Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, administracine tvarka baustas, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos), skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 20 dienų, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 30 parų areštu, šią bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 10 dienų, bausmės vykdymą atidedant. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendis pakeistas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pakeista bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., galutinė su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėn. 23 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2019 m. spalio 9 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, smurtavo prieš D. S. ir I. M., t. y. sugriebė abiem rankomis D. S. už abiejų rankų alkūnių ir jį jėga išstūmė iš buto, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė I. M. už kairės rankos dilbio, jėga nuvedė nukentėjusiąją prie išėjimo durų ir išstūmė I. M. iš buto, dėl to ji kairę plaštaką užsigavo į durų staktą, taip sukėlė D. S. ir I. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nuomojame bute kartu su sugyventine E. E. ir jos sūnumi E. E.. E. E. dukros E. E. ir K. E. gyvena pas savo tėvą. Tiek su E. E., tiek su jos sūnumi sutaria gerai, nesipyksta, niekada nėra smurtavęs nei prieš E. E., nei prieš jos sūnų. E. E. dukros pas juos valandai ateina į savaitę kartą ar du. E. E. yra įrašyta į socialinės rizikos įskaitą, dėl to beveik kasdien pas juos atvažiuoja socialiniai darbuotojai. Dažniau socialinė darbuotoja I. (pavardės nežino, bet gali būti M.) atvažiuoja viena, tačiau būna, kad su ja atvažiuoja ir kitas darbuotojas D. (pavardės nežino, bet gali būti S.). Nepatinka, kad minėti socialiniai darbuotojai nuolat jiems priekaištauja dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. 2019 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. minėti soc. darbuotojai atvažiavo pas juos į butą. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena dėl girtumo. Tuo metu sugyventinė E. E., kuri 5 mėn. laukiasi, girta miegojo. Jis nenorėjo, kad socialiniai darbuotojai pamatytų girtą E. E., todėl jiems pasakė, kad jų neįsileis, tačiau jie jo neklausė ir įėjo į butą. Socialiniai darbuotojai pradėjo priekaištauti dėl netinkamų sąlygų, dėl to, kad ant stalo stovėjo pilnas degtinės butelis. Po kelių minučių dėl to, kad nepatiko jų priekaištai, juos abu jėga išstūmė iš buto. Pamena tik tiek, kad juos abu išstūmė, tačiau už kurių kūno vietų, nepamena. Tiksliau apie įvykio aplinkybes pasakyti negali, kadangi nieko nepamena. Dėl to, kad jėga iš buto išstūmė socialinius darbuotojus labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Nori soc. darbuotojų atsiprašyti (b. l. 85–88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. kartu su kolega socialiniu darbuotoju D. S. nuvyko į E. E., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, šeimą, nes tuo metu jai ši šeima buvo priskirta kontroliuoti, kadangi ši šeima buvo įtraukta į sąrašus, kuriai teikiamos socialinės paslaugos. Tą dieną važiavo pabendrauti su E. E. sūnumi E. E., nes jis jai 2019 m. spalio 9 d. 13.16 val. parašė SMS pranešimą, kad 2019 m. spalio 8 d. prieš jį smurtavo M. G.. Jiems nuvykus, duris atidarė M. G.. Jie įėjo į vidų ir priėjo prie E. E., kuri tuo metu miegojo lovoje. Ji buvo visiškai užklota, buvo išlindę tik batai. Kalbino E. E., tačiau ji į jų kalbinimus nereagavo, toliau miegojo. Jie įtarė, kad E. E. neblaivi, kadangi E. E. buvo parašęs SMS žinutėje, kad jie dieną prieš tai vartojo alkoholį, o jiems nuvykus ant stalo stovėjo nugertas degtinės butelis. D. S. kalbėjo su M. G., o ji kalbėjo telefonu su vadybininke. D. S. paklausė M. G., kaip jis girdo besilaukiančią moterį (E. E. laukiasi 5 mėn.). M. G. dėl to labai supyko ir išstūmė D. S. iš buto. M. G. užsirakino duris. Pamačiusi, kad M. G. užrakino duris, baigė pokalbį ir ėjo durų link. M. G. sugriebė jai už kairės rankos, ją nutempė prie durų, pastatė priešais jas ir atrakinęs duris ją išstūmė iš buto. Stūmimo metu kaire plaštaka trenkėsi į durų staktą. M. G. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji užrakinta bute buvo iki minutės laiko. Mano, kad M. G. buvo užrakinęs duris dėl to, kad į vidų neįeitų D. S.. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Informavo, kad reikalinga policija ir greitoji med. pagalba. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji ir D. S. į vidų nebėjo, nes M. G. juos įžeidinėjo. Kaip sužinojo vėliau, policijos pareigūnai M. G. ir E. E. nustatė girtumą. E. E. buvo pristatyta į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. M. G. buvo sulaikytas, nes jie su D. S. pasakė policijos pareigūnams, kad M. G. turi pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo, dėl to rašys pareiškimą. 2019 m. spalio 9 d. jie važiavo pabendrauti su E. E., tačiau su juo nepabendravo, nes jo namuose nebuvo. Dokumentus apie nustatytus pažeidimus pildo sugrįžę į darbo vietą. Ji ir D. S. turi pretenzijų M. G. tik dėl fizinio skausmo sukėlimo, nes jis jiems savo veiksmais nesutrukdė atlikti savo pareigų. Tą dieną turėjo pabendrauti su E. E., tačiau su juo nepabendravo ne dėl to, kad M. G. jiems sutrukdė, o dėl to, kad E. E. nebuvo namuose. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b. l. 29–35).

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. kartu su kolege socialine darbuotoja I. M. nuvyko į E. E., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, šeimą, turėdami tikslą pabendrauti su E. E., nes jis I. M. parašė SMS pranešimą, kad prieš jį smurtavo M. G.. Jiems nuvykus, duris atidarė M. G.. Jie įėjo į vidų ir priėjo prie E. E., kuri tuo metu miegojo lovoje. Kalbino E. E., tačiau ji į jų kalbinimus nereagavo, toliau miegojo. M. G. klausė, ar jie vartojo alkoholį, jis neigė, tačiau jie suprato, kad E. E. tikriausiai miega dėl to, kad yra neblaivi. Kad minėti asmenys vartojo alkoholį, suprato dėl to, kad ant stalo stovėjo nugertas degtinės butelis, tvyrojo alkoholio kvapas. E. E. tuo metu namuose nebuvo. Tą dieną jie su I. M. važiavo tik pabendrauti su E. E., neplanavo pildyti kitų dokumentų ar pan. Jie patys neturi alkotesterio, todėl visais atvejais, kai įtaria, kad tikrinami asmenys yra galimai neblaivūs, kviečiasi policiją. M. G. nepatiko jų vizitas, todėl jis jėga juos abu išstūmė iš buto. Jį išstūmė pirmą. Kai M. G. jam abiem rankomis suėmęs už abiejų alkūnių, jį išstūmė iš buto, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po kelių minučių M. G. iš buto išstūmė ir I. M.. I. M. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paprašė policijos pagalbos dėl E. E. blaivumo patikrinimo. Kadangi E. E. laukiasi, jie norėdami įsitikinti, jog jai viskas gerai, paprašė, kad atvyktų ir greitoji medicinos pagalba. Kai atvyko policijos pareigūnai, M. G. įsileido pareigūnus į butą. Jie į butą nebėjo. Kaip sužinojo vėliau, policijos pareigūnai nustatė, kad M. G. ir E. E. buvo neblaivūs. E. E. buvo pristatyta į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių, o M. G. buvo sulaikytas, nes jis ir I. M. jam turėjo pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo, dėl to vėliau abu parašė pareiškimus. Jie su I. M. turi pretenzijų M. G. tik dėl fizinio skausmo sukėlimo, nes jis jiems savo veiksmais nesutrukdė atlikti savo pareigų. Kaip jau sakė, tą dieną turėjo tik pabendrauti su E. E., tačiau su juo nepabendravo ne dėl to, kad M. G. jiems sutrukdė, o dėl to, kad E. E. nebuvo namuose. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b. l. 46–52).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. G 1163/2019 (05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie I. M. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, I. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. G 1164/2019 (05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie D. S. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, D. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 60).

2019 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Butas yra vieno kambario, su virtuve ir tualetu. Įėjus pro duris, patenkama į buto koridorių, jame kairėje pusėje yra durys nuo kambario, tiesiai – virtuvės durys, dešinėje – durys nuo tualeto, vonios kambario. Koridoriuje yra spintelė. Įvykio vietoje nieko reikšmingo tyrimui nerasta, niekas nepaimta (b. l. 16–21).

2019 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2019 m. spalio 9 d. apie 16.01 val. iš bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bute gyvenantis neblaivus vyras naudoja fizinį smurtą prieš socialinius darbuotojus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. M., kuri paaiškino, kad girtas M. G. ją stumdė. I. M. atsirėmė į buto durų staktą ir susižalojo kairės rankos plaštaką. Smurtu įtariamas M. G. apie įvykį nieko neaiškino. M. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą M. G. nesipriešino (b. l. 22–25).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo M. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis M. G. pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš socialinius darbuotojus D. S. ir I. M. (sugriebė abiem rankomis D. S. už abiejų rankų alkūnių ir jį jėga išstūmė iš buto, be to, sugriebė I. M. už kairės rankos dilbio, jėga nuvedė nukentėjusiąją prie išėjimo durų ir išstūmė I. M. iš buto, dėl to ji kairę plaštaką užsigavo į durų staktą) bei tokiais savo veiksmais sukėlė jiems fizinį skausmą.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pats kaltinamasis pripažino, kad taip pasielgė, nes buvo neblaivus) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kadangi naują tyčinį nusikaltimą M. G. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 147–149). Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu yra pareiškę, kad civilinio ieškinio nereiškia ir kad sutinka su sprendimu bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 152, 155). Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę M. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, vykdo individualią veiklą), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. 16.30 val. iki 2019 m. spalio 11 d. 11.35 val. (2 paros) (b. l. 71–73).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 89–91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad M. G. yra atlikęs 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

M. G. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad M. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.