- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-104-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00916-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pran.), Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui G. K., išvadą duodanti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad jos sūnaus A. P. tėvas yra atsakovas G. K., nustatyti su ja vaiko gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo 600,00 Lt išlaikymą vaikui nuo jo gimimo, susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. susipažino su atsakovu G. K.. Su juo bendravo, kartu leido laisvalaikį, turėjo intymių santykių. 2008 m. pradžioje ji persikraustė gyventi pas atsakovą į jo motinai R. K. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio mėn. tapo nėščia, vaikas gimė 2009 m. rugpjūčio 27 d. Sužinojęs apie nėštumą atsakovas buvo nustebęs, iš pradžių lyg ir pripažino tėvystę, ja rūpinosi. Po kelių mėnesių atsakovas tapo šaltas, agresyvus, pradėjo su ja pyktis, todėl dėl savo ir savo vaiko saugumo ji persikraustė pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) mieste, kur su sūnumi gyvena iki šiol. Atsakovui buvo pranešta apie vaiko gimimą, bet jis jokio susidomėjimo vaiku nerodė. Nei ligoninėje, nei namuose jos ir vaiko neaplankė. Šioje byloje atsakovas ginčijo, kad jis yra vaiko Augusto tėvas, tačiau ji tuo niekada neabejojo, tai nustatė ir teismo medicinos ekspertizė. Atsakovas, kiek ji žino, dirba, tačiau vaiko išlaikymui jokių lėšų neteikia. Vaiko išlaikymui jis siūlė 125,00 Lt per mėnesį, bet šių pinigų neužtenka net sauskelnėms. Gyvendama su atsakovu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, palaikė faktinius šeimyninius ir santuokinius ryšius. Ieškovė, gyvendama su atsakovu, dirbo vadybininke iš pradžių atsakovo įmonėje, o po to UAB „Žalvijos transportas“. Su atsakovu gyveno normaliai, pinigų tada užteko abiem, nes atsakovas turėjo savo įmonę UAB „Krasmida“, kuri vertėsi krovinių pervežimu. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas savo įmonėje gaudavo 2000–3000 Lt mėnesinį atlyginimą. Per mėnesį vaikui reikia 150–200 Lt sauskelnėms, apie 150,00 Lt higienos reikmenims, reikia pinigų maistui. Be to, vaikas turi problemų su sveikata, reikia vaistų, kuriems skiria apie 100,00 Lt per mėnesį. Ieškovė savo būsto neturi, gyvena su tėvais, jiems turi mokėti už elektrą, prisidėti perkant kurą, taip pat turi pirkti vandenį vaikui, nes turimo šulinio vanduo gėrimui ir maisto gaminimui netinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės R. P. ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad vaiko A. P. tėvas yra G. K.. Paliko vaikui A. P. tą patį vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gimimo vietą, tautybę, įrašo numerį gimimo metrikų knygoje.
Nustatė, kad vaiko A. P. gyvenamoji vieta yra vaiko motinos R. P. gyvenamoji vieta.
Priteisė iš atsakovo G. K. išlaikymą sūnui A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 450,00 Lt kiekvieną mėnesį, nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki vaiko A. P. pilnametystės.
Priteisė iš atsakovo G. K. sūnui A. P. 900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d.
Vaikui A. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę R. P..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo: 1) Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą ir priteisti iš G. K., nepilnamečio sūnaus A. P. išlaikymui 250,00 Lt periodines išmokas kas mėnesį už šį laikotarpį: nuo 2009-11-10 iki vaiko A. P. pilnametystės bei sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą nuo 900,00 Lt iki 500,00 Lt (už laikotarpį nuo 2009-08-27 iki 2009-11-10). 2) Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą pakeičiant A. P. pavardę į atsakovo, kad sūnus būtų A. K.. 3) Įpareigoti ieškovę, kad privalomai atsakovą informuotų, kokiems vaiko poreikiams tenkinti išleidžiamos iš G. K. priteistos vaiko išlaikymui skirtos lėšos. 4) Peržiūrėti priteistas teismo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą priteisti A. P. išlaikymui 450,00 Lt periodines išmokas kas mėnesį (nuo 2009-11-10 iki vaiko A. P. pilnametystės) ir priteisdamas 900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-08-27 iki 2009-11-10, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Nuo 2010-10-01 atsakovas neturi jokio darbo, nors stengiasi jį susirasti. Prieš tapdamas bedarbiu, nuo 2010-02-22 apeliantas dirbo UAB „Gautus“, kurioje gaudavo 4 Lt mėnesinį atlyginimą. Pareigų atlikimo funkcijos buvo mažareikšmės, todėl per mėnesį dirbdavo apie valandą. Ieškovė melagingai teismui nurodė, kad atsakovas slėps visas gaunamas pajamas, kad tik nereikėtų mokėti už vaiko išlaikymą. Apeliantas turėjo įmonę UAB „Krasmida“, kuri ekonominio pakilimo laikotarpiu teikė pajamas, bet atėjus krizei, turėdamas šią įmonę, patyrė didelius nuostolius. Teismo nutartis dėl bankrutavusio juridinio asmens teisinio statuso šiai įmonei įsiteisėjo 2010-10-21. Apeliantas mokosi aukštosios mokyklos dieniniame kurse ((duomenys neskelbtini)). Už mokslą moka 1946,00 Lt už pusmetį. Dėl atsakovo mokymosi dieniniame skyriuje galimybės dirbti visą darbo dieną yra labai ribotos. Be to, dėl mokslų intensyvumo apeliantas įpareigotas gyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kur vos pavyksta patenkinti būsto ir maitinimosi poreikius. Taip pat atsakovas iš banko yra paėmęs 8 000,00 Lt vartojamąją paskolą, kurią šiuo metu dėl sunkios finansinės situacijos vėluoja mokėti bankui.
2. Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino vaiko poreikius, nurodydamas, kad vaiko išlaikymui reikia skiri po 900 Lt kiekvieną mėnesį. Vaikui tik daugiau nei metai. Tokio amžiaus vaiko poreikiai daug mažesni, nei pvz., tada, kai vaikas jau lanko mokyklą. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, vaiko poreikius, vaiko išlaikymui užtektų 500,00 Lt per mėnesį. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kiek ji realiai išleidžia vaiko išlaikymui, ieškovė apsiribojo tik išlaidų išvardijimu, kurių norint galima sugalvoti daug ir įvairių, nebūtinai atitinkančių tikrąsias išlaidas, patiriamas vaiko išlaikymui.
3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesilaikė proporcingumo principo, įtvirtinto LR CK 3.192 str. Joniškio rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje turimus įrodymus apie atsakovo ir ieškovės materialinę padėtį. Ieškovės gaunamos pajamos siekia apie 1500,00 Lt per mėnesį. Atsakovas jokių pajamų negauna, todėl akivaizdu, jog ieškovės materialinė padėtis yra geresnė. Be to, ji neturi kitų išlaikytinių, yra darbingo amžiaus bei geros sveikatos būklės.
4. Pirmosios instancijos teismas vaikui A. P. paliko tą patį vardą ir pavardę. Su teismo sprendimu palikti vaikui P. pavardę atsakovas nesutinka, mano, kad vaikas turi turėti savo tėvo pavardę – K.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas niekuo nepagrįstais (neįrodytais) atsakovo argumentais, kurių tikrumo atsakovas nepagrindžia leistinais įrodymais. Akivaizdu, kad faktą, jog atsakovas yra bedarbis, gali patvirtinti tik darbo biržos pažyma, kurioje nurodyta nedarbo trukmė, nurodytos išmokos, skirtos šiam bedarbiui; lygiai taip pat darbą ir darbo užmokestį, mokymąsi tam tikroje mokymosi įstaigoje ir mokestį už mokslą patvirtinti gali tik kompetentingos institucijos (atitinkamai darbdavio, mokymo įstaigos administracijos) išduotos pažymos. Šioje byloje atsakovas nė karto nepasinaudojo savo teise pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovo argumentus, o taip pat neįvykdė pareigos pateikti teismui visus duomenis, dokumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas nesutikimas su ieškovės reikalavimais, o apeliaciniame procese – nesutikimas su teismo sprendimu. Ieškovė prieštarauja, kad apeliacinėje instancijoje būtų priimti nauji įrodymai, kuriuos atsakovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, kurios negali būti pripažinti svarbiomis.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos vaikų išlaikymo bylose, o taip pat nepažeidė proporcingumo principo, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. Teismas pakankamai teisingai įvertino tiek vaiko poreikius, tiek ir abiejų tėvų turtinę padėtį bei galimybes tinkamai išlaikyti vaiką. Atsakovas nepakankamai aktyviai ieškojo darbo, neišnaudojo visų įsidarbinimo galimybių, visų galimų teisėtų pajamų šaltinių. Atsakovo minimas 4 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis nebūtų pakankamos pajamos nė vienam darbingam, sveikam, protingai mąstančiam, besirūpinančiam savo vaiko išlaikymu tėvui. Tokias pajamas gaunantys asmenys laikytini socialiai remtinais ir gauna paramą iš valstybės, o tuo atveju, jeigu atsakovas tokia parama nepasirūpino, matyt, jam tokia parama iš tiesų nebuvo būtina.
