldybėje; kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Jonavos rajono savivaldybėje; (duomenys neskelbtini) parko II etapo darbai (teniso kortų, fontano ir skulptūros įrengimas); parko (duomenys neskelbtini) mi mikrorajone įrengimas; skvero prie Jonavos rajono savivaldybės sutvarkymas; kalnų dviračių trasų Joninių slėnyje įrengimas; prieplaukos ir kelio (duomenys neskelbtini) g. Jonavos mieste įrengimas; pramogų, sporto ir sveikatingumo kompleksų statyba Jonavoje, (duomenys neskelbtini), ir stadiono rekonstravimas; Jonavos miesto baseino statyba; daugiabučių namų kiemų atnaujinimas; Jonavos rajono gatvių apšvietimo modernizavimas ir daug kitų darbų. Veiklos plano programoje „Jonavos rajono savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programa“ (kodas 07) nurodoma, kad ideali gyvenamoji vieta - tai vieta, kuriame sėkmingai derinama įvairi žmogaus veikla (gyvenimas, darbas ir laisvalaikis), kuriame ginamos piliečių teisės, sudaromos geriausios galimos gyvenimo sąlygos, kur reaguojama į gyventojų lūkesčius, stengiamasi atsižvelgti į visų poreikius. Vadovaujantis šiuo principu Jonavos rajono aplinka formuojama siekiant sukurti socialiniu, ekonominiu ir techniniu atžvilgiu pagrįstą, ekologiškai patikimą, estetišką ir efektyviai valdomą aplinką, atitinkančią besikeičiančios miesto bendruomenės ir pavienio žmogaus poreikius. Vienas iš programos tikslų - turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtra, turistų srautų didinimas (kodas 01.02). Šio tikslo uždavinys - vystyti bei įvairinti turizmo ir rekreacijos paslaugų, kūrybinių ir kultūrinių industrijų infrastruktūrą, plėtoti pakankamas ir pasiekiamas turizmo bei rekreacijos paslaugas (kodas 01.02.01). Minėtajam uždaviniui įgyvendinti yra skirtos 3 priemonės, kurios detalizuojasi į veiklas. Įgyvendinant 1 priemonę „Plėsti ir (arba) atnaujinti viešąją rekreacijos ir aktyvaus poilsio paslaugų bei pramogų infrastruktūrą Jonavos rajone“ planuojama atlikti Ramybės parko II etapo darbus (teniso kortų, fontano ir skulptūros įrengimas); įrengti parką Rimkų mikrorajone; sutvarkyti skverą prie Jonavos rajono savivaldybės; įgyvendinti projektą „Aktyvus turizmas - darniam gamtos paveldo naudojimui Lietuvos-Lenkijos pasienyje“; įrengti pėsčiųjų taką ir laiptus į poilsio zoną prie (duomenys neskelbtini) piliakalnio. Šios programos tikslų, uždavinių, priemonių ir veiklų, asignavimų bei produkto vertinimo kriterijų suvestinėje nurodoma, kad parko (duomenys neskelbtini) mikrorajone lėšų poreikis 2021 m. - 500 000 Eur, 2022 m. - 400 000 Eur.
11. Teismo vertinimu, Įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau - deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės politikai yra laikomi asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje. Taigi, meras M. S., yra valstybės politikas, Įstatymo nuostatos jam taikomos visos apimties ir tiesiogiai. Įstatymas įpareigoja deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, bei draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.
