Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-7788-583/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-03
Bylos Nr.: eI3-7788-583/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01047-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas: V. J.
Atsakovas: Šilalės rajono savivaldybės tarybos, Šilalės rajono savivaldybės administracijai
Advokatai: Irmantas Balsys, Stanislava Jorudienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7788-583/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01047-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskinei,

naudojant vaizdo konferencijų technologijas nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui V. J. ir jo atstovui advokatui Irmantui Balsiui, atsakovių Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

2021 m. spalio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Šilalės rajono savivaldybės tarybai ir Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) panaikinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. T1-155 „Dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) grąžinti pareiškėją į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas;

3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde teigia, jog 2019 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-131 „Dėl V. J. paskyrimo į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“ jis politinio pasitikėjimo pagrindu buvo paskirtas eiti Šilalės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pareigas.

2021 m. birželio 10 d. įvyko Tarybos posėdis, kurio metu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo pateiktas sprendimo projektas Nr. T25-163. Pagal minėtą projektą turėjo būti sprendžiama dėl slapto balsavimo rezultatų dėl pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį pasitikėjimą, patvirtinimo. Tarybos nariams nubalsavus pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo nuspręsta, be kita ko, atleisti pareiškėją iš Administracijos direktoriaus pareigų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su skundžiamu sprendimu, laikosi pozicijos, jog jis buvo priimtas pažeidžiant individualaus administracinio akto priėmimo procedūras. Teigia, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) reglamentuoja, jog savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus kai, be kita ko, skiriamas savivaldybės administracijos direktorius arba sprendžiama dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų. Atkreipia dėmesį, jog VSĮ reglamentuoja, kad nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių VSĮ nustato slaptą balsavimą, nepriimami.

Pareiškėjas akcentuoja, jog 2021 m. birželio 10 d. Tarybos posėdyje nebuvo laikomasi anksčiau minėtos tvarkos dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų. Tarybos posėdis buvo sušauktas ir vyko nuotoliniu būdu, todėl skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant slapto balsavimo tvarką nustatytą VSĮ.

Akcentuoja, jog remiantis Tarybos posėdžio protokolu akivaizdu, kad svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą buvo padaryti esminiai slapto balsavimo tvarkos pažeidimai. Svarstant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų faktiškai buvo atlikti du balsavimai. Pirmasis balsavimas buvo organizuojamas slaptai, nuotoliniu būdu, neteisėtai vykstančiame posėdyje, o po to buvo paskelbta pertrauka iš Tarybos nariai buvo pakviesti fiziškai atvykti prie balsadėžės. Nepaisant to, Tarybos nariams grįžus po pertraukos ir pratęsus posėdį nuotoliniu būdu, Šilalės rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) pavaduotojas pristatė sprendimo projektą pirmuoju darbotvarkės klausimu, už kurį jau buvo balsuota slaptu balsavimu ir pasiūlė Tarybos nariams pakartotinai balsuoti už tą patį sprendimo projektą. Antras įvykęs balsavimas buvo organizuojamas nuotolinio ryšio priemonėmis ir buvo viešas, nurodant kiekvieno balsavusio asmens valią.

Pareiškėjo nuomone vadovaujantis Tarybos veiklos reglamento nuostatomis Administracijos direktoriaus paskyrimui bei atleidimui iš pareigų yra būtina kvalifikuota balsų dauguma, t. y. už jo kandidatūrą privalo balsuoti daugiau kaip pusę visų Tarybos narių. Taryba iš viso sudaro 25 nariai. Priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjo atleidimui iš pareigų pritarė tik 11 Tarybos narių, todėl sprendimas negalėjo būti priimtas.

