- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1409-611/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04096-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės "Edgira"
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Adsum“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės "Edgira" atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės "Edgira" pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Adsum“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Edgira“ pateikė teismui pareiškimą dėl 7213,15 Lt skolos, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 455 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Adsum“. Kreditorius pareiškimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, bei kito turto areštą. Nurodė, kad skolininkas nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, taip pat nesikreipia į kreditorių dėl įsipareigojimų vykdymo grafiko suderinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi kreditoriaus prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad nors reikalavimas yra turtinio pobūdžio, šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Teismas nustatė, kad skolos suma nėra didelė, byloje nėra duomenų apie skolininko veiksmus, liudijančius jos ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Todėl teismas padarė išvadą, kad taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir pritaikyti skolininko turtui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Skolininkas nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, taip pat nesikreipia į kreditorių dėl įsipareigojimų vykdymo grafiko suderinimo.
2. Nors reikalavimo suma santykinai nėra didelė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalis sieja nuomos santykiai, nuomininkas naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, todėl skola nuolatos auga. Jeigu skolininkas ir toliau neatsiskaitinės su kreditoriumi, skola didės, skolininko turtui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pastarasis, vengdamas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, gali siekti paslėpti ar realizuoti turtą.
3. Skolininkas neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl kyla reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti realizuotas turtas, iš kurio galimas išieškojimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje būtų ir prevencinė priemonė, kad skolininkas siektų savo prievoles vykdyti sąžiningai ir atsiskaityti su kreditoriumi laiku. O taip pat, kad skolininkais tokiais savo veiksmais netrikdytų kreditoriaus ūkinės veiklos, kadangi, šiuo atveju, apsunkinamas paties kreditoriaus prisiimtų įsipareigojimų kitiems asmenims vykdymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas prašo palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Atskirajame skunde kreditorius nurodo, kad skolininkas nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
2. Dėl skolos dydžio ir mokėjimo grafiko suderinimo derybų keliu turėtų būti suinteresuotos abi šalys, bet konkrečiu atveju taikiai spręsti ginčą iniciatyvos neparodė kreditorius.
3. Kreditorius nenurodo, kad nuomininkas nuomojamose iš nuomotojo patalpose vykdo realią ūkinę veiklą, apie kurią kreditoriui yra žinoma.
4. Kreditoriaus nurodytos aplinkybės dėl realios grėsmės grindžiamos tuo, kad skolininkas neturi nekilnojamojo turto, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių nurodomos grėsmės realumą dėl skolininko veiksmų, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.
Pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolos suma nėra didelė. Kreditorius nei reikšdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nei teikdamas atskirąjį skundą nepateikė jokių duomenų apie skolininko veiksmus, liudijančius ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Aplinkybė, kad skolininkas nesikreipia į kreditorių dėl įsipareigojimų vykdymo grafiko suderinimo, nepatvirtina realios grėsmės palankiam kreditoriui teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininko atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad dėl skolos mokėjimo grafiko suderinimo turėtų būti suinteresuotos abi šalys.
Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto neturėjimas nėra pagrindas teigti, kad juridinio asmens turtinė padėtis yra sunki. Skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į kitą turtą, ypač atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus reikalavimo suma yra nedidelė. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad skolininko įsipareigojimai kreditoriui didėja, taip pat nesudaro pagrindo ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti nepagrįsta, kadangi kreditorius turi teisę pasikeitus aplinkybėms padidinti ieškinio reikalavimus, iš naujo reikšti prašymą dėl skolos išieškojimo, taip pat turi teisę nutraukti nuomos santykius.
Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantas nenurodė iš esmės jokių papildomų aplinkybių ar argumentų, kurių nepaminėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė taikyti skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų motyvų kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.