12. Todėl, sprendžiant, ar asmuo padarė 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina identifikuoti formaliuosius interesų konflikto požymius ir nustatyti, ar asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Taigi, svarbu nustatyti, ar apskritai buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jo artimas asmuo, kai šioje situacijoje turėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Parko projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto turinio, projektuojamas Parkas yra vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Parkas ribojasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). gatvėmis bei su keturiais daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Parke numatoma įrengti pėsčiųjų takus, sodinti želdinius, formuoti ramaus ir aktyvaus poilsio zonas: universalią pievą, iškylų aikšteles su lauko kepsninėmis, namo bendruomenės sodą, vaikų žaidimų aikšteles ir kt. Parke numatomas taip pat ir viešasis tualetas, Parko rytinėje dalyje prie (duomenys neskelbtini) gatvės planuojama 16 vietų automobiliams sustoti. Aiškinamajame rašte vienas iš pasiūlymų yra įrengti Namo bendruomenės sodą, skirtą šalia Parko stovinčių namų gyventojams, į jį būtų patenkama siaurais takeliais, kad nebūtų Parko lankytojų judėjimo ar triukšmo po langais.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) M. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu parko adresas yra (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų žemėlapių matyti, kad (duomenys neskelbtini) M. S. gyvenamoji vieta nesiriboja su parku ir nuo šio projektuojamo statinio yra nutolusi pakankamai toli. Šalia su Parko teritorija besiribojančių A. K. gatvėje stovinčių daugiabučių namų bus formuojamas Namo bendruomenės sodas, o prie mero M. S. gyvenamosios vietos nėra numatyta jokių aplinkos gerinimo darbų nei automobilių stovėjimo aikštelės (ji projektuojama (duomenys neskelbtini) gatvėje). Be to, parkas statomas (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini) miesto teritorija nėra suskirstyta į mikrorajonus.
14. LVAT savo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, - jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Pripažįstant, kad asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg jį plečiant, privatus interesas ir asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su šiame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą (LVAT administracinėse bylose Nr. A756- 1601/2013; Nr. A442-1009/2014).
15. Taigi, interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiu deklaruojančio asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Parkas, projektuojamas tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) M. S. gyvenamosios vietos, šalia pastarosios nėra numatyti jokie aplinkos gerinimo darbai, neleidžia teigti, kad parko įrengimas padidins mero nekilnojamojo turto vertę ir dėl to jis galbūt negalėjo likti objektyvus ir nešališkas, negalima spręsti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp mero veikos svarstant ir priimant sprendimą dėl Veiklos plano patvirtinimo ir jo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo, ar padidėjusią mero nekilnojamojo turto verte.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S. teikdamas paaiškinimą Komisijai, pažymėjo, jog pagal Jonavos miesto bendrąjį planą, patvirtintą 2011 m. vasario 17 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-47, Jonavos mieste nėra ir niekados nėra buvę teritorinio suskirstymo į mikrorajonus. Projekto pavadinimas „Parko (duomenys neskelbtini) mikrorajone įrengimas“ yra susijęs su tuo, kad miesto gyventojai nuo seno visą (duomenys neskelbtini) „viršutinę dalį“, kurioje yra apie 200 daugiabučių namų ir gal tiek pat individualių namų bei gyvena didžioji dalis miesto gyventojų, vadina (duomenys neskelbtini), nes visai šalia šios miesto dalies yra (duomenys neskelbtini) kaimas. Pabrėžtina ir tai, kad Parkas bus įrengtas dviejų gatvių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sankirtoje, todėl projekto pavadinimui, paprastumo dėlei, pasirinktas (duomenys neskelbtini) mieste šią vietovę apibūdinti žmonių dažnai vartojamas (duomenys neskelbtini) pavadinimas.
16. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, daro išvadą, kad Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) M. S., dalyvaudamas Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11 d. posėdyje svarstant ir priimant sprendimą dėl Veiklos plano patvirtinimo, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad meras M. S. nedalyvavo Tarybos posėdyje svarstant ir priimant sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Biudžetas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Įstatymo nuostatų pažeidimą.
17. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad kaip analogiją reikia taikyti jo atžvilgiu priimtą Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. KS-175., nes ginčo Sprendime ir pareiškėjo nurodomame Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. KS-175 vertintos aplinkybės bei nustatyti faktai yra skirtingi. Pareiškėjo atžvilgiu 2020 metais atlikto tyrimo metu Komisija nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo Savivaldybės taryboje priimant sprendimą dėl savivaldybės biudžeto tikslinimo. Sprendimo projekto priede atskira eilute skiltyje „Asignavimų valdytojų, priemonių pavadinimas“ buvo išskirtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengimas, t. y. būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri buvo konkrečiai įvardinta tarybos sprendime, o ne vienoje iš aplinkinių, gyvena bei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo pareiškėjui artimi asmenys.
18. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
19. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KS-300 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo tenkinti skundo jame išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
20. Teismui atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.