Pareiškėjas akcentuoja, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos imperatyvios Tarybos veiklos reglamento ir VSĮ nuostatos. Padaryti pažeidimai yra esminiai ir turėję tiesioginę įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl nustačius šiuos pažeidimus yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. ir jo atstovas advokatas Irmantas Balsys nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė juos tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės taryba ir Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Tarybos veiklos reglamente ir VSĮ yra nurodyta, jog Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Iš išrinktų 25 Tarybos narių, 2021 m. birželio 10 d. posėdyje dalyvavo 16 Tarybos narių, o tai yra paprasta Tarybos narių dauguma. Teisinis reguliavimas nustato, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Remiantis VSĮ ir Tarybos veiklos reglamentu Taryba Administracijos direktorių skiria ar atleidžia slaptu balsavimu.

Paaiškino, jog 2021 m. gegužės 23 d. Tarybos nariai suformavo naują valdančiąją koaliciją iš 14 narių. Meras 2021 m. gegužės 31 d. gavo 13 Tarybos narių pareiškimą, kuriame teigiama, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas pagal jam nustatytas sritis. Gavus ne mažiau ½ Tarybos narių pareiškimą dėl nepasitikėjimo pareiškėju, 2021 m. gegužės 31 d. Mero potvarkiu buvo nuspręsta sušaukti neeilinį Tarybos posėdį. Atsižvelgiant į valstybėje susidariusią situaciją, posėdį buvo sprendžiama rengti nuotolinio ryšio priemonių pagalba. Mero potvarkyje buvo numatyta darbotvarkė, kurios pirmuoju klausimu buvo pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų svarstymas.

Tarybos 2021 m. birželio 10 d. posėdis prasidėjo nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninio ryšio priemonėmis. Meras posėdžio pradžioje informavo narius, jog priimant atitinkamus sprendimus bus vykdomas atviras ir slaptas balsavimas. Slaptas balsavimas įvyko kontaktiniu būdu savivaldybėje, t. y. Tarybos nariams fiziškai dalyvaujant posėdyje. Buvo numatyta pertrauka, kad Tarybos nariai galėtų atvykti į nurodytą vietą ir pareikšti savo valią slaptai balsuojant. Tarybos nariams atidavus balsą ir grįžus į ankstesnes vietas posėdis toliau buvo tęsiamas nuotoliniu būdu. Posėdžio metu balsų skaičiavimo komisija paskelbė slapto balsavimo rezultatus ir buvo nustatyta, kad už pareiškėjo atleidimą iš pareigų balsavo 11 Tarybos narių, 3 Tarybos nariai balsavo „prieš“ ir 2 Tarybos nariai sugadino balsavimo biuletenį. Pabrėžia, jog po slapto balsavimo Tarybos nariai neišreiškė jokių pastebėjimų ar nusiskundimų. Meras pristatė skundžiamo sprendimo projektą su pakeitimais. Už skundžiamą sprendimą buvo balsuojama atvirai.

Tarybos nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad dėl Administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų buvo pažeista slapto balsavimo procedūra ir, kad tuo pačiu klausimu buvo balsuojama du kartus. Pareiškėjos iš pareigų buvo atleistas Tarybos nariams fiziškai dalyvaujant slaptame balsavime. Atvirai buvo balsuojama ne dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, o dėl skundžiamo sprendimo teksto patvirtinimo.

Akcentuoja, jog pareiškėjas skunde klaidingai teigia, kad norint atleisti Administracijos direktorių iš pareigų yra būtina kvalifikuota Tarybos narių dauguma. Pareiškėjo cituojamos Tarybos veiklos reglamento nuostatos reglamentuoja Mero ir Mero pavaduotojo atšaukimą iš pareigų ir jais nesprendžiami Administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimai. Taryba pažymi, jog aptartos faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo atleidimą reglamentuojantis teisės aktai nebuvo pažeisti, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas turi būti atmestas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovių Šilalės rajono savivaldybės tarybos bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovė advokatė Stanislava Jorudienė nurodė, kad palaiko atsakovių poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamo sprendimo 2 punktu Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendė atleisti pareiškėją V. J. 2021 m. birželio 10 d. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (polinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-01-02 iki 2021-07-01), Vietos savivaldos įstatymas (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-01-02 iki 2021-07-01) ir Tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-27 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) (aktuali redakcija galiojusi nuo 2021-02-27 iki 2021-08-31).

