Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį –areštu 90 parų; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį - areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir D. V. paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72 straipsniu, D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8265 Eur piniginių lėšų, o tokių lėšų nesant ar esant nepakankamai – kitokio jam priklausančio 8265 Eur vertės turto konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1.1 jis, dirbdamas UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) , N. mstl., P. rajonas), komercijos direktoriumi, o E. V. nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. būnant formaliu direktoriumi, bendrovės akcininke nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. vasario 22 d. būnant jo žmonai J. V., o nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. spalio 14 d. būnant jo motinai V. V., realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už akcininkę V. V. ir formalų bendrovės direktorių E. V., turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, taip turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ( toliau BAĮ) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 15 d. P. mieste ir rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, per apskaitą tvarkiusią buhalterę A. J., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, kuri dirbo iki 2016 m. gegužės 31 d., o vėliau pats tvarkydamas apskaitą, tyčia, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 reikalavimus:

- 4 straipsnio – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, neišsaugojo ir neatkūrė 2015-2016 m. ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, susijusių su bendrovės gautomis pajamomis ir sąnaudomis, finansiniais rezultatais.

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes į apskaitą neįtraukė 2016 m. spalio mėn. ūkinės operacijos su P. rajono K. S. pagrindine mokykla,

12 straipsnio 1 dalies 1 punktą: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta: Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas“, nes tyrimo metu nebuvo pateikti 2015-2016 m. bendrovės veiklą, ūkines operacijas pagrindžiantys apskaitos dokumentai.

- 19 straipsnio 1 dalį: ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalį: ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”. Nustatyta, kad UAB ,,M.“ nesivadovavo 1995 m. gruodžio 5 d. LR dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nurodymu, kad visi ūkio subjektai privalo: ,,Saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai; užtikrinti kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką“, nes UAB ,,M.“ nebuvo išsaugoti 2015 m. apskaitos dokumentai po metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo.

- 20 straipsnio 1 dalies nurodymu: ,,Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka”, nes bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pradingimo faktas nebuvo užfiksuotas ir jie nebuvo atkurti LR Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 nustatyta tvarka, žinodamas, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo pradėtas Panevėžio apskrities VMI patikrinimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „M.“ veiklos ir siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, taip pat siekdamas bendrovei „M.“ išvengti 7 894 eurų pelno mokesčio už 2015 metus bei 22 380 eurų PVM už 2015-2016 metus sumokėjimo valstybės biudžetui, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, imitavo UAB „M.“ akcijų pardavimą bei dokumentų perdavimą M. Respublikos pilietei – I. M., t. y.:

jis, 2019 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 26 d. paruošė penkias UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo analogiškas sutartis, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad I. M. įsigijo iš jo motinos V. V. po 2 000 vnt. bendrovės akcijų ir tampa vienintele UAB „M.“ akcininke, turėdama 2016 m. rugsėjo 26 dienai 100 proc. UAB „M.“ akcijų, jis pateikė šiose sutartyse savo motinai pasirašyti, kuri nesuprato apie atliekamą veiksmą, ir pateikė pasirašyti tyrimo nenustatytam asmeniui už I. M..

Taip pat jis suklastojo 2016 m. rugsėjo 26 d. UAB „M.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir 2016 m. rugsėjo 26 d. UAB „M.“ dokumentų perdavimo aktą, įrašydamas jame žinomai neteisingus duomenis, kad akcininkė V. V. perdavė I. M. UAB „M..“ buhalterinės apskaitos dokumentus – viso 25 segtuvus ir įmonės antspaudą, akcininkų susirinkimo protokolus ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pateikdamas pasirašyti tyrimo nenustatytam asmeniui už I. M. viename akte bei abiejose aktuose pateikdamas pasirašyti savo motinai V. V., kuri nesuprato apie atliekamą veiksmą, nors realiai bendrovės dokumentų neperdavė.

Taip pat paruošė 2016 m. rugsėjo 26 d. vienintelio UAB „M.“ akcininko sprendimą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad I. M. nutarė atšaukti direktorių E. V. iš pareigų ir direktore paskirti I. M. bei pakeisti buveinės adresą į (duomenys neskelbtini) , V. ir pateikė šiame sprendime pasirašyti tyrimo nenustatytam asmeniui už I. M.,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis per tyrimo nenustatytą asmenį šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas VĮ (duomenys neskelbtini) “, kuris 2016 m. spalio 14 d. duomenų bazėje įregistravo naują UAB „M.“ akcininkę ir direktorę I. M., o bendrovės apskaitos dokumentus slėpė nenustatytoje vietoje, kai dalis dokumentų kratos metu 2016 m. spalio 27 d. bendrovės registracijos ir jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , N. mstl., P. rajone buvo surasta, o kitus už 2015-2016 m. bendrovės veiklą, ūkines operacijas pagrindžiančius apskaitos dokumentus paslėpė nenustatytoje vietoje ir jie nebuvo pateikti tyrimui.

