Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 38 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2020 m. lapkričio 25 d., apie 17.45 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „BMW 435“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu, jungiančiu Vakarinio aplinkkelio eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Oslo gatvės pusės, ir Pilaitės prospekto eismo pusę, skirtą važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, nuo Vakarinio aplinkkelio pusės įvažiavęs į nereguliuojamą šio kelio sankryžą su pagrindiniu keliu laikomu Pilaitės prospektu, prieš kurią įrengtas KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią“), pažeidė šio kelio ženklo reikalavimą, nustatantį pareigą duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, ir KET 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, vairuojamu automobiliu įvažiavęs į sankryžą nedavė kelio ties Pilaitės prospekto važiuojamąja dalimi įrengtu dviračių taku važiavusiam ir jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės prieš sankirtą esančia horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta dviračių pervaža kelią kirtusiam A. K. vairuojamam elektriniam paspirtukui „Segway Ninebot“, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, A. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas jai nuosavybės teise priklausantis elektrinis paspirtukas „Segway Ninebot“. Šiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykio metu jis važiavo namo, automobilis priklauso jam, tuo metu lijo, buvo prastas matomumas, privažiavęs prie perėjos tikrai žiūrėjo, bet nematė ir susidūrė. Išlipęs pamatė gultinį paspirtuką ir merginą, ji buvo sąmoninga, tik sakė, kad petį labai skauda. Jie iškvietė greitąją, atvažiavo ir policija. Eismo įvykis įvyko, nes jis merginos nepastebėjo dėl oro sąlygų, tikrai buvo tamsu. Jis per tą vietą važiuoja po 2-3 kartus per dieną, žinojo, kad ten yra perėja ir buvo apšviesta, bet buvo didelis rūkas, vėjas, mergina išsuko iš šono, gal dėl to jos nepamatė, ji buvo aklojoje zonoje. Pripažįsta, kad galėjo išvengti šio įvykio, jam trūko atidumo. Jam nebuvo galimybės atsiprašyti nukentėjusiosios, niekas neleido (atsiprašė nukentėjusiosios teismo salėje). Civilinį ieškinį pripažįsta ir yra pasiruošęs atlyginti žalą. 2500 Eur susitarė atlyginti per mėnesį. Galės šią sumą padaryti pavedimu. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko.

Kadangi kaltinamasis P. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvito matyti, kad 2020 m. lapkričio 25 d., 17.57 val., eismo įvykio vietoje patikrinus alkoholio koncentraciją P. A. iškvėptame ore, buvo nustatyta, kad jis blaivus (0,00 ‰ promilių) (1 t., b. l. 8).

Nukentėjusioji A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d., apie 17.30 val., Vilniuje, ji iš savo darbovietės, t. y. (duomenys neskelbtini), elektriniu paspirtuku „Nineboot“ išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jau buvo sutemę, be kritulių, matomumas geras. Važiavo su įjungtu paspirtuko priekiniu žibintu. Nuo Pilaitės prospekto ir Spaudos bei Sietyno gatvių sankryžos pusės link (duomenys neskelbtini) ji važiavo ties kairiuoju prospekto kelio važiuojamosios dalies kraštu įrengtu dviračių taku. Važiuodama laikėsi arčiau dešiniojo dviračių tako krašto. Neatsimena, kaip ji pasiekė jos kelyje buvusias artimiausias, dar prieš Vakarinio aplinkkelio viaduką viena greta kitos įrengtas nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir dviračių pervažą, kurios apšviestos. Taip pat neatsimena ir negali nurodyti jokių eismo įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, aplinkybių. Atsimena įvykius jau nuo to momento, kai buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kuriame gydytojas jai ir pasakė, kad ji buvo partrenkta. Pamena, kad gydytojas jai davė telefoną paskambinti draugui. Po to ji buvo nugabenta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuoti kairio raktikaulio petinio galo lūžis, galvos sumušimai ir smegenų sukrėtimas. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis kilo eismo įvykis, kurio metu ji buvo sužalota, sužinojo tik vėliau, iš draugo (1 t., b. l. 41-43).

2020 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė J. Majauskaitė-Čobot, susipažinusi su jai pateiktais A. K. medicininiais dokumentais, nustatė, kad A. K.įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: minkštųjų audinių patinimas kairio peties srityje; kairio raktikaulio petinio galo lūžis; galvos smegenų sumušimo židiniai dešinėje kaktinėje skiltyje; kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abipus kaktinėse skiltyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti kūno kaire puse kontaktuojant su kietu buku daiktu (paviršiumi). Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 37-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6338/2020(01) užfiksuota, kad eismo įvykio metu A. K. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (1 t., b. l. 33).

Iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, ties nereguliuojama Pilaitės prospekto sankirta su vienos eismo krypties keliu (pravažiavimu), skirtu iš Vakarinio aplinkkelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Oslo gatvės pusės, įvažiuoti į Pilaitės prospekto eismo pusę, skirtą važiuoti Laisvės prospekto kryptimi. Nuo šios sankirtos prie Pilaitės prospekto prisijungęs kelias (pravažiavimas) virsta atskira (pirmąją) prospekto eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, juosta. Šiame vienos eismo krypties kelyje (pravažiavime), apie 8 m atstumu prieš vietą, kur šis prisijungia prie Pilaitės prospekto (t. y. prieš sankirtą), yra įrengtos kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir iškart už jos (žiūrint nuo aplinkkelio pusės link Pilaitės pr., t. y. nustatyta P. A. važiavimo kryptimi prieš įvykį) – horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta dviračių pervaža. Tai ties Pilaitės prospekto važiuojamąja dalimi, išilgai šiai, nuo Laisvės prospekto pusės besitęsiančių šaligatvio ir dviračių tako tęsinys, skirtas kirsti aptariamą kelią (pravažiavimą). Prieš minėtą pėsčiųjų perėją (žiūrint nuo aplinkkelio pusės link Pilaitės pr., t. y. nustatyta P. A. važiavimo kryptimi prieš įvykį) yra įrengtas Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią“). Apžiūros metu ant ties eismo įvykio vieta esančios asfaltuotos kelio dangos paviršiaus (kuris buvo šlapias) stabdymo ar slydimo žymių neužfiksuota. Pėsčiųjų perėja ir dviračių pervaža apšviesti gatvės žibintais. Leistinas maksimalus greitis ties eismo įvykio vieta – 50 km/h.

Eismo įvykio metu P. A. vairuotas automobilis „BMW 435“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo aptariamame kelyje (pravažiavime), apie 2,4 m atstumu už dviračių pervažos ribos, prieš pat vietą, kur kelias prisijungia prie Pilaitės prospekto (žiūrint nuo aplinkkelio pusės link Pilaitės pr.). Automobilis priekine dalimi buvo pasuktas eismo kryptimi link prospekto pusės. Automobilis buvo apgadintas. Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinės dalies dešinėje pusėje, t. y. buvo apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė, sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas, įlenkta priekinio dešinės pusės sparno priekinė dalis, deformacijos (įlenkimai) ir įbrėžimai ant variklio dangčio dešinės pusės priekinės ir vidurinės dalies, sudaužytas priekinis stiklas (jo dešinė pusė), įlenktas priekinis dešinės pusės statramstis. Be minėtų apgadinimų, automobilio kontaktų su paspirtuku ar šį vairavusia A. K. vietas bylojo ir kiti pėdsakai, t. y. ant variklio dangčio dešinės pusės ir priekinio dešinio sparno rastos nubraukto purvo žymės. A. K. eismo įvykio metu vairuotas elektrinis paspirtukas „Segway Ninebot“ po įvykio gulėjo ant kelio (pravažiavimo), apie 5 m atstumu prieš prekinę automobilio „BMW 435“ dalį. Paspirtukas eismo įvykio metu buvo visiškai sugadintas, t. y. buvo nulaužtas vairas, sulaužytas priekinis sparnas (1 t., b. l. 12-16, 18, 19, 21-23, 25-28).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ties netoli eismo įvykio vietos esančioje Pilaitės prospekto – V. Pociūno gatvės sankryžoje, nufilmuotų vaizdų įrašas (1 t., b. l. 178).

2020 m. gruodžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą SĮ „Susisiekimo paslaugos“, buvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera nukreipta nuo Pilaitės prospekto – V. Pociūno gatvės sankryžos link prospekto susikirtimų su pravažiavimais, jungiančiais prospektą su Vakariniu aplinkkeliu, vietų, t. y. kameros filmavimo ribos apėmė ir eismo įvykio vietą. Tarp vaizdo stebėjimo kameros ir eismo įvykio vietos yra pakankamai didelis atstumas, dėl ko nėra galimybės nustatyti visų užfiksuoto įvykio aplinkybių detalių.

Įraše užfiksuotos šios įvykio aplinkybės: 17.40 val. (vaizdo kameros laikmatis) abejomis Pilaitės prospekto eismo kryptimis vyko intensyvus transporto eismas. Nuo 17.42.41 val. buvo užfiksuotas (matomas) ties Pilaitės prospekto važiuojamąja dalimi (žiūrint kameros vietos atžvilgiu – ties jos dešiniuoju kraštu), išilgai jai įrengtu dviračių taku važiuojantis dviratis ar paspirtukas su įjungtu priekiniu žibintu (matomas judantis šviesos šaltinis). Transporto priemonė taku važiavo nuo Laisvės prospekto pusės link Pilaitės prospekto susikirtimo vietos su keliu (pravažiavimu), skirtu į prospektą įvažiuoti iš Vakarinio aplinkkelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Oslo gatvės, t. y. artėjo prie eismo įvykio vietos. Nuo 17.42.46 val. fiksuotas (matomas) ir minėtu keliu (pravažiavimu) nuo Vakarinio aplinkkelio link Pilaitės prospekto važiuojantis automobilis. Prieš įvažiavimą į Pilaitės prospektą, vietoje, kur yra pėsčiųjų perėja ir dviračių pervaža, skirtos pėstiesiems ir dviratininkams kirsti aptariamą kelią (pravažiavimą), t. y. prieš eismo įvykio vietą, automobilis nesustojo ir jas pravažiavo. Iškart po to (ar tuo pačiu metu) nebesimatė prie kelio (pravažiavimo) dviračių taku artėjusios transporto priemonės (dviračio ar paspirtuko) žibinto šviesos. Po to, automobilis buvo sustabdytas iškart už pėsčiųjų perėjos ir dviračių pervažos ribų, buvo įjungta avarinė šviesų signalizacija (1 t., b. l. 183-185).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 154 punkte įtvirtinta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Pagal KET 1 priedo kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad P. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „BMW 435“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 157 punkto ir kelio ženklo Nr. 203 reikalavimų vairuotojui, vairuojamu automobiliu įvažiavęs į sankryžą, su pagrindiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam nukentėjusiosios A. K. vairuotam elektriniam paspirtukui, su juo susidūrė, ko pasėkoje dėl patirtų sužalojimų A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino P. A. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamajame posėdyje, P. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino kaltinime nurodytas jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti: nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos bei transporto priemonių apžiūros protokolai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas bei kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad VTMT specialistė J. Majauskaitė-Čobot, susipažinusi su jai pateiktais A. K. medicininiais dokumentais, nustatė, kad A. K.įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. A., 2020 m. lapkričio 25 d., apie 17.45 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „BMW 435“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu, jungiančiu Vakarinio aplinkkelio eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Oslo gatvės pusės, ir Pilaitės prospekto eismo pusę, skirtą važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, nuo Vakarinio aplinkkelio pusės įvažiavęs į nereguliuojamą šio kelio sankryžą su pagrindiniu keliu laikomu Pilaitės prospektu, prieš kurią įrengtas KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią“), pažeidė šio kelio ženklo reikalavimą ir KET 154 punkto reikalavimą, tai yra, vairuojamu automobiliu įvažiavęs į sankryžą, nedavė kelio ties Pilaitės prospekto važiuojamąja dalimi įrengtu dviračių taku važiavusiam ir jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės prieš sankirtą esančia horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta dviračių pervaža kelią kirtusiam A. K. vairuojamam elektriniam paspirtukui „Segway Ninebot“, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, A. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas jai nuosavybės teise priklausantis elektrinis paspirtukas „Segway Ninebot“.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

P. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis P. A. išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiąja, o nukentėjusioji A. K. nurodė, kad tam neprieštarauja. 2021 m. birželio 23 d. P. A. su nukentėjusiąja A. K. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad kaltinamojo veiksmais padaryta ir neatlyginta turtinė bei neturtinė žala bei nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro iš viso 2500 Eur. Kaltinamasis pareiškia, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir dar kartą atsiprašo nukentėjusiosios, apgailestauja, kad savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, t.y. pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles sužalojo nukentėjusiąją, todėl gera valia atlygina nukentėjusiajai visas su nukentėjusiosios reikalavimu susijusias išlaidas (įskaitant 2021 m. vasario 19 d. civiliniame ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t.y. iš viso 2500 Eur išlaidas į nukentėjusiosios asmeninę banko sąskaitą. Nukentėjusioji pareiškia, kad iš kaltinamojo iki šios sutarties momento gavo visą 2500 Eur sumą, turtinė ir neturtinė žala bei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pilnai atlygintos, todėl civilinio ieškinio byloje toliau atsisako. Nukentėjusioji nuo sutarties įsigaliojimo (abiejų šalių sutarties patvirtinimo parašais) momento atsisako visų pretenzijų ir reikalavimų kaltinamajam ir užtikrina, kad ateityje nereikš jokių pretenzijų kaltinamajam ir neinicijuos jo atžvilgiu jokių teisinių procesų. Šalys pareiškia, kad pasiektas abipusis susitarimas šioje baudžiamojoje byloje, kai kaltininkas ir nukentėjusioji susitaiko ir vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Šalys sutinka ir pareiškia, kad baudžiamoji byla galėtų būti užbaigta vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis. Sutartis patvirtinta kaltinamojo ir nukentėjusiosios parašais (2 t., b. l. 117-118).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei atsiprašė nukentėjusiosios A. K.. Nukentėjusioji nurodė, kad sutinka susitaikyti su kaltinamuoju. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiojo pozicijas, ir įvertinusiam byloje pateiktos jų sudarytos taikos sutarties turinį, nekyla abejonių, kad kaltinamasis P. A. susitaikė su nukentėjusiąja A. K.. Dėl žalos atlyginimo pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai A. K. išmokėjo 3 642 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, 25,29 eurų dydžio kompensacija gydymo išlaidoms atlyginti ir 995,93 eurų dydžio kompensacija turtinei žalai atlyginti (už sugadintą paspirtuką ir rūbus). Draudimo bendrovė taip pat kompensavo Valstybinės ligonių kasos patirtas 2 078,18 eurų dydžio nukentėjusiosios gydymo išlaidas (1 t., b. l. 198). Nukentėjusioji taikos sutartyje patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo prašomą atlyginti likusią 2500 eurų sumą ir jai padaryta turtinė ir neturtinė žala bei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pilnai atlygintos, todėl civilinio ieškinio byloje toliau atsisako. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad žalos atlyginimo klausimas šioje byloje yra išspręstas ir kad kaltinamasis savo noru pašalino nukentėjusiajai padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis P. A. praeityje buvo teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus. Kaltinamasis yra vedęs, šiuo metu nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors kaltinamasis ir turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tačiau jis buvo nuteistas už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, šiame nuosprendyje aptariama nusikalstama veika yra neatsargaus pobūdžio, už šiurkščius KET pažeidimus kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad P. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tokiai pozicijai pritarė ir prokuroras, kuris palaikė kaltinamojo prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį P. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš atsakovų, t. y. iš kaltinamojo P. A. ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti 11 133,55 eurų dydžio turtinę žalą ir 10 000 eurų dydžio neturtinę žalą (1 t., b. l. 54-60; 61-157).

Remiantis draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovų 2021 m. vasario 24 d. pranešimu, nustatyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai A. K. išmokėjo 3 642 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, 25,29 eurų dydžio kompensacija gydymo išlaidoms atlyginti ir 995,93 eurų dydžio kompensacija turtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė taip pat kompensavo Valstybinės ligonių kasos patirtas 2 078,18 eurų dydžio nukentėjusiosios gydymo išlaidas (1 t., b. l. 198). Kaip jau minėta, taikos sutartimi nukentėjusioji patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo prašomą atlyginti likusią 2500 eurų sumą ir jai padaryta turtinė ir neturtinė žala bei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pilnai atlygintos, todėl civilinio ieškinio byloje toliau atsisako (2 t., b. l. 117-118).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas priima nukentėjusiosios A. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukia BPK 112 straipsnio 3 dalies ir CPK 140 straipsnio 1 dalies bei 294 straipsnio pagrindu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis P. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad P. A. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti P. A. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį P. A. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį artimą minimaliam – 10 MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam P. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje esantis DVD diskas su bylai reikšmingais duomenimis (saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti P. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtinti P. A. ir A. K. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis.

Priimti A. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jos civilinio ieškinio nutraukti.

DVD diską su bylai reikšmingais duomenimis palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.