VTĮ 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas.

VTĮ 51 straipsnio 7 dalis numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1⁴⁶-837/2010; 2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014). Šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip VSĮ 16 str. 2 d. 9 p. bei VTĮ 44 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010; 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės procedūriniais pažeidimais: 1) skundžiamas sprendimas priimtas ne absoliučia Tarybos narių balsų dauguma; 2) skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant slapto balsavimo tvarkos ir pažeista balsavimo procedūra.

Administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo proceso inicijavimo tvarką reglamentuoja VSĮ 29 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva. Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą, privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 30 d. Merui buvo įteiktas 13 Tarybos narių pasirašytas pareiškimas, kuriuo teigiama, jog naujai sudaryta valdančioji dauguma išreiškė pareiškėjui politinį (asmeninį) nepasitikėjimą ir yra prašoma sušaukti Tarybos posėdį, kuriame būtu svarstomas pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų klausimas. Meras atsižvelgdamas į minėtą pareiškimą, 2021 m. gegužės 31 d. priėmė potvarkį Nr. T3-48 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio sušaukimo“ (toliau – ir Potvarkis), kurio 1 punktu nusprendė šaukti neeilinį Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdį 2021 m. birželio 10 d. 10:00 val. Taip pat nurodyta, kad posėdis vyks nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninių ryšių priemonėmis. Cituojamo potvarkio 2.1 punktu teikiamas klausimas Šilalės rajono savivaldybės tarybai svarstyti dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.silale.lt pateiktos informacijos turinio nustatyta, kad Tarybą sudaro 25 nariai, todėl akivaizdu, kad 2021 m. gegužės 30 d. pareiškimą pasirašė daugiau nei ½ visų Tarybos narių, todėl įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog VSĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta savivaldybės administracijos atleidimo iš pareigų inicijavimo procedūra nebuvo pažeista ir Merui kilo imperatyvi pareiga inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą.

Konstitucijos 119 straipsnyje įtvirtinta savivaldos teisė, laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams, kurią šių administracinių vienetų teritorinės bendruomenės įgyvendina per savo renkamas savivaldybių tarybas. Atskleisdamas konstitucinės savivaldos teisės turinį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (2007 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybių tarybų konstitucinė paskirtis: jos yra politinės atstovaujamosios administracinių vienetų teritorinių bendruomenių institucijos – savivaldos institucijos, per kurias įgyvendinama Konstitucijos laiduojama šių bendruomenių savivaldos teisė.

Tačiau laiduojama savivaldos ir suteikto tarybos nario mandato laisvė nėra absoliuti, savivaldybės tarybos nariai įgyvendindami laiduotą bendruomenių savarankiškumą formuojant savivaldybių vykdomųjų organų sudėtį yra saistomi teisinio reglamentavimo, numatyto Vietos savivaldos įstatyme.

Kaip jau paminėta šiame sprendime, administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra pradėta VSĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytuoju pagrindu - Merui gavus ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Taigi 2021 m. gegužės 31 d. Merui priimant potvarkį Nr. T3-48 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio sušaukimo“ ir darbotvarkės klausimų tvirtinimo, darbotvarkės klausimais numatyta svartyti administracijos direktoriaus atleidimo, savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir kitus klausimus, kurių svarstymui Vietos savivaldos įstatymas numato imperatyvią slapto balsavimo, posėdžio organizavimo ir darbotvarkės paskelbimo bei jos keitimo tvarką. Taigi Merui priimant potvarkį dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio sušaukimo ir tvirtinant darbotvarkę, šios aplinkybės turėjo būti įvertintos, o būtent, ar dėl teikiamos darbotvarkės 2.1 klausimo svarstymo iš vis gali būti rengiamas nuotolinis tarybos posėdis.

Žemesnės instancijos teismas

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio reikšmę „Darbotvarkė“ apibrėžia kaip posėdžių, susirinkimų, suvažiavimų tvarką. Taigi į šią sąvoką patenka ne tik tai kokie klausimai svarstomi, bet ir kokia tvarka šie klausimai svarstomi ir kokia tvarka priimami sprendimai (pvz.: kontaktiniu; visiškai nuotoliniu; mišriu nuotoliniu ir kt.)