3. Atsakovas nurodo, jog jam buvęs suteiktas 8 000,00 Lt dydžio vartojimo kreditas. Tai patvirtinančių dokumentų nėra, tačiau akivaizdu, kad taip atsakovas pagerino savo materialinę padėtį, o tai padidina atsakovo galimybę mokėti didesnį išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad atsakovas iš šio kredito vaiko išlaikymui visiškai neskyrė lėšų. Ieškovė nurodė pridedanti dokumentus, patvirtinančius, kad ji taip pat buvo priversta sudaryti vartojimo kredito sutartį 10 000, 00 Lt dydžio kreditui, tačiau šis dokumentas nebuvo pateiktas teismui kaip turintis įtakos ieškovės turtinei padėčiai ir pateikiamas teismui tik po to, kai iškilo šio dokumento pateikimo būtinybė (Lietuvos Respublikos CPK 314 str.).
4. Ieškovė nesutinka, kad šalių sūnui būtų suteikta atsakovo pavardė, nes atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, ugdymo ir auklėjimo, atsakovas vengia vykdyti kitas savo, kaip tėvo, pareigas. Mano, kad ginčai dėl vaiko pavardės spręstini Lietuvos Respublikos CK 3.173 str. nustatyta tvarka.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą Joniškio Vaikų teisių apsaugos skyrius prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad tėvas G. K. nepakankamai rūpinasi savo sūnumi A. P., neatlieka savo pareigos išlaikyti, bendrauti ir auklėti sūnų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimas yra skundžiamas išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse ir nepilnamečio vaiko pavardės suteikimo dalyje.
Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).
Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymų numatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).
Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 000,00 Lt. Iš byloje esančios Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2009-10-13 pažymos matyti, kad ieškovė R. P. 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais gavo 1543,23 Lt išmoką (8 b. l.). Sodros duomenimis, ieškovė 2009 m. liepos–rugsėjo mėnesiais gavo 4789,22 Lt išmoką (9 b. l.). Duomenų apie kitas ieškovės pajamas byloje nėra. Be to, kaip posėdžio metu nurodė pati ieškovė, ji neturi pajamų būsto įsigijimui, gyvena kartu su tėvais, kuriems turi sumokėti už sunaudotą elektros energiją, šildymą (115–116 b. l.). Ieškovė R. P. nuo pat vaiko gimimo, viena, be atsakovo paramos, sūnų augina, išlaiko ir juo rūpinasi, o atsakovas G. K. gera valia sūnaus neišlaiko.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad neturi galimybės nepilnamečiui vaikui teikti 450,00 Lt išlaikymą, nes yra bedarbis, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ((duomenys neskelbtini)). Už mokslą moka – 1946,00 Lt už pusmetį. Faktą, jog apeliantas yra bedarbis, gali patvirtinti tik darbo biržos pažyma, kurioje nurodyta nedarbo trukmė, nurodytos išmokos, skirtos šiam bedarbiui. Taip pat mokymąsi tam tikroje mokymosi įstaigoje ir mokestį už mokslą patvirtinti gali tik kompetentingos institucijos (mokymo įstaigos administracijos) išduotos pažymos. Tačiau atsakovas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus apie tai, kad yra bedarbis ir kad mokosi aukštojoje mokykloje. Atsakovas tikrosios savo turtinės padėties neatskleidė.
Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Atsakovas yra darbingo amžiaus, geros sveikatos, gali susirasti darbą. Be to, pažymėtina, kad atsakovo darbo neturėjimas objektyviai nemaža dalimi priklauso tik nuo paties atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800,00 Lt, todėl mažesnė nei ½ dalis minėto dydžio suma gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo nepilnamečiui vaikui, nes tokiu būdu būtų pažeistos vaiko teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymui mažesnę nei 450,00 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 450,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui. Be to, pažymėtina, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi.
Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi geresnes galimybes išlaikyti sūnų nei atsakovas. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.).
Kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 450,00 Lt išlaikymo dydis yra tinkamas ir apeliacinio skundo motyvais jo mažinti nėra pagrindo, tais pačiais motyvais atmestinas ir apelianto reikalavimas sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 500,00 Lt.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu palikti vaikui P. pavardę. Nurodo, kad vaikas turėtų turėti savo tėvo pavardę – K. Lietuvos Respublikos CK 3.173 str. nuostatos numato, kad kai vaiko gimimas jau įregistruotas ir vaikui vardas ar pavardė, dėl kurių nesutariama, nurodyta gimimo įraše, laikomasi nuostatos, kad vardas ar pavardė vaikui jau suteikti, ir galimybės suteikti juos vaikui iš naujo nenumatyta.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pakeisti skundžiamą Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko pavardės pakeitimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo (CPK 263 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinas 484,00 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 5,10 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 484,00 Lt (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai ir 5,10 Lt (penkių litų 10 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.