Jis, po bendrovės akcijų pardavimo ir dokumentų perdavimo imitavimo, toliau būdamas faktiniu vadovu ir valdydamas UAB „M.“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas valdymo įrankį-elektroninio mokėjimo instrumentą (banko kortelę), panaudojo ją ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 15 d. 16:01 val. iki 2016 m. spalio 15 d. 16:06 val. V. mieste, (duomenys neskelbtini) iš esančio AB „S.“ bankomato per 9 kartus išgrynino pinigus - 8 265 Eur, kurie priklausė UAB „M.“ gautus 2016 m. spalio 14 d. už atliktus darbus P. rajono K. S. pagrindinei mokyklai pagal pateiktą ir jo nurodymu E. V. pasirašytą 2016 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) . Jis, išgryninęs pinigus, jau tvarkydamas pats apskaitą, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ 2015-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.2 Be to, jis, dirbdamas UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) , N. mstl., P. rajone), komercijos direktoriumi, E. V. nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. būnant formaliu direktoriumi, bendrovės akcininke nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. spalio 14 d. būnant jo motinai V. V., realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei- komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalų bendrovės direktorių E. V., turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus ir valdydamas UAB „M.“ bankinę sąskaitą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu, 2016 m. rugsėjo 2-26 d. laikotarpiu imitavęs UAB „M.“ akcijų pardavimą bei dokumentų perdavimą M. Respublikos pilietei I. M., realiai neperduodamas apskaitos dokumentų, toliau tęsė bendrovės veiklą, būdamas faktiniu bendrovės vadovu, pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. spalio 15 d. Panevėžio mieste ir rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, valdydamas UAB „M“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas valdymo įrankį-elektroninio mokėjimo instrumentą (banko kortelę), panaudojo ją, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 15 d. 16:01 val. iki 2016 m. spalio 15 d. 16:06 val. V. mieste, (duomenys neskelbtini) iš esančio AB „S.“ bankomato per 9 kartus išgrynino pinigus - 8 265 Eur, kurie priklausė UAB „M.“ pagal 2016 m. spalio 14 d. atliktą pavedimą iš P. rajono K. S. pagrindinės mokyklos, o pagal jo nurodymu E. V. pasirašytą 2016 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 8 270,40 Eur už atliktus remonto darbus ir pirkėjui pateiktą šią sąskaitą, išgryninęs pinigus, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų, taip tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „M.“ turtą pinigus – 8 265 Eur.

1.3 Be to, jis, dirbdamas UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. L. k., V. sen., P. raj.) komercijos direktoriumi, o E. V. nuo 2015 m. gegužės 19 d. būnant formaliu direktoriumi, bendrovės akcininkais (po 50 proc.) būnant jo žmonai J. V. ir E. V., realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už akcininkus ir formalų bendrovės direktorių E. V., taip turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, turėdamas savo žinioje bendrovės dokumentus, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016m. lapkričio 08 dienos Panevėžio mieste ir rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, per apskaitą tvarkiusią buhalterę A. J., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, kuri dirbo iki 2016 m. gegužės 31 d., o vėliau pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, neišsaugodamas apskaitos dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, keliamus buhalterinei apskaitai:

-4 straipsnio nurodymus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, nes pradedant nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. bendrovė tyrimui nepateikė ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis ir patirtomis sąnaudomis. Bendrovės 2015-2016 m. buhalterinė apskaita turėjo būti tvarkoma vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, standartais, kad iš pateiktų dokumentų galima (visiškai ar iš dalies) nustatyti UAB ,,D.“ ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir įvertinti turtą, nes pagal 2015-2016 m. UAB ,,D.“ pateiktus apskaitos dokumentus –PVM sąskaitas faktūras ir juose užfiksuotus rekvizitus, iš dalies negalima buvo nustatyti dokumentuose įformintų bendrovės paslaugų faktinį atlikimą: tyrimui nebuvo pateikti 2015-2016 m. UAB ,,D.“ apskaitos dokumentai, kurie pagrįstų paslaugų pardavimo PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotas paslaugas (,,automobilio remontas, frezavimo ir tekinimo paslaugos, plieno gaminiai, metalo gaminiai, suvirinimo darbai, kt.“) ir įvairių prekių (,,kojos apytakos vonelei, kojos įrangos stalui, Rodck sliders kit, ratukai 60 vnt. D56, kronšteinai, gervė WARN Tabor 12K“, nerūdijančio plieno detalės 2 vnt., kt.) pardavimus ir todėl pagal 2015-2016 m. UAB ,,D.“ pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti atliktų darbų savikainos ir finansinių rezultatų;