Vietos savivaldos įstatymo (aktuali ginčui redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 6 dalis numatė, kad Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Reglamento 56 punkte.

Taigi pagal cituojamą teisinį reglamentavimą 2021 m. gegužės 31 d. Mero potvarkiu patvirtinus 2021 m. birželio 10 d. šaukiamo Šilalės rajono savivaldybės tarybos neeilinio posėdžio darbotvarkę ir 1 punktu numačius 2021 m. birželio 10 d. 10:00 val. šaukti neeilinį Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdį jį organizuojant jį nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninėmis ryšių priemonėmis, bei 2.1 punktu numačius svarstyti siūlymus ir priimti sprendimus, susijusius dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi, darbotvarkė tarybos posėdžio metu iš vis nebegalėjo būti keičiama ir posėdis galėjo vykti kaip buvo numaryta patvirtintoje ir Reglamento nustatyta tvarka paskelbtoje darbotvarkėje - nuotoliu būdu realiuoju laiku. Tai suponuoja išvadą, kad šiame Tarybos posėdyje darbotvarkės 2.1 klausimu sprendimai iš vis negalėjo būti priimami.

Iš 2021 m. birželio 10 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio protokolo Nr. T2-6 (toliau – ir Protokolas) turinio nustatyta, jog 2021 m. birželio 10 d. vykstančiame Tarybos posėdyje dalyvavo 16 Tarybos narių. Pirmuoju Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimu svarstyta dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Protokole fiksuota, kad svarstant V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų klausimą išrinkta balsų skaičiavimo komisija, patvirtintas slapto balsavimo biuletenio pavyzdys ir balsuota slaptu balsavimu.

Kaip jau paminėta, VSĮ 13 straipsnio 7 dalis nenumato galimybės tarybos posėdžio metu papildyti ar pakeisti patvirtintos ir paskelbtos darbotvarkės jei yra sprendžiami klausimai dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi. Taigi darbotvarkė dėl įtrauktų klausimų, kurių sprendimų priėmimui būtina rengti slaptą balsavimą, nebegalėjo būti iš vis keičiama, nes turėjo būti rengiamas kontaktinis, o ne nuotolinis Tarybos posėdis. Iš posėdžio protokole fiksuotos Tarybos posėdžio eigos nustatyta, jog Tarybos nariai net neteikė pasiūlymo dėl darbotvarkės pakeitimo ir toks pasiūlymas nebuvo nei registruotas, nei svarstytas. Taigi Tarybos posėdis turėjo vykti kaip tai numatyta patvirtintoje ir viešai paskelbtoje darbotvarkėje – nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 10 d. posėdžio protokole Nr. T2-6 iš vis nėra nurodoma, kokia tvarka organizuojamas ir vyksta Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarybos posėdžio organizavimo forma šiuo atveju yra ypač svarbi, nes kaip jau minėta, būtent dėl darbotvarkėje numatyto 2.1 punkte sprendžiamo klausimo turėjo būti balsuojama slaptai, o darbotvarkėje numačius posėdį organizuoti nuotoliniu būdu, toks balsavimas iš vis negalėjo būti organizuojamas.

Peržiūrint Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio vaizdo įrašo 1 dalį (šaltinis https://www.youtube.com/watch?v=h-qO8eb8Mmk) nustatyta, kad Meras pristatydamas neeilinio posėdžio darbotvarkę nurodė, jog Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu, o balsuojama bus slaptu balsavimu atvykstant į Šilalės rajono savivaldybės patalpas (įrašo 10-50 sek; 3:45 – 4:20 min). Taipogi iš posėdžio vaizdo įrašo 43:55 – 45:40 min. nustatyta, kad Tarybos posėdžio metu padaryta pertrauka, nurodant, kad Tarybos nariai atvyktų balsuoti į savivaldybės patalpas. Taigi iš cituojamo Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio protokolo turinio ir vaizdo medžiagos nustatyta, kad posėdžio eiga vyko ne pagal paskelbtą darbotvarkę, kurioje buvo numatyta, kad Tarybos posėdis vyks nuotolinių būdu, realiuoju laiku. Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad nebuvo laikomasi 2021 m. gegužės 31 d. Mero potvarkiu Nr. T3-48 patvirtintos darbotvarkės 1 punkto, kuriuo buvo numatyta posėdį organizuoti nuotoliniu būdu.

