Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nukentėjusiajam Z. A., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui, kaltinamiesiems A. S. ir R. S., jų gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui ir Kęstučiui Stasiuliui, sekretoriaujant Jūratei Kaušakytei, Eurikai Kontarienei, Vitai Šimkienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis (asmens kodas (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) prezidentu, teistas 2001-04-26 už nusikalstamas veikas, numatytas iki 2003-05-01 galiojusio Baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 329 straipsnyje, 207 straipsnio 1 dalyje, dviems metams laisvės atėmimo ir 500 Lt vertės turto konfiskavimu; nuo bausmės atleistas suėjus senaties terminui; teistumas išnykęs,

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 1996-08-13 už nusikalstamas veikas, numatytas iki 2003-05-01 galiojusio Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu dviems metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trims metams; teistumas išnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, R. S. bendrininkavo padėjėju A. S. įgyjant didelės vertės svetimą turtą:

A. S., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, 2009 m. birželio 5 d. ir 2009 m. liepos 2 d. (tikslesnis laikas nenustatytas), Z. A. pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis yra finansiškai stabilios ir patikimos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) prezidentas, melagingai pažadėjęs už atitinkamą atlygį jam perleisti neva UAB (duomenys neskelbtini) laimėtą konkursą atlikti geležinkelio ardymo darbus nenaudojamoje geležinkelio atkarpoje Latvijoje, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė iš Z. A. 508200 Lt ir 2009 m. liepos 2d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašė įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis: vekselio davėju įrašė ne savo, o Z. A. anketinius duomenis bei nurodė, jog jis, A. S., yra UAB (duomenys neskelbtini) prezidentas.

R. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra sunki ir bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, žinodamas, kad A. S. yra paėmęs iš Z. A. 508200 Lt ir pasirašęs įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis: vekselio davėju įrašė ne savo, o Z. A. anketinius duomenis bei nurodęs, jog jis, A. S., yra UAB (duomenys neskelbtini) prezidentas, šį vekselį 2009 m. spalio 30 d. įregistravo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose kaip UAB (duomenys neskelbtini) 508200 Lt skolinį įsipareigojimą Z. A..

Z. A. negavus pažadėtų darbų Latvijoje bei pareikalavus, kad A. S. grąžintų pinigus, A. S. jų negrąžino.

Tokiu būdu A. S., R. S. padedant, apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą – Z. A. 508200 Lt.

A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. sausio mėn. su Liepojoje esančia įmone vyko derybos dėl darbų Liepoja – Ventspilis geležinkelio atkarpoje, dėl to buvo susitarta su Z. A., jog jis dirbs kartu; pinigus – 508200 Lt iš Z. A. jis, A. S., paėmė per du kartus; UAB (duomenys neskelbtini), darbuotoja, Z. A. pageidavus, išrašė vekselį tai sumai; kadangi jį visi vadina prezidentu (jis, A. S., yra (duomenys neskelbtini) prezidentas), todėl ir vekselyje jis buvo įvardintas prezidentu. Derybos su Liepojos įmone nutrūko, nes nesutarė dėl kainų ir darbų apimties; tikėjosi, kad pavyks rasti kitus užsakovus, todėl Z. A. pinigų negrąžino. Pinigai buvo laikomi UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė buvo skolinga L. C., todėl šie pinigai buvo panaudoti šio kreditoriaus skolai padengti.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis tiriamu laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku. Visais klausimais jį konsultuodavo ir jam padėdavo jo tėvas A. S.. Jam, R. S., žinoma, kad A. S. iš Z. A. paėmė pinigus, tai sumai jis ir išrašė įgaliojimą, nes pinigai buvo reikalingi UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, nes tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Jis, R. S., dalyvavo derybose dėl darbų Latvijoje, derybos buvo nerezultatyvios; be to, buvo ieškoma darbų ir kitose valstybėse. Jis, R. S., pripažįsta, kad, nors pinigai nuo jų paėmimo buvo jo žinioje, užpajamuoti bendrovės kasoje buvo tik 2009-10-30 – kada buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Pinigai nebuvo grąžinti Z. A., jie buvo išmokėti L. C..

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis Z. A. parodė, kad jam 2009 m. birželio mėn. A. S. buvo pristatytas kaip solidus verslininkas, kuriam reikia verslo partnerių. Pats A. S. jam prisistatinėjo UAB (duomenys neskelbtini) prezidentu, pirmo susitikimo metu (2009 m. birželio 3 -4 d.d.) siūlė pirkti geležinkelio ardymo darbų objektą Latvijoje už 700000 Lt, kurių dalis būtų skirta tam, kad laimėtų konkursą tiems darbams atlikti. Jam, Z. A., ši kaina atrodė perdidelė, bet keletą kartų jam paskambinęs A. S. ir pažadėjęs sumažinti kainą bei leisti sumokėti dalimis, įtikino jį, ir jie susitarė, kad jis, Z. A., už A. S. jam perleistiną geležinkelio ardymo darbų objektą sumokės iš karto 170000 dolerių, o po to mokės dalimis. Per du kartus jis, Z. A., UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje Klaipėdoje A. S. sumokėjo 508200 litų doleriais: pirmą kartą 170000 JAV dolerių, antrą kartą 40000 JAV dolerių. Šie pinigai buvo garantu, kad žadamus darbus A. S. iš tiesų jam perleis, nes, A. S. žodžiais, darbai jo žadamame objekte duos keletos milijonų pelną. Duodant pinigus abu kartus šios bendrovės sekretorė parašė vekselius, ką rašyti, jai nurodė A. S., jis ant vekselių pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) prezidentas. Vienu metu, kai jis, Z. A. reiškė abejones dėl perleistino darbų objekto, A. S. jam rodė latviškai surašytą raštą, kaip įrodymą, jog jo neapgaudinėja. Kai abejonės A. S. sąžiningumu didėjo ir jis, Z. A., prašė parodyti dokumentus, kontraktus, A. S. jį ramino, kad vyksta medžių kirtimo darbai geležinkelio atkarpoje ir po to geležinkelio ardymo darbai būsią perduoti jam, Z. A.. Vieną pokalbį, kuriuo jis buvo raminamas, jis, Z. A., įsirašė. Jam, Z. A., vis reiškiant abejones, A. S. sutiko grąžinti jam pinigus, kuriuos atiduosiąs rytojaus dieną, tačiau pinigų atidavimą vis vilkino, žodžiais ir rašteliais tolindamas pinigų atidavimą. Apie pinigų paskolinimą A. S. arba bendrovei, kurios prezidentu jis prisistatinėjo, kalbos nebuvo; iš esmės pinigai buvo duoti kaip garantas, kad geležinkelio ardymo darbai bus perleisti jam, Z. A..

Liudytoja R. A. parodė, kad jos sutuoktinis Z. A. jai kalbėjo, kad gaus darbų objektą – ardys geležinkelius, tam įkurs firmą. A. S., kuris prisistatinėjo viršininku; iš vyro žodžių suprato, kad pinigai mokami, kad gautų tą objektą. Ji kartu su Z. A. du kartus važiavo į Klaipėdą, du kartus vežė dolerius, antrą kartą – 40000 dolerių (juos skaičiavo). Jai žinoma, kad buvo kalbama ir apie pinigų grąžinimą.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis, iš E. S. sužinojęs, kad galima gauti darbus Latvijoje – ardyti geležinkelio ruožą Liepoja – Ventspilis, apie tai informavo Z. A., kuris tuo tikslu važiavo į Klaipėdą ir bendravo su A. S., kurį E. S. (S.) pristatydavo kaip jo, E. S., viršininką ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovą. Į Klaipėdą su Z. A. jis, liudytojas, važiavo ne vieną kartą; vieną kartą, važiuojant automobiliu, Z. A. kalbėjosi su A. S. apie vekselio surašymą.

Šis liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b. l. 21-23), kad iš Z. A. žodžių jam žinoma, kad Z. A. sumokėjo A. S. apie 500000 litų, kad A. S. norėjo didesnės pinigų sumos.

Liudytojas E. S. (E. S.), tiriamo įvykio metu dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2009 m. kovo mėn. A. S. – šios bendrovės prezidentas pasakė, kad Latvijoje jų bendrovė turės geležinkelio ardymo darbų objektą ir tam bus reikalingas partneris, kuriam parduotų už 700000 Lt tą objektą. Iš R. B. sužinojęs, kad Z. A. materialiai pajėgus dirbti tame objekte, jis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), - UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje, supažindino A. S. su Z. A. (prieš tai informavęs A. S. apie Z. A. galimybes ir norą dirbti), pristatęs A. S. UAB (duomenys neskelbtini) prezidentu. Jis, liudytojas, pokalbyje nedalyvavo. Vėliau jam tapo žinoma, kad Z. A. sumokėjo A. S. didelę pinigų sumą, dėl jos buvo parašytas vekselis. Jis, E. S. (S.), iš Z. A. sužinojo, kad susitarta dėl kažkokio darbų objekto, nes, Z. A. paprašius, jis pažadėjo apskaičiuoti darbų kainas ir patarė, kad iš A. S. reikia paprašyti to objekto dokumentų.

Šis liudytojas taip pat parodė, kad jis, R. K. ir R. S. parodžius (jie važiavo kartu), 2009 m. balandžio mėn. apžiūrinėjo du geležinkelio ruožus Latvijoje; R. K. ir R. S. turėjo žemėlapį ir latvių kalba surašytą raštą. Jo, E. S., užduotis buvo nustatyti atliktinų darbų vertę.

Liudytoja F. G. parodė, kad ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), šios bendrovės patalpose A. S. nurodymu atspausdino vekselį 500000 litų sumai, kurio tekstą jai padiktavo A. S.. Jos žiniomis (taip kalbėjo darbuotojai), A. S. buvo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas. Tai, kad jis yra tos bendrovės prezidentas, įrašyti vekselyje nurodė pats A. S..

Liudytojas R. K., dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2009 metais jų bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl 2009 m. pavasarį buvo ieškoma darbų įvairiose valstybėse, tame tarpe ir Latvijoje. Latvijoje buvo deramasi dėl darbų geležinkelio atkarpoje Liepoja – Ventspilis. Jis, R. K.,kartu su R. S. ir E. S. važiavo žiūrėti to objekto, tačiau nieko konkretaus nebuvo susitarta, be to, buvo akivaizdu, jog šis objektas jų bendrovei yra perbrangus. Pokalbiai dėl to objekto buvo nerezultatyvūs, todėl joks partneris darbams tuo metu nebuvo reikalingas.

Liudytoja V. L., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke, parodė, kad, jai pradėjus dirbti toje bendrovėje 2009 m. gegužės mėn., R. S. buvo pristatytas jai direktoriumi, o A. S. – bendrovės prezidentu; vėliau išaiškėjo, kad A. S. nedirba bendrovėje ir tokios pareigybės nėra.

Ši liudytoja taip pat parodė, patvirtindama ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (t. 1 b. l. 66-68, 69-70), paaiškinusi, kad šiuo metu yra pamiršusi įvykio aplinkybes, kad 2009 m. spalio 30 d. R. S. jai padavė du vekselius, įgaliojimą, kuriuo A. S. buvo įgaliojamas paskolinti bendrovei 508200 Lt; vekseliu tokia suma buvo pasiskolinta iš Z. A. šie dokumentai buvo surašyti 2009 m. birželio mėn.. Ji, V. L., R. S. nurodymu užpildė kasos pajamų orderį ir kasos išlaidų orderį, patvirtinančius, kad 2010 m. spalio 30 d. pinigai užpajamuoti bendrovės kasoje ir tą pačią dieną išmokėti L. C.. Jai, liudytojai, grynieji pinigai nebuvo parodyti, su Z. A. ir L. C. nebendravo.

Aptariant šios liudytojos parodymus pažymėtina, kad jos teisme duotų parodymų neatitikimas parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, pasireiškė tik tuo, kad ji teisme nebeprisiminė, kas jai atnešė vekselį ir įgaliojimą. R. S. parašai kasos pajamų ir išlaidų orderiuose patvirtina pirminius V. L. parodymus, kad dokumentus jai atnešė R. S..

Akivaizdu, jog paimti iš Z. A. pinigai realiai į UAB (duomenys neskelbtini) kasą nebuvo pateką, nes šios bendrovės finansiniuose dokumentuose Z. A. duoti pinigai buvo nurodyti litais, nustatyta, kad Z. A. įdavė A. S. pinigus JAV doleriais.

Liudytojo L. C. parodymai neaptarinėtini, nes šioje byloje ta aplinkybė, ar buvo pinigai perduoti L. C., kaltinamųjų veiksmų vertinimui reikšmės neturi.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis (kopija – t. 1 b. l. 73) patvirtina, kad 2009 metais UAB (duomenys neskelbtini) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo bendrovės turtą, todėl šia nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Tai ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai (t. 1 b l. 80-84) paneigia A. S. aiškinimą, jog UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo gera, ir apgaudinėti nukentėjusįjį priežasčių nebuvo.

Paprastasis neprotestuotinas vekselis (t. 2 b. l. 78), išduotas 2009 m. liepos 2 d. 508200 Lt sumai, patvirtina Z. A. parodymus, kad A. S. prisistatinėjo Z. A. UAB (duomenys neskelbtini) prezidentu (tai patvirtina bendrovės antspaudas ir įrašas vekselyje) ir 2009 m. liepos 2 d. šios bendrovės buveinėje (duomenys neskelbtini), paėmė iš Z. A. 508200 Lt.

Pažymėtina, kad šis vekselis užpildytas klaidingai – tai patvirtina Klaipėdos miesto 2-jo notaro biuro 2010-04-19 pateikta informacija (rašto Nr. S-35) – t. 1 b. l. 77.

UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) administratorės) 2010-05-27 raštas Nr. 84 (t. 1 b. l. 80) patvirtina, kad A. S. nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Šią aplinkybę patvirtina ir juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) duomenys (t. 2 b. l. 1-5), gauti iš Registrų centro.

Kasos išlaidų orderis Nr. 093 kopija – t. 1 b. l . 92) patvirtina, kad 2009 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo L. C. 508200 Lt.

2009 m. liepos 1 d. įgaliojimas Nr. 25, pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. ir patvirtintas tos bendrovės antspaudu (kopija – t. 1 b. l. 94), (juo A. S. buvo įgaliotas paimti iš Z. A. 508200 Lt) patvirtina tai, kad kaltinamasis R. S. iš anksto žinojo apie A. S. sumanytą sukčiavimą išviliojant iš Z. A. pinigus ir tuo įgaliojimu bandė įrodyti, kad paimami iš Z. A. pinigai yra skolinami UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Tokią teismo išvadą patvirtina tiksli suma, nurodyta įgaliojime (tokia suma buvo paimta iš Z. A. JAV doleriais). Tai, kad šis įgaliojimas neatitiko tikrovės ir juo buvo tik padedama užvaldyti Z. A. pinigus, patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) administratorės) 2010-05-27 raštas Nr. 84 (t. 1 b. l. 80), kuriame nurodoma, jog aptariamas įgaliojimas nebuvo registruotas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje.

Kasos pajamų orderis Nr. 57 ir kasos pajamų orderio kvitas Nr. 57 (kopija t. 1 b. l. 95), kuriuose nurodyta, kad R. S. 2009-10-30 grąžina nepanaudotus pinigus – 508200 Lt, patvirtina liudytojos V. L. parodymus apie R. S. veiksmus užpajamuojant UAB (duomenys neskelbtini) kasoje 508200 Lt bei tą faktą, kad R. S., padėdamas A. S. užvaldyti iš Z. A. paimtus pinigus, 2009 m. spalio 30 d., pasirašydamas kasininku, 508200 Lt, paimtus doleriais iš Z. A., fiktyviai, neįnešdamas pinigų, juos užpajamavo bendrovės kasoje.

2009 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. įsakymas Nr. 1-B (kopija – t. 1 b. l. 144) patvirtina tai, kad nuo 2009-05-04 šios bendrovės finansininku yra paskirtas R. S..

Specialisto išvada (t. 1 b. l. 152-155) bei prie išvados pateikti priedai (t. 1 b. l. 156-167) patvirtina, kad iš Z. A. 2009-06-05 gauti 170000 JAV dolerių ir 2009-07-02 gauti 40000 JAV dolerių nebuvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, kad šios bendrovės 2009-10-30 apskaitos registras sąskaitos 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“ skiltyje „Turinys“ įrašytas Z. A., 2009-10-30 nurodyta skola 508200 Lt; analogiški įrašai padaryti ir įrašuose už 2009 m. lapkričio bei gruodžio mėn., tapatus įrašas padarytas ir apskaitos registras sąskaitos 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“ skiltyje „Likutis“ už 2010 m. sausio mėn.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė CD diską (t. 1 b. l. 33, 39), kuriame esantis įrašas detalizuotas apžiūros protokole (t. 1 b. l. 36-38). - jame užfiksuotas pokalbis, galimai vykęs tarp Z. A. ir A. S.. Šis įrašas pripažintinas įrodymu, nes kaltinamasis A. S. pripažino, kad toks pokalbis tarp jo ir nukentėjusiojo buvo. Šio pokalbio turinys – kalbama apie būsimus darbus geležinkelio atkarpoje šalia Liepojos, apie darbų kainas, apie mokėtiną 700000 Lt sumą, apie tai, kad A. S. tvirtina esąs UAB (duomenys neskelbtini) prezidentas.

Užfiksuoto pokalbio turinys taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus, apie tai, kad pinigai nebuvo skolinami A. S. arba bendrovei (duomenys neskelbtini), o jie buvo skirti kaip garantas būsimiems konkretiems darbams gauti.

Aptariant aprašytus įrodymus konstatuotina, kad nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų teisingumo, jie konkretūs, tikslūs, detalūs, juos patvirtina liudytojų, neturinčių tikslo apkalbėti kaltinamuosius, parodymai, nuosprendyje nurodyta bylos medžiaga.

Kaltinamųjų parodymai itin nenuoseklūs, prieštarauja ne tik aptartiems įrodymams, bet jų parodymai skiriasi ir tarpusavyje. A. S. teisme davė parodymus, nuneigiančius

jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodymų prieštaravimų priežasties kaltinamieji negalėjo nurodyti bei paaiškinti dėl šių prieštaravimų.

Tai, kad kaltinamųjų tikslas iš pat pradžių buvo apgaule išvilioti iš nukentėjusiojo pinigus, parodo ir ta aplinkybė, kad dėl konkretaus darbų objekto nebuvo susitarta, - nebuvo ką ir perleisti nukentėjusiajam. Tai pripažino patys kaltinamieji, tai patvirtino ir liudytojai E. S. (S.), R. K., patvirtinę, kad Latvijoje dėl konkretaus objekto net nebuvo tartąsi. Šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamojo A. S. pateiktas Latvijos bendrovės „Infrastruktūra“ raštas (t. 2 b. l. 172-174), nurodantis, kad derybos nesusitarus buvo nutrauktos.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. nuo pat sukčiavimo pradžios buvo žinoma, kad A. S. pateikinėja Z. A. tikrovės neatitinkančią informaciją dėl žadamo perleisti darbų objekto ir dėl A. S. ryšio su UAB (duomenys neskelbtini).

Z. A. prarado galimybę atgauti savo pinigus, juos fiktyviai apskaičius UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose dokumentuose, todėl A. S. buvo reikalinga bendrininko – padėjėjo pagalba įregistruojant reikalavimų neatitinkantį vekselį (surašytą 2009-07-02) bei paimtus iš Z. A. pinigus fiktyviai apskaitant UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose dokumentuose, ką ir vykdydamas savo – nusikaltimo įvykdymo padėjėjo vaidmenį atliko R. S..

Kaltinamojo R. S. veiksmai iš nusikaltimo vykdytojo perkvalifikuotini, pripažįstant, kad R. S. buvo padėjėju (bendrininku) A. S. vykdant šį sukčiavimą. Šią išvadą sąlygoja aptarti įrodymai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnis, nusakantis, kas yra nusikaltimo vykdytojas (šio straipsnio 3 dalis), kas yra padėjėjas (šio straipsnio 6 dalis). Akivaizdu, kad A. S. buvo šio sukčiavimo vykdytojas, o R. S., atlikęs tik šio nuosprendžio motyvuose aptartus veiksmus, dalyvavo padėjėju.

Pripažinus, kad R. S. tik padėjo A. S. įvykdyti sukčiavimą, jie iš kaltinimo bendrininkavus vykdant šį nusikaltimą išteisintini.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bausmės paskirtimi, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į jų konkrečius veiksmus šio nusikaltimo įvykdyme, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamieji nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiajam, kurios net menka dalis nėra atlyginta, ją atlyginti kaltinamieji jokių priemonių nesiėmė.

Kaltinamuosius charakterizuoja ir ankstesni (išnykę) teistumai už tyčinius nusikaltimus.

Aptartos aplinkybės sąlygoja realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą kaltinamiesiems.

Nesant lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo A. S. atsakomybę aplinkybių bei įvertinus aptartus motyvus, jo vaidmenį šiame nusikaltime kaltinamajam A. S. skirtinas laisvės atėmimo bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, vidurkis, bausmės dydį nustatant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsniu.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, į tai, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo R. S. atsakomybę aplinkybių, į jo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme (dalyvavo tik padėjėju), kaltinamajam R. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, vidurkis (bausmės dydis nustatytinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsniu).

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiojo Z. A., tenkintinas dalinai šiais motyvais:

Pateikdamas civilinį ieškinį (ieškinio pareiškimas – t. 2 b. l. 91-94) nukentėjusysis žalos atlyginimą prašė priteisti tik iš A. S., apie tai, kad jis pageidauja, kad žalą atlygintų jam ir R. S., nukentėjusysis pareiškė tik baigiamosiose kalbose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys gali būti paduotas bet kurio proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų

tyrimo pradžios. Dėl šios nuostatos negali būti nenagrinėjamas prašymas priteisti žalą iš R. S..

Iš kaltinamojo A. S. Z. A. priteistina 508200 Lt suma - žalos, padarytos sukčiavimo veiksmais, atlyginimui bei 10000 Lt neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydį apsprendžia padarytos didelės materialinės žalos sukelti išgyvenimai nukentėjusiajam. Priteisinai sumai įtakos turi ir tai, kad materialinės žalos atsiradimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo rizikingi veiksmai, - neįsitikinus galimybe gauti darbų objektą įduodami kaltinamajam pinigai, be to, pats nukentėjusysis pripažįsta, kad dalis įduotų A. S. pinigų turėjo būti panaudota neteisėtiems veiksmams atlikti (papirkimui, kad būtų laimėtas konkursas).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalimi apspręsta, kad palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (Civilinio kodekso 6.261 straipsnis), t. y. , dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu. Palūkanos yra skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Prievolė turi būti įstatymu, sutartimi arba teismo sprendimu konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdyti per nustatytą terminą.

Analogiškai įstatymas – Civilinio kodekso 6.258 straipsnis numato galimybę priteisti ir netesybas – delspinigius, kurios sumokamos tik tada, jei nevykdoma arba netinkamai vykdoma prievolė.

Šioje byloje A. S. prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą atsiras tik apkaltinamajam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti palūkanas ir delspinigius už padarytą turtinę žalą yra priešlaikinis, todėl negali būti tenkinamas.

Iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistinos išlaidos, patirtos apmokant advokatui už atstovavimą byloje bei pasiruošimą atstovauti byloje. Išlaidos pagrįstos pateiktais kvitais (t. 3 b. l. 18, 19). Pinigų, sumokėtų nukentėjusiojo savo atstovui – advokatui, pripažinimas proceso išlaidomis ir išlaidų atlyginimas apspręstas Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 104 straipsniu ir 105 straipsniu.

Kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, paskirtos A. S., naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatą grąžinant ją įmokėjusiai F. G..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta R. S., naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, - apgaule savo naudai įgijus 508200 Lt - didelės vertės Z. A. turto; paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, - padėjus įgyti 508200 Lt - didelės vertės Z. A. turto; paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dviems metams.

Laisvės atėmimo bausmes A. S. ir R. S. atlikti pataisos namuose. Bausmių pradžia – nuo sulaikymo dienos.

Išteisinti A. S. ir R. S. iš kaltinimo bendrininkavus kartu apgaule įgyjant iš Z. A. 508200 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtas A. S., užstato pinigus grąžinant F. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. S..

Civilinį ieškinį patenkinti dalinai. Priteisti iš A. S. Z. A. 508200 litų materialinei žalai atlyginti ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nenagrinėti Z. A. prašymo dėl materialinės žalos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš R. S..

Priteisti iš A. S. ir R. S. po 1500 litų Z. A. jo patirtų proceso išlaidų atlyginimui.

Kitoje dalyje Z. A. ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas dėl šio nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.