-12 straipsnio 1 dalies nurodymus: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes pradedant nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. bendrovė tyrimui nepateikė ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis ir patirtomis sąnaudomis. UAB ,,D.“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos – automobilių remonto darbai ir kitos paslaugos nebuvo pagrįstos darbų sutartimis, nebuvo įforminti atliktų darbų aktai, dokumentais, kurie patvirtintų bendrovės paslaugų faktinį atlikimą. UAB ,,D.“ apskaitos dokumentais nepagrindė 2015 m. PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų atliktų paslaugų ir prekių pardavimo ūkinių operacijų už 28372 Eur, o 2016 m. 01-07 mėn. - už 8575,15 Eur bendrą sumą. Dėl nustatytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,D.“ 2015-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Apeliaciniu skundu D. V. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamą nuosprendį, nes apylinkės teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai ir kaltu jis dėl inkriminuotų veikų pripažintas visiškai pagrįstai.

Dėl D. V. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

9. Skundžiamu nuosprendžiu D. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M.“ komercijos direktoriumi, tačiau būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir vadovaudamas bendrovės ūkinei komercinei veiklai, žinodamas apie pradėtą VMI patikrinimą dėl UAB „M.“ veiklos ir siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, imitavo bendrovės pardavimą I. M. : tyčia suklastojęs dokumentus – 5 UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo analogiškas sutartis, dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir vienintelio UAB „M.“ akcininko sprendimą dėl E. V. atšaukino iš pareigų, kuriuos panaudojo pateikdamas VĮ (duomenys neskelbtini) “ ir kuris įregistravo naują UAB „M.“ akcininkę ir direktorę I. M., o bendrovės apskaitos dokumentus slėpė nenustatytoje vietoje ir nepateikė tyrimui, o po imituoto įmonės pardavimo nesurašė kasos pajamų orderių dėl 8 265 Eur, gautų į UAB „M.“ banko sąskaitą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuos už atliktus darbus pervedė P. r. K. S. pagrindinė mokykla ir kuriuos jis išgrynino iš bendrovės sąskaitos, jų tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą, kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ 2015-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10.1 Nuteistasis kategoriškai neigia faktą, kad jis buvo UAB „M.“ ( o taip pat ir bendrovės „D.“) vadovu, teigdamas, kad juo buvo E. V., tačiau nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visuma šią apelianto nurodomą aplinkybę visiškai paneigia.

10.4 Faktą, kad visus bendrovės veiklą liečiančius klausimus spręsdavo D. V., patvirtino ir liudytojų J. G. ir E. L. parodymai apie tai, kad statybos darbų K. S. mokykloje eigą ir kitus su tuo susijusius klausimus aptarė ir statybos darbų atlikimo laikotarpiu bendravo tik su D. V., kuris atstovavo UAB „M.“ kaip šios bendrovės direktorius.

10.6 Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad UAB „M.“ akcininkėmis nagrinėjamu laikotarpiu buvo artimi D. V. asmenys – žmona J. V. ir mama V. V.. Nors jos proceso metu atsisakė duoti parodymus pasinaudojusios joms BPK suteikta teise, tačiau iš aukščiau paminėtos VMĮ operatyvaus patikrinimo pažymos ir jos priedų matyti, kad nuo 2016-02-22 iki įmonės pardavimo akcininke buvusi ir įmonės akcijų pardavimo dokumentuose figūruojanti V. V. pokalbio su ja metu jokios išsamios informacijos apie UAB „M.“ pardavimą VMĮ darbuotojams suteikti negalėjo, nors pardavimo dokumentus pasirašė būtent ji kaip akcininkė, šia tema ji pasiūlė bendrauti su jos sūnumi D. V., o pastarasis ir neneigė, kad įmonės pardavimo klausimais rūpinosi ir su jo nurodoma pirkėja I. M. kelis kartus bendravo būtent jis, o ne akcininkė V. V. ar formalus bendrovės direktorius E. V..

10.7 Visi aukščiau paminėti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad UAB „M.“ faktines direktoriaus pareigas užėmė būtent D. V., nes jis vienintelis rūpinosi bendrovės ūkine ir komercine veikla, todėl jo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip įmonės vadovas, visiškai nepagrįsti.

11. Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, kad įmonė buvo parduota dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės, bendru sutarimu su E. V., tačiau apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog pasitvirtino kaltinime D. V. inkriminuota aplinkybė, kad įmonės pardavimas buvo imituotas, o UAB „M.“ dokumentai paslėpti.

11.1 Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad, visų pirma, įmonė buvo parduota iš karto po to, kai tik D. V. sužinojo apie VMI inicijuotą UAB „M.“ patikrinimą, dėl ko jo buvo pareikalauta pateikti įmonės buhalterinius dokumentus, ką D. V. žadėjo padaryti ir nei pirmo, nei vėliau sekusių pokalbių metu apie tai, kad įmonę ruošimąsi parduoti VMĮ darbuotojams neužsiminė.

11.2 Svarbu yra ir tai, kad dokumentuose nurodoma UAB „M.“ akcijų pirkėja I. M. įmonės pirkimo procese dalyvavo taip, kad jos faktinis dalyvavimas šiame procese nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

11.4 Be to, nors D. V. pateiktame UAB ,,M.“ dokumentų perdavimo akte nurodoma, kad I. M. buvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai, įstatai, registravimo pažymėjimas ir antspaudas ( 1 T. b.l. 34), dalis bendrovės buhalterinių dokumentų buvo rasta D. V. namuose atliekant kratą, tarp jų ir Kasos knyga, Didžiosios knygos operacijos, Ilgalaikio turto apyvarta, ir pan., kurie yra svarbūs, kad nebūtų reikalaujami naujojo įmonės savininko po sandorio dėl akcijų pirkimo pardavimo sudarymo, jei toks būtų buvęs.

11.5 Apie tai, kad įmonė realiai nebuvo parduota, o pardavimas tik imituotas, patvirtina ir tai, kad po UAB ,,M.“ tariamo akcijų pardavimo jokia įmonės veikla nebebuvo vykdoma, VSDF ir VMĮ įmokos nebuvo mokamos, o iš VSAT pranešimo ir tyrimui pateiktos informacijos matyti, kad M. pilietės I. M. LR valstybės sienos kirtimų VSAT informacinėje sistemoje nuo 2016-01-01- iki 2016-11-11 nėra registruota.

11.6 Byloje esantys dokumentai patvirtina ir tai, kad AVMĮ nuo UAB „M.“ sąskaitos nurašė mokestinę nepriemoką už laikotarpį nuo 2016-08-03 iki 2016-10-03 ir išieškojo 14 942,19 Eur ( 2 T. b.l. 8), kas duoda pagrindą teigti, kad D. V., siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei ir žinodamas apie VMĮ atliekamą patikrinimą, imitavo įmonės pardavimą, o įmonės buhalterinius dokumentus paslėpė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo išvados, kad D. V. parodymai apie akcijų pardavimo priežastis ir aplinkybes yra visiškai nelogiški, pagrįstumu. Tokiu būdu, iš išdėstyto darytina jokių abejonių nekelianti išvada, kad D. V. suklastojo įmonės pardavimo dokumentus ir panaudojo pateikdamas juos VĮ „R.“, o bendrovės buhalterinius dokumentus paslėpė siekdamas, kad nebūtų tiriama įmonės veikla ir taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

12. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už tai, kad būdamas atsakingas už UAB „M.“ apskaitos tvarkymą, į apskaitą neįtraukė 2016 m. spalio mėn. ūkinės operacijos su P. r. K. S. pagrindine mokykla. D. V. skunde tikina, kad statybos darbus minimoje mokykloje atliko iki įmonės pardavimo, o ją pardavus sulaukė mokyklos direktorės pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ir todėl juos taisė – papildomai sujungė šildymo vamzdynus. Sąskaitą dėl šių darbų išrašė vėlesne data direktorės J. G. prašymu, nes mokyklos rugsėjo mėnesio buhalterinė apskaita buvo užbaigta. Tačiau tokių jo teiginių byloje esantys įrodymai nepatvirtina.

12.2 Šias J. G. nurodomas aplinkybes visiškai patvirtina ir liudytojo E. L. parodymai apie susitikimą su D. V. dėl statybos darbų trūkumų K. S. pagrindinėje mokykloje pašalinimo organizavimo būtent 2016 m. spalio mėnesį, bei rašytiniai įrodymai – 2016-10-03 išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir K. S. pagrindinės mokyklos sąskaitos išrašo kopija, iš kurio matyti, kad 2016-10-14 į UAB „M.“ sąskaitą buvo pervesta 8270,40 Eur (2 T. b.l. 143-144, 22), kurie sekančią dieną buvo išgryninti V. mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame AB „S.‘ bankomate per 9 kartus ( 2 T. b.l. 21-24). Aukščiau aptarti A. J. ir E. V. parodymai, kad D. V., būdamas faktiniu UAB „M.“ vadovu, disponavo įmonės sąskaitos bankine kortele, leidžia daryti išvadą, jog minimą pinigų sumą išgrynino būtent D. V., o pinigus panaudojo savo reikmėms, nes UAB „M.“ buhalterijoje jų neapskaitė įstatymų nustatyta tvarka.

12.2 Tokiu būdu apelianto teiginiai, kad PVM sąskaita - faktūra Nr. MS31 (duomenys neskelbtini) vėlesne data buvo perrašyta mokyklos direktorės prašymu yra visiškai paneigti kitais įrodymais, todėl atmetami, o aptarti įrodymai patvirtina, kad jis, būdamas atsakingas už UAB „M.“ apskaitos tvarkymą, ūkinės operacijos su P. r. K. S. pagrindine mokykla į buhalterinę apskaitą neįtraukė.

13. Kadangi apylinkės teismo ištirtų bei aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčitinai nustatyta, kad D. V. laikotarpyje nuo 2015-10-16 iki 2016-10-15, būdamas faktiniu UAB „M.“ vadovu ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų, o dalį įmonės buhalterinių dokumentų paslėpdamas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ 2015-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jis kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas visiškai pagrįstai.

14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį be kita ko nuteistas ir už tai, kad tyčia paslėpė UAB „M.“ apskaitos dokumentus ir dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, iš nuosprendžio nustatomosios dalies kaip perteklinė šalintina D. V. inkriminuota aplinkybė, kad jis pažeidė ir BAĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas: ,,Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka”, nes bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pradingimo faktas nebuvo užfiksuotas ir jie nebuvo atkurti LR Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 nustatyta tvarka, nes atsižvelgiant į tai, kad buhalteriniai dokumentai apelianto buvo slepiami tyčia, kaltinimas dėl jų atstatymo iš esmės yra nelogiškas. Tačiau tai D. V. veikos apimčiai, o tuo pačiu ir veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui jokios reikšmės neturi.

Dėl D. V. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

15. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB ”M.“ priklausantį turtą – 8 265 Eur.

15.1 D. V. apeliaciniame skunde teigia, kad pagal šį straipsnį jis nuteistas nepagrįstai, nes jokių neginčytinų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jo manymu, nėra, o bankine UAB „M." kortele jis tuo metu nebedisponavo, todėl pinigų nuo UAB ”M.“ sąskaitos nuimti negalėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie jo skundo argumentai deklaratyvūs, todėl atmetami.

16. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuoja šiuo turtu ir jį paverčia savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas ypatingas tuo, kad svetimam turtui turi tam tikrus įgalinimus - tai gali būti asmuo, kuriam tas turtas patikėtas einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių pagrindu ir pan.

16.1 Jau buvo pasisakyta, kad D. V., jam inkriminuojamu kaltinime nurodytu laikotarpiu, būdamas UAB ”M.“ faktiniu direktoriumi, vadovavo bendrovės ūkinei komercinei veiklai, taip pat savo žinioje turėjo grynuosius bendrovės pinigus, valdė UAB ”M.“ bankinę sąskaitą ir jos kortelę, todėl savo pareigų pagrindu buvo atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį minėtos bendrovės turtą, taip pat ir už kaltinime nurodytus įmonės banko sąskaitoje esančius pinigus. Taip pat jau aptarta, kad jis, siekdamas išvengti VMĮ patikrinimo, kad nebūtų nustatyta ir ištirta įmonės veikla imitavo bendrovės pardavimą, kas reiškia, jog visi bendrovės perleidimui būtini dokumentai, antspaudas, taip pat ir prisijungimo prie banko sąskaitos įrankiai liko jo žinioje. Nėra ginčo, kad 2016-10-14 į UAB ”M.“ banko sąskaitą P. r. K. S. pagrindinė mokykla pervedė 8270,40 Eur už atliktus remonto darbus, o sekančią dieną nuo bendrovės sąskaitos per 9 kartus buvo išgryninta 8265 Eur suma V. mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame AB „S.‘ bankomate ( 2 T. b.l. 21-24). Kadangi aptariamu metu UAB ”M.“ banko kortele disponavo D. V., akivaizdu, kad joks kitas asmuo be D. V. žinios jų nuo banko sąskaitos nuimti neturėjo jokios galimybės. Nuimti įmonės pinigai įstatymo nustatyta tvarka apskaityti buhalterinėje apskaitoje nebuvo, tokiu būdu daroma abejonių nekelianti išvada, kad D. V., pasinaudodamas užimamomis pareigomis, jo žinioje buvusius išgrynintus UAB ”M.“ priklausančius pinigus pasisavino. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad jis kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pripažintas visiškai pagrįstai.

Dėl D. V. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

17. Apeliantas skunde nurodo, kad jis kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes UAB „D.“ direktoriumi buvo E. V., o ne jis, tačiau šiuo klausimu jau buvo pasisakyta nagrinėjant apelianto skundo dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pakartotinai apie tas pačias aplinkybes nebepasisakoma, nes tiek UAB ,,D.“, tiek UAB ”M.“ veikė paraleliai D. V. būnant jų faktiniu direktoriumi.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,D.“ iki 2016-05-31 buhaltere dirbo A. J., kuri davė parodymus apie tai, kad išeidama iš darbo visus bendrovės buhalterinius dokumentus perdavė D. V., kas reiškia, jog jis nuo šio iki 2016-11-08 buvo atsakingas už šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą ir tvarkymą, todėl jis yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

18.1 BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai tai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius.

18.2 Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. V. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasireiškusį tuo, kad jis, būdamas UAB „D.“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių dokumentų išsaugojimą, tyrimui nepateikė dalies reikalaujamų buhalterinių dokumentų, patvirtinančių įmonės ūkines operacijas ir dėl nustatytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,D.“ 2015-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kas, BAĮ prasme yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.

18.3 D. V. inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad jis pažeidė BAĮ 4 ir 12 straipsnių reikalavimus.

18.4 BAĮ 4 straipsnyje nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tuo tarpu Įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Už apskaitos organizavimą, dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas ( Įstatymo 21 straipsnis).

18.5 Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai ir BAĮ pažeidimai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.

18.6 Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti 2015-2016 m. UAB ,,D.“ apskaitos dokumentai, kurie pagrįstų paslaugų pardavimo PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotas paslaugas (,,automobilio remontas, frezavimo ir tekinimo paslaugos, plieno gaminiai ir kt.“) ir įvairių prekių (,,kojos apytakos vonelei, kojos įrangos stalui, nerūdijančio plieno detalės 2 vnt., kt.) pardavimus ir todėl pagal 2015-2016 m. UAB ,,D.“ pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti atliktų darbų savikainos ir finansinių rezultatų. Taip pat tyrimui nebuvo pateikta bendrovės ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, susijusių su bendrovės gautomis pajamomis ir patirtomis sąnaudomis: įformintose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos – automobilių remonto darbai ir kitos paslaugos nebuvo pagrįstos darbų sutartimis, nebuvo įforminti atliktų darbų aktais ir dokumentais, kurie patvirtintų bendrovės paslaugų faktinį atlikimą. Dėl nustatytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,D.“ 2015-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2006).

20. Akivaizdu, kad bendrovių direktoriui neatlikus tam tikrų jo kompetencijoje esančių veiksmų – nepateikus dalies dokumentų ir tam tikrų ūkinių operacijų nepagrindžiant apskaitos dokumentais kyla padariniai – nėra galimybės nustatyti, ar apskaita tvarkoma tiksliai, teisingai ir pakankamai, ar esamuose apskaitos finansiniuose dokumentuose informacija yra objektyvi ir palyginama. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje užfiksuoti pažeidimai, patvirtinantys, kad UAB ,,D.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus parodo, kad D. V. iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, jog tinkamai įgyvendintų jam, kaip bendrovės direktoriui, kylančią pareigą tinkamai tvarkyti ir saugoti buhalterinę dokumentaciją, kas rodo, jog bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu jų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo galima nustatyti būtent dėl D. V. kaltės, todėl jis kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pripažintas visiškai pagrįstai.

21. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė D. V. paskirtos sutinkamai su BK VIII ir IX skyriaus nuostatomis bei nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, naikinti ar keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad D. V. pažeidė BAĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas: ,,Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka”.