Pasisakant dėl Tarybos narių slapto balsavimo darbotvarkės 2.1 klausimu pažymėtina, kad VSĮ 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Slaptas balsavimas numatytas ir Reglamento 70 punkte. Taigi įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą Tarybos nariai dėl pareiškėjo V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų dėl išreikšto nepasitikėjimo, galėjo balsuoti tik slaptu balsavimu.

VSĮ 13 straipsnio 11¹ dalis numato jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.

Pagal VSĮ 13 straipsnio 9 dalį Tarybos nariai dėl pareiškėjo V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų dėl išreikšto nepasitikėjimo, galėjo balsuoti tik slaptu balsavimu, o 2021 m. gegužės 31 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. T3-48 1 punktu buvo šaukiamas neeilinis Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdis ir jis organizuojamas nuotoliniu būdu, taigi akivaizdu, kad 2021 m. birželio 10 d. vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje dėl 2.1 darbotvarkės klausimo sprendimai negalėjo būti priimami iš viso, nes tai prieštaravo imperatyviai VSĮ 13 straipsnio 11¹ dalies nuostatai.

Pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 31 d. Šilalės rajono savivaldybės merui jau priimat potvarkį „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio sušaukimo“ turėjo būti žinoma, jog dalis darbotvarkės klausimų negali būti svarstomi šiame posėdyje, nes pirmuoju punktu nuspręsta šaukti neeilinį Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdį jį organizuojant nuotoliniu būdu ir į darbotvarkę įtrauktas 2.1 klausimas, dėl kurio priėmimo turi būti balsuojama slaptai.

Slapto balsavimo paskirtis yra užtikrinti savivaldybės tarybos narių apsisprendimo laisvę, priimant sprendimą svarstomu klausimu, kaip tai numato VSĮ 12 straipsnio 1 dalis. Kaip jau paminėta, Mero potvarkiu nusprendus šaukti neeilinį Tarybos posėdį nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtinus darbotvarkės 2.1; 2.2 klausimus, savivaldybės tarybos nariams turėjo būti akivaizdu, kad rengiant nuotolinį posėdį dėl šių darbotvarkės klausimų nebus galima balsuoti slaptai, nes tai prieštarauja imperatyviai VSĮ 13 straipsnio 11¹ dalies nuostatai, numatančiai draudimą nuotolinio tarybos posėdžio metu priimti sprendimus dėl kurių numatytas slaptas balsavimas. Tai suponavo vienintelę išvadą, kad Tarybos posėdyje tokie klausimai nebus svarstomi ir dėl jų nebus priimami sprendimai, o tai galėjo įtakoti Tarybos narių apsisprendimą tiek dėl balsavimo, tiek dėl dalyvavimo posėdyje. Tačiau tarybos posėdžio metu nesilaikant nei šiame sprendime jau cituotų VSĮ imperatyvių nuostatų, nei Reglamento nuostatų, buvo keičiama tarybos posėdžio darbotvarkė ir priimtas ginčijamas administracinis aktas. Todėl vertinant padarytų pažeidimų pobūdį ir jų teisines pasekmes, akivaizdu, kad šie Tarybos posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimai yra esminiai, nes jais buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, buvo pažeista Tarybos narių teisė laisvai balsuoti svarstomais klausimais.

