- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-303-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- M., M. T.
- Išvadą teikia
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė, Vytautas Griežė
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-303-115/2011
2010 m. kovo 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-335-96/2010 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei M. T., institucija teikianti išvadą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. T. patikslintu ieškiniu (I t.,b.l. 151-154) prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš jo išlaikymą sūnui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoka buvo sudaryta 2006-06-08 Vilniaus m. CMS. Santuokoje 2006-08-09 gimė sūnus D. Gyvenant kartu išryškėjo jų charakterių bei požiūrių į gyvenimo vertybes skirtumai, dingo santarvės ir tarpusavio supratimas. Teigė, kad atsakovė, esant paskirtam terminui sutuoktiniams susitaikyti, turėjo artimų ryšių su kitu vyru. Ieškovei gimė antras vaikas, kurio ieškovas nėra biologinis tėvas. Mano, kad tuo ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos pareigas. Nepaisant atsakovės neištikimybės jis prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes supratimo, lojalumo ir pasitikėjimo tarp šalių nebuvimas, buitiniai konfliktai, sutuoktinių nepakantumas ir nepagarba vienas kito atžvilgiu galutinai suardė šeimą. Ieškovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Vaiko išlaikymui jis negali skirti daugiau nei 200 Lt kas mėnesį dėl to, kad sumažėjo jo uždarbis ir jis gauna 400 Lt uždarbį. Tarp šalių yra ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime, dėl ko prašo nustatyti bendravimo tvarką. Sutuoktiniai santuokos metu jokio turto neįgijo, kreditorių neturi.
Atsakovė M. T. patikslintu priešieškiniu (I t., b.l. 146-149, 172,173) prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai po santuokos nutraukimo pavardę N., priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui D. po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, nustatyti sūnaus gyvenamą ją vietą su ja, nustatyti vaiko bendravimo tvarką su ieškovu tik dalyvaujant atsakovei, t.y. trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kol sūnus pažins ieškovą ir pripras prie jo, kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalius, toliau , jeigu sūnus apsipras su tėvu prašo riboti jo bendravimo trukmę atsižvelgiant į sūnaus interesus iki jis galės pats pareikšti nuomonę, kaip jis nori bendrauti su ieškovu. Todėl prašo tik kartą per mėnesį antrą savaitgalį leisti ieškovui paimti sūnų šeštadienį ryte 9 val. iš namų ir grąžinti jį sekmadienį 19 val. Neprieštarauja, kad ieškovas su sūnumi švęstų tėvo dieną ir savo gimtadienį iš anksto suderinus jo paėmimo laiką su ja. Mano, kad atostogų praleidimas su ieškovu pakenks sūnaus interesams bei sveikatai. Šiuos klausimus galima bus spręsti tik tuomet, kai vaikas paaugs ir suvoks, kad jo tėvai gyvena atskirai. Dukros A. Ž. išlaikymo iš atsakovo neprašė. Teismo posėdyje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką sudarytą 2006-06-08 Vilniaus m.. CMS, įrašo Nr. 1258 tarp D. T. ir M. T. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo M. T. paliko iki santuokos turėtą pavardę N. Nustatė nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą su motina M. T.. Priteisė iš ieškovo sūnaus D, gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai M. T.. Išlaikymą nurodė skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos 2008-12-08. Nustatė ieškovo D. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. T. bendravimo tvarką: Iki 2010-07-03 nustatė 2 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo 2010-05-03 ik 2010-07-03. Šiuo laikotarpiu ieškovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai vaiko gyvenamoje vietoje kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo 10 val. iki 19 val. Bendraujant ieškovui su sūnumi nedalyvauja pilnamečiai tretieji asmenys. Bendrauti su sūnumi ne jo gyvenamoje vietoje, dalyvaujant motinai, galima tik sutinkant vaiko motinai. Nuo 2010-07-03– kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko tėvas gali paimti sūnų iš vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik motinai sutikus. Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių diena 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo D. T. į valstybės biudžeto pajamas 108 Lt žyminio mokesčio ir 27,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 135,92 Lt. Priteisė iš atsakovės M. T. į valstybės biudžeto pajamas 27,92Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (II t., b.l.11-16).
Pirmosios instancijos teismas iš vaiko gimimo liudijimo, vaiko gimimo įrašo, pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo nustatė, kad atsakovei, būnant santuokoje su ieškovu D. T., gimė (duomenys neskelbtini)vaikas A. Ž.. Šio vaiko tėvas yra T. Ž.. Šio vaiko gimimo faktas, patvirtina, kad atsakovė yra neištikima, dėl ko pripažįstama kalta dėl santuokos iširimo.Ieškovas prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta, kad jis taip pat yra kaltas dėl santuokos iširimo, dėl ko jo kaltės įrodinėti nereikia. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą ir neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto, automobilio neturi, gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Gauna 52 Lt išmoką vaikui. Dirba pagal autorinę sutartį; berniukui reikalinga logopedo pagalba, tačiau kiti sveikatos sutrikimai ar neįgalumas nenustatytas. Ieškovas nekilnojamojo turto, automobilio neturi, gyvena jo tėvams priklausančiame name. Pagal pateiktą pažymą gauna 364 Lt darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl jis turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Teismas taip pat nustatė, kad šalių sūnui D yra sudarytos sąlygos augti ir vystytis. M. D. lanko lopšelį-darželį. Turi kalbos raidos sutrikimus, lanko logopedo užsiėmimus. Ieškovas gyvena jo tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, apie 180 kv.m. ploto. Šioje šeimoje D yra labai mylimas ir laukiamas. Ieškovas gali sudaryti berniukui tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas pažymėjo, jog įrodymų, kad ieškovo maksimalus bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams nėra. Jo tėvystės teisės nėra apribotos. VVTAS atsižvelgdamas į vaiko amžių, dienos rėžimą, nutrūkusius ryšius tarp vaiko ir tėvo, abiejų tėvų sutarimu buvo nustatęs 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Teismas pratęsė šį laikotarpį iki 2010-07-03. Tarp šalių santykiai yra konfliktiški, siekiant išvengti naujų konfliktų, teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti, jog bendraujant vaiko tėvui su vaikų nedalyvautų suaugę tretieji asmenys, bei nustatyti konkretų bendravimo su vaiku laiką. Nuo 2010-07-03 nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri leis jam maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovo ieškinyje suformuluotą bendravimo tvarką teismas patikslino siekiant ateityje išvengti naujų ginčų tarp tėvų kilimo. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka priešieškinyje neužtikrina ieškovui galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime, bei iš dalies riboja ieškovo, kaip tėvo teisę maksimaliai auklėti vaiką, bendrauti su juo, nes bendravimo tvarkos nustatymas tai ne tik tėvo teisę matytis su vaiku, bet ir maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Šalies argumentai
Apeliantė (atsakovė) M. T. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.21-23), kuriuo prašo pakeisti sprendimo dalį dėl D. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos ir išdėstyti ją taip pakeisti ir nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo 2010-05-20 iki 2010-11-20. Šiuo laikotarpiu ieškovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo 10 iki 19 val.. bendraujant ieškovui su sūnumi nedalyvauja pilnamečiai tretieji asmenys. Bendrauti su sūnumi ne vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai, galima tik sutinkant vaiko motinai. Trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18.30 val. vaiko tėvas gali paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo. Kiti savaitgaliai yra skiriami motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10.00 val. iki 18.30 val. leidžiama tik motinai sutikus. Likusią sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos atidėti iki sūnui Deimantui sueis 7 metukai ir jis pradės suvokti, kad ieškovas yra tėvas ir galės bendrauti atsakovei nedalyvaujant. Nurodo, jog teismas neįvertino rizikos faktorių mažamečio vaiko atžvilgiu. Sūnus turi raidos sutrikimų (4 metų amžiaus beveik nekalba), jį reikia nuolat lavinti mokyti tarti garsus, lavinti, bendrauti. Po pirmojo pasimatymo su ieškovu vaikas bijo, kad šis jo neišsivežtų. Ieškovas vilioja sūnų brangiais žaislais, tačiau tai vaiką tik žaloja. Ieškovas neklauso gydytojų rekomendacijų, kad reikia daugiau bendravimo, o ne žaislų, ieškovas nei karto nebuvo nuvykęs pas logopedą, psichologą. Pažymi, kad vaiko bendravimas su ieškovu ir jo artimaisiais vaikui kelia tik psichologines problemas, dar labiau sutrinka vaiko kalba. Apeliantė mato, kad vaikui neužteko trijų mėnesių bendravimo su ieškovu, vaikas nepasilieka be atsakovės vienas, bijo ieškovo, kad jis neišsivežtų. Vaikas nepažįstamoje jam vietoje be motinos gali išsigąsti ir tai neabejotinai neigiamai paveiks vaiko tinkamą gebėjimą kalbėti.
Atsiliepimas
Ieškovas D. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.30-33), prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo sutinkantis, kad vaiko ryšys su atsakove yra stipresnis ir glaudesnis, tačiau abu tėvai lygiomis teisėmis turi prižiūrėti ir auklėti savo vaikus. Mano, jog turi būti maksimalus bendravimas su vaiku. Pažymi, jog apeliantė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku, nekelia ragelio, neatidaro durų. Mano, jog apeliantės teiginiai, kad vaiko bendravimas su tėvu pablogina sūnaus sutrikimus, nepatvirtinti įrodymais. Ieškovui tėvystės teisės neapribotos. Mano, kad vaiko bendravimas su tėvu, nedalyvaujant jokiems tretiesiems asmenims, bus sėkmingesnis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (atsakovė) M. T. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje nustatyta tėvo bendravimo tvarka su sūnumi.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovės argumentai atmestini.
Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė 2 mėnesių pereinamąjį laikotarpį tėvo bendravimui su vaiku tik dalyvaujant motinai ir sprendė, kad toliau nustatyta tvarka turi sudaryti sąlygas tėvui maksimaliai prisidėti prie sūnaus auklėjimo. T.y. nustatė, kad nuo 2010-07-03 kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko tėvas gali paimti sūnų iš vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik motinai sutikus. Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių diena 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.
Apeliaciniu skundu motina prašo pereinamąjį laikotarpį pratęsti iki 2010-11-20, nustatant, kad šiuo laikotarpiu ieškovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo 10 iki 19 val., bendraujant ieškovui su sūnumi nedalyvauja pilnamečiai tretieji asmenys. Bendrauti su sūnumi ne vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai, galima tik sutinkant vaiko motinai. Trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18.30 val. vaiko tėvas gali paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su juo. Kiti savaitgaliai yra skiriami motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10.00 val. iki 18.30 val. leidžiama tik motinai sutikus. Likusią sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos atidėti iki sūnui D. sueis 7 metukai ir jis pradės suvokti, kad ieškovas yra tėvas ir galės bendrauti atsakovei nedalyvaujant. Nurodo, jog teismas neįvertino rizikos faktorių mažamečio vaiko atžvilgiu, kadangi sūnus turi raidos sutrikimų, jį reikia nuolat lavinti mokyti tarti garsus, lavinti, bendrauti. Po pirmojo pasimatymo su ieškovu vaikas bijo, kad šis jo neišsivežtų. Ieškovas neklauso gydytojų rekomendacijų ir nei karto nebuvo nuvykęs pas logopedą, psichologą. Vaiko bendravimas su ieškovu ir jo artimaisiais kelia sūnui tik psichologines problemas, dar labiau sutrinka vaiko kalba.
Tačiau kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad reikalingas naujas pereinamasis laikotarpis, jog tėvas galėtų pasiimti vaiką iš gyvenamosios vietos ar darželio, mažinti tėvo bendravimo su vaiku laiką ir atidėti net iki 7 metų galimybę tėvui nustatytą laiką praleisti su vaiku. Kolegija mano, kad pateikti išrašai Nr 30 ir 38 iš sūnaus medicininių dokumentų ar juose nurodytos išvados bei rekomendacijos neduoda pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su sūnumi, nes tam tikri kalbos ar sveiktos sutrikimai nėra bendravimo su tėvu pasekmė. Be to, šiuose dokumentuose nurodyti vaiko sutrikimai faktiškai gali tęstis gana ilgą laiką, o skundo paminėti kiti argumentai (vaiko tėvo baimė ir kt.) yra daugiau susiję su abiejų tėvų tarpusavio santykiais ir galima motinos įtaka vaikui, siekiant kuo ilgiau apriboti tėvui teisę bendrauti su vaiku, o ne apginti jo interesus. Šią aplinkybę faktiškai patvirtina tėvų rašyti skundai, VTAT ir kita byloje esanti medžiaga.
Pažymėtina, kad vaikui augant ir išimtinai bendraujant tik su motina, atkurti su juo tėviškus santykius ieškovui taps dar sunkiau. Tuo tarpu rūpintis vaiku, jį nustatytu laiku nuvesti pas logopedą ar kitą specialistą gali ir tėvas. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes tai pažeistų tėvo ir vaiko interesus. Tačiau atsižvelgiant į esamą dar silpną tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, kolegija mano, kad po teismo sprendimo įsigaliojimo motinai suteiktina teisė tam tikrą laiką būti kartu su vaiku, kai jį iš gyvenamosios vietos ar darželio pasiims tėvas. Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, papildant jo rezoliucinę dalį, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96str,. iš apeliantės priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos advokato ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-335-96/2010, dalyje dėl ieškovo D. T. bendravimo tvarkos su sūnumi D. T., gim. 2006-08-09, nustatymo, palikti nepakeistą, nurodant, kad atsakovė M. T. iki 2011-04-15 turi teisę eiti su vaiku (D. T.), kai jį iš gyvenamosios vietos ar darželio pasiims tėvas (D. T.).
Priteisti iš atsakovės M.T. 400,0Lt ieškovui D. T. advokato ir 27,65Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.