Šias aplinkybes iliustruoja ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio II dalies vaizdo įrašas, jo 5:36 – 6:50 min (šaltinis: https://www.youtube.com/watch?v=SfOzPPAJQ_Y), kuriame fiksuota, kad tarybos narys teigia nesupratęs nei balsavimo tvarkos, nei kokiu klausimu buvo balsuojama, taip pat posėdžio III dalies 2:50–4:00 min. (šaltinis: https://www.youtube.com/watch?v=JkWIv-_Env0&t=223s), kuriame fiksuotas tarybos nario pasisakymas dėl balsavimo tvarkos ir posėdžio eigos.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad balsuojant nesilaikyta reikalavimo sprendimą priimti Tarybos narių absoliučia balstų dauguma, pažymėtina, jog VSĮ 13 straipsnio 9 dalis, Reglamento 78 punktas numato, kad sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą turi priimti Taryba, kaip kolegiali institucija, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje sprendžiant iš esmės analogišką ginčą (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017). Taigi pareiškėjo argumentai, kad sprendimas galėjo būti priimtas tik Tarybos narių absoliučia balsų dauguma, nepagrįstas. Tačiau nustačius aukščiau įvardintus pažeidimus dėl posėdžio organizavimo ir sprendimo priėmimo procedūrų, ši aplinkybė neturi įtakos šio ginčo nagrinėjimui, todėl dėl to plačiau nepasisakoma.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus byloje nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visumą konstatuotina, kad pareiškėjo V. J. skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. T1-155 „Dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ naikintinas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nurodytos VSĮ ir Reglamente, o pareiškėjas grąžintinas į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Pareiškėjas skunde kelia ir išvestinius reikalavimus – prašo grąžinti jį į Administracijos direktoriaus pareigas ir jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

VTĮ ir VSĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų yra pripažįstamas neteisėtu. VTĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tokiais atvejais sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017; 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis numato, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu pareiškėjo skundo išvestiniai reikalavimai yra tenkinami dalinai ir iš Šilalės rajono savivaldybės pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą iš atsakovių Tarybos bei Administracijos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1815,00 Eur už skundo parengimą bei 605,00 Eur už jo interesų atstovavimą 2021 m. spalio 5 d. vykusiame teismo posėdyje. Iš viso 2420,00 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija IMB Nr. 02259 bei 2021 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. 18 patvirtinančius, kad pareiškėjas už skundo parengimą teismui advokatui sumokėjo 1815,00 Eur. Taip pat pareiškėjas pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija IMB Nr. 02304 ir 2021 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 26, kurie patvirtina, jog pareiškėjas už jo interesų atstovavimą teismo posėdyje advokatui sumokėjo 605,00 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas teismui pateiktas 2021 m. liepos 12 d. (2021 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1517,4 Eur.

Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3793,5 Eur (1517,4 * 2.5). Pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 1815,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už skundo parengimą.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Remiantis teismo 2021 m. spalio 5 d. informacinės pažymos duomenimis, 2021 m. spalio 5 d. vykusio teismo posėdžio pradžia 13.30 val., o pabaiga – 15.40 val. (iš viso 2 val. ir 10 min.). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu konstatuotina, jog posėdžio trukmė yra dvi valandos. Šiuo atveju aktualus yra 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1566,4 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma siekia 156,64 Eur (1566,4 * 0.1). Akivaizdu, jog pareiškėjo, už jo interesų atstovavimą teisme, prašoma priteisti 605,00 Eur dydžio suma viršija Rekomendacijose nustatyta maksimalų priteistiną užmokestį, todėl pareiškėjo prašymas šioje apimtyje tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 313,28 Eur (156.64 * 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo V. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir pareiškėjui iš Šilalės rajono savivaldybės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 2128,28 Eur (1815,00 + 313,28).

Atsakovių atstovė advokatė S. Jorudienė pateikė prašymą, kuriuo prašoma atsakovėms iš pareiškėjo priteisti 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra pagrįsti ir jis tenkinamas, taigi akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas atsakovių naudai, todėl joms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais , 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. T1-155 „Dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“.

Grąžinti pareiškėją V. J. į iki atleidimo eitas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui V. J. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Pareiškėjui V. J. iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priteisti 2128,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo V. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.

Atsakovių Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas