- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-1002-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15191-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20052-475/2016 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Gjensidige“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 253,88 Eur žalos atlyginimo dėl šilumos apskaitos prietaisų Multical C Nr. 21247852003 ir Multical C Nr. 21247882003 sugadinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. 2-20052-475/2016. (1 t., b. l. 3-7).Ieškovė AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1466-955/2016 prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno centro būstas“ 358,85 Eur žalos atlyginimo dėl šilumos prietaiso Multical Nr. 47788812005 vagystės, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 166-169).Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-1466-955/2016 ir Nr. 2-20052-475/2016 sujungtos į vieną civilinę bylą, kuriai paliktas civilinės bylos Nr. 2-20052-475/2016 (t.1, b. l. 68-69).Ieškovė nurodė, tiekia šilumą į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio bendro naudojimo objektų administratorė yra UAB „Kauno centro būstas“ (buvusi UAB „Žaidas“). Ieškovė pastato šilumos punkte buvo įrengusi jau nuosavybės teise priklausantį įvadinį šilumos apskaitos prietaisą Multical Nr. 47788812005. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja UAB „Pastatų priežiūros tarnyba" 2015 m. birželio 15 d. 10:00 val. telefonu informavo ieškovę apie šilumos apskaitos prietaiso vagystę. 2015 m. birželio 15 d. ieškovės darbuotojai nuvyko į pastato šilumos punktą ir pastebėjo, kad yra dingęs šilumos apskaitos prietaiso procesorius, nupjaustyti laidai, nutraukta ieškovės plomba. Dėl šilumos apskaitos prietaiso Multical Nr. 47788812005 vagystės ieškovė patyrė 358,85 Eur žalą, kurią sudaro šilumos apskaitos prietaiso įsigijimo vertė be PVM. Po to ieškovė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas bendro naudojimo patalpoje esančiame šilumos punkte buvo įrengusi jai nuosavybės teise priklausantį įvadinį šilumos apskaitos prietaisą Multical C Nr. 21247852003. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ 2015-12-14 informavo ieškovę apie sugadintą šilumos apskaitos prietaisą Multical C Nr. 21247852003 namo šilumos punkte. Atvykus pakeisti sugadinto šilumos apskaitos prietaiso nustatyta, kad nutraukti visi šilumos apskaitos prietaiso Multical C Nr. 21247852003 jungiamieji laidai, nėra ieškovės ir AB „Kauno metrologijos centras“ plombų. Tai užfiksuota 2015-12-15 Apskaitos prietaiso tikrinimo protokole 0028112 prie 2015-12-15 Šilumos objekto tikrinimo akto Nr. 0456018. Dėl šilumos apskaitos prietaiso sugadinimo ieškovė patyrė 126,94 Eur žalą, kurią sudaro prietaiso remonto išlaidos. Vietoje sugadinto šilumos apskaito prietaiso Multical C Nr. 21247852003 ieškovė pastato bendro naudojimo patalpoje esančiame šilumos punkte įrengė jai nuosavybės teise priklausantį įvadinį šilumos apskaitos prietaisą Multical C Nr. 21247882003. Ieškovės darbuotojai 2016-01-19 pastebėjo, kad neveikia šis šilumos apskaitos prietaisas. Atvykus pakeisti šilumos apskaitos prietaiso Multical C Nr. 21247882003 pastebėta, kad nutraukti šilumos apskaitos prietaiso grąžinamojo ir tiekiamojo šilumnešio temperatūros jutiklių laidai bei tai užfiksuota 2016-01-20 Apskaitos prietaiso tikrinimo protokole 0028118 prie 2016-01-20 Šilumos objekto tikrinimo akto Nr. 0462257. Dėl šilumos apskaito prietaiso Multical C Nr. 21247882003 sugadinimo ieškovė patyrė 126,94 Eur žalą, kurią sudaro remonto išlaidos. Dėl šilumos apskaitos prietaisų sugadinimų ieškovė patyrė viso 253,88 Eur žalą. Atsakovė, kaip pastato bendro naudojimo objektų administratorė, neužtikrino pastato bendro naudojimo patalpoje įrengtų ieškovei priklausančių šilumos apskaitos prietaisų saugumo ir apsaugos ir tokiu būdu elgėsi neteisėtai. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 253,88 Eur žalą. Tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos dėl šilumos apskaitos prietaisų sugadinimų yra priežastinis ryšys, nes prietaisai sugadinti dėl to, kad atsakovė neužtikrino prietaisų saugumo ir tinkamos apsaugos. Dėl atsiradusios žalos kalta atsakovė. Dėl šilumos apskaitos prietaisų sugadinimo atsakovė į policiją nesikreipė. Yra atliekamas ikiteismini styrima stik dėl manometrų vagystės, tačiau manometrai ieškovei nuosavybės teise nepriklauso. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l. 43-49; 177-179). Nurodė, kad 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė teikia namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl atsakovės civilinė atsakomybė yra galima tik ta apimtimi, kiek ji susijusi su (duomenys neskelbtini), Kaunas, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Šilumos punktas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo tinkamai apsaugotas nuo trečiųjų asmenų, nes buvo apribotas pašalinių asmenų patekimas. Tačiau dėl nenustatyto asmens veiksmų, nusikalstama veika buvo įvykdyta, t.y. sugadinta šilumos punkto spyna, nuosavybės teise priklausanti bendrasavininkiams, sugadinti šilumos apskaitos prietaisai bei vienas jų pavogtas. Žala ieškovei atsirado dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų. Atsakovė neturėjo pareigos užtikrinti fizinę ieškovės turto apsaugą ar pan. Ieškovė nenurodo, kokius veiksmus atsakovė privalėjo atlikti, kokie teisės aktai numato apsaugos apimtį ir rūšį. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl turto apsaugos, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos šalių sutartos sąlygos, funkcijos, atsiskaitymo tvarka ir atsakomybė. Ieškovė niekada nereiškė atsakovei pretenzijų dėl apsaugos tinkamumo. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė tinkamai vykdė įstatymu nustatytas pareigas, neatliko neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti žala nustatyta vienašališkai. Dėl pavogto šilumos apskaitos prietaiso, ieškovė nurodo vis kitą žalos dydį. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Gjensidige“ (buvusi UAB „DK PZU Lietuva“) pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l. 129-131; t.2, b.l. 12-15). Nurodė, kad 2015-12-23 tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2016-22-22 buvo apdrausta draudėjo UAB „Kauno centro būstas“ pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų veikla. Remiantis CK 6.246; str. 1 d, atsakovės kaip namo (duomenys neskelbtini), Kaune, administratorės civilinė atsakomybė dėl 2015-12-14 ir 2016-01-20 įvykių kiltų tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų nustatyti ir įrodyti UAB „Kauno centro būstas" neteisėti veiksmai, o taip pat - ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - kaltė, žala bei priežastinis ryšys; tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Ieškovė neįrodė kokių priežiūros veiksmų atsakovė neatliko. Namo administratorius ėmėsi veiksmų ieškovės turtui apsaugoti (šilumos punkto durys buvo apsaugotos spyna), priemonės buvo pakankamos. Ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo. Žalą ieškovei sąlygojo trečiųjų asmenų tyčiniai neteisėti veiksmai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.2, b.l. 19-24). Valstybei iš ieškovės AB „Kauno energija“ priteisė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Kauno energija“ yra šilumos tiekėja ir šilumos perdavimo tinklais tiekia šilumą į daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovė UAB „Kauno centro būstas" 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore ir teikia namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (t.1, b. l. 8-10). 2015 m. birželio 15 d. patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė, jog dingęs ŠAP procesorius pavogtas, nupjaustyti laidai, nutrauktos KE, PL, tai yra pavogtas šilumos apskaitos prietaisas Multical Nr. 47788812005 (inventorinis Nr. 30706028) (toliau - ŠAP 3), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 0456047, t.1, b. l. 79-80). Iš ilgalaikio turto dinamikos matyti, kad ŠAP 3 įsigytas už 358,85 Eur, nusidėvėjimas – 358,56, balansinė vertė 0,29 ct (t.1, b. l. 86). Ieškovė atsakovei 2015 m. liepos 14 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 434,21 Eur sumai už šilumos skaitiklį Multical 47788812005 (inventorinis Nr. 30706028) (t.1, b. l. 83). Atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą – faktūrą dėl pavogto ŠAP 3 (t.1, b. l. 84). Ieškovei užklausus, Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-68682-15 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl šilumos prietaiso vagystės nulaužus šilumos punkto spyną laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. birželio 15 d. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas, kalti asmenys nenustatyti (t.1, b. l. 85-86). 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė, jog sugadintas (nutraukti srauto matuoklio jungiamieji laidai, tiekiamojo ir grąžinamojo šilumnešio temperatūros jutiklio laidai, nėra plombų, nutrauktas DPS laidas) šilumos apskaitos prietaisas Multical C Nr. 21247852003 (toliau - ŠAP 1), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 0456018, Apskaitos prietaiso tikrinimo protokolas Nr. 0028112, defektinis aktas Nr. D 15 68, t.1, b. l. 13-18). Iš ilgalaikio turto dinamikos matyti, kad ŠAP 1 įsigytas už 308,45 Eur, nusidėvėjimas -308,16, balansinė vertė 0,29 ct (1 t. b. l. 11). Ieškovė atsakovei 2016 m. sausio 5 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 126,94 Eur sumai už šilumos skaitiklio Multical Compact remontą pagal sąmatą (t.1, b. l. 28-29). 2016 m. sausio 20 d. patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė, jog sugadintas (nutraukti tiekiamojo ir grąžinamojo šilumnešio temperatūros jutiklio laidai) šilumos apskaitos prietaisas Multical C Nr. 21247882003 (toliau - ŠAP 2), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 0462257, Apskaitos prietaiso tikrinimo protokolas Nr. 0028118, defektinis aktas Nr. D 16 10, t.1, b. l. 26-21). Iš ilgalaikio turto dinamikos matyti, kad ŠAP 2 įsigytas už 308,45 Eur, nusidėvėjimas -308,16, balansinė vertė 0,29 ct (t.1, b. l. 19). Ieškovė atsakovei 2016 m. vasario 1 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 126,94 Eur sumai už šilumos skaitiklio Multical Compact remontą pagal sąmatą (t.1, b. l. 31-32). Atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas – faktūras dėl sugadintų ŠAP 1 ir ŠAP 2 (t.1, b. l. 33). Ieškovei užklausus, Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro policijos komisariatas informavo, kad dėl laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-68682-15 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl dviejų manometrų vagystės nulaužus šilumos punkto spyną (t.1, b. l. 35).Nurodė, kad UAB „Kauno centro būstas“, kaip namo administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788) patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3. p.) Tačiau teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusias vagystes. Ieškovė nenurodė, kokių veiksmų atsakovė neatliko, kurių neatlikimas sąlygojo trečiųjų asmenų patekimą į šilumos punktą. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai – šilumos punkto durys apsaugotos spyna (1 t. 50, 51, 62-65, 122, 137-139), tai yra tokių būdu atribotas pašalinių asmenų patekimas į šilumos punktą, atitinka apdairaus ir atidaus žmogaus koncepciją. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ieškovei priklausančio turto vertę, namo administratoriaus pasirinktos priemonės buvo pakankamos, adekvačios galimo turto sugadinimo rizikai sumažinti, todėl nėra pagrindo atsakovę UAB „Kauno centro būstas“ pripažinti atsakinga už trečiųjų asmenų įsilaužimą į šilumos punktą bei šilumos apskaitos prietaisų sugadinimą bei vagystę. Teismo vertinimu ieškovės nurodytas žalos dydis kelia pagrįstų abejonių, kadangi ieškovė, nurodo, kad dėl šilumos apskaitos prietaiso vagystės patyrė 358,85 Eur žalą, tačiau Ilgalaikio turto dinamikoje nurodyta, kad nusidėvėjimas yra 358,56, balansinė vertė 0,29 (t.1, b. l. 81).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 31-35). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas, visapusiškai neįsigilinus į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus.
10.2. Pastato valdytojas privalo užtikrinti pastato teritorijoje ir patalpose šilumos tiekėjui priklausančiu šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (toliau-Taisyklės) 144.9 p.). Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusias vagystes.
10.3. Ieškovė įrodė visas civilinei atsakomybei kilti sąlygas dėl šilumos paskaitos prietaiso vagystės ir sugadinimų.
10.4 Atsakovė, kaip pastato administratorė, neužtikrino pastato bendro naudojimo patalpos - šilumos punkto ir jame įrengtų ieškovei priklausančių šilumos apskaitos prietaisų apsaugos. Tokiu savo neteisėtu neveikimu atsakovė pažeidė Nuostatų 5.14 punkte ir Taisyklių 58 bei 144.9 punktuose jai imperatyviai nustatytas pareigas.
10.5. Šilumos tiekėjui draudžiama prižiūrėti pastato šilumos punktą ir šilumos apskaitos prietaisus. Todėl dėl šilumos apskaitos prietaiso apsaugos bei jų veikimui reikalingų tinkamų sąlygų užtikrinimo prieš šilumos tiekėją (ieškovę) pirmiausiai yra atsakinga pastato administratorė (atsakovė).
10.6. Pastato šilumos punkto durų apsaugojimas spyna buvo nepakankama šilumos apskaitos prietaisų apsaugos priemonė, kad būtų apribotas pašalinių asmenų patekimas į šilumos punktą. Kokiomis priemonėmis turi būti užtikrintas šilumos apskaitos prietaisų apsaugas, turi vertinti atsakovė. Be to, Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius, pateikdamas informaciją ieškovei nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šilumos apskaitos prietaiso vagystės iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau nenurodė, kad šilumos apskaitos prietaisas pavogtas nulaužus šilumos punkto spyną, kaip tai nustatė teismas. Dėl šilumos apskaitos prietaisų sugadinimų į policiją nesikreipta. Tai patvirtina, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai.
10.7. Vienas šilumos apskaitos prietaisas buvo pavogtas, o du sugadinti dėl to, kad atsakovė neužtikrino pastate esančio šilumos punkto, tame tarpe ir jame esančių ieškovės šilumos apskaitos prietaisų, tinkamos apsaugos, t. y. žala (nuostoliai) yra atsakovės neteisėto neveikimo rezultatas.
10.8. Ieškovė dėl šilumos apskaitos prietaiso Multical Nr. 47788812005 vagystės prašė priteisti iš atsakovės 358,85 Eur žalą, kurią sudaro prietaiso įsigijimo vertė be PVM, kuri nurodyta 2015-12-01 išraše iš ilgalaikio turto dinamikos ir 2016-02-03 išraše iš ilgalaikio turto dinamikos. Aplinkybė, kad šio šilumos apskaitos prietaiso balansinė vertė yra 0,29 Eur, neturi reikšmės žalos dydžiui, nes tai yra buhalterinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skaičiuoti visam ilgalaikiam turtui, kai tik jis atiduodamas naudoti. Be to, Taisyklių 58 punktas nustato, kad tyčinio sugadinimo atveju šilumos tiekėjui atlyginamos šilumos apskaitos prietaiso įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidos pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą. Ieškovė šilumos apskaitos prietaisą Multical Nr. 47788812005 3 naudojo pagal paskirtį, jis buvo metrologiškai patikrintas, todėl ieškovė pagrįstai turi teisę reikalauti atlyginti dėl vagystės prarasto turto įsigijimo vertę be PVM.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2., b.l. 42-45). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas.
11.2. Atsakovės civilinė atsakomybė yra galima tik ta apimtimi, kiek ji susijusi su (duomenys neskelbtini), Kaunas, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimu.
11.3. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus funkcijas, veikė maksimaliai apdairiai ir protingai užtikrindamas namo šilumos punkto patalpos apsaugą. Todėl negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad žala atsirado dėl atsakovės neveikimo. Žalos atsiradimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su trečiųjų asmenų įvykdytu įsilaužimu į patalpas, kurios buvo apsaugotos įrengta spyna. Ieškovė nėra teikusi skundo dėl apsaugos nepakankamumo ar savo pasiūlymus dėl apsaugos pagerinimo. Be to, jokio pobūdžio apsaugos priemonės negali eliminuoti galimybės, jog tretieji asmenys įvykdys įsilaužimą.
11.4. Teisės aktai nenumato, jog ieškovės turto apsauga turi būti vykdoma iš administratoriaus ar bendrasavininkių lėšų. Šilumos apskaitos prietaisai nėra bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 str.). Sugadinti namo šilumos apskaitos prietaisai nuosavybės teise priklauso ieškovei. Administratorius ir namo bendrasavininkiai šilumos punkto patalpą apsaugo spynos pagalba, laiko tokį būdą priimtinu. Jeigu ieškovė manė, jog reikalinga papildoma jo turto apsauga, jis turėjo apmokėti už pageidaujamą apsaugos paslaugą. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl papildomų apsaugos priemonių sumontavimo. Todėl sprendime yra tinkamai išdėstyta, jog spynos įrengimas atitinka apdairaus ir atidaus žmogaus koncepciją.
11.5. Ieškovė nenurodo kokius veiksmus atsakovė privalėjo atlikti, kokie teisės aktai numato apsaugos apimtį ir rūšį. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl turto apsaugos, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos šalių sutartos sąlygos, funkcijos, atsiskaitymo tvarka ir atsakomybė. Todėl darytina išvada, jog atsakovės veiksmai yra teisėti, nepažeidžiantys teisės aktų reikalavimų.
11.6. Ieškovei neįrodžius neteisėtų veiksmų buvimo fakto, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo atveju civilinė atsakomybė atsakovei nekyla. Be to, ieškovė neįrodė ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo buvimo, o taip pat nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Pagal ieškovės pateiktą ilgalaikio turto dinamiką, prietaisų dėvėjimo laikas jau yra pasibaigęs, kas reiškia, jog jų vertė negali būti tokia, kaip įsigijimo dieną. Žalos atlyginimo institutas turi kompensacinę funkciją, todėl atlyginama sužaloto turto vertė kuri buvo įvykio dieną, o ne pradinė įgyto turto vertė.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b.l. 46-47). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
12.1. Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
12.2. Ieškovė tvirtino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė per neveikimą – teisės aktuose jam nustatytų pareigų nevykdymą, tačiau kokių teisės aktais nustatytų pareigų nevykdė atsakovė, ieškovė taip ir nepaaiškino.
12.3. Analogiškos pozicijos dėl administratoriaus atsakomybės laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-640-258/2013, kurioje nurodė, kad teisės aktuose išvardytos administratoriaus pareigos nepatvirtina administratoriaus besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose kilusią žalą, o aplinkybė, kad administratorius neatliko priežiūros ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, turi būti įrodyta. T.y. ieškovo argumentai dėl to, kad administratorius besąlygiškai atsako už jo administruojamuose pastatuose kilusią žalą, yra atmestini kaip nepagrįsti.
12.4. Atsakovė ėmėsi priemonių, skirtų užkirsti kelią pašalinių asmenų patekimui į šilumos punktą – šilumos punkto durys buvo apsaugotos spyna.
12.5. Apeliaciniame skunde ieškovė taip ir nenurodė, kokių konkrečių jam priskirtų pareigų atsakovė neatliko, nei kokiomis papildomomis apsaugos priemonės turėjo būti apsaugotas šilumos punktas nuo pašalinių asmenų į jį patekimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų atsakovei pagal CK 6. 246 - 6. 249, 6. 263 straipsnių nuostatas.
15. Ieškovė kreipdamasis į teismą ieškinyje nurodė, kad atsakovė būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, administratore privalėjo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė ir neužtikrino ieškovei priklausančių šilumos apskaitos prietaisų, buvusių namo šilumos punkte apsaugos ir dėl to ieškovei priklausantys prietaisai buvo sugadinti, o vienas jų pavogtas. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovės netinkamų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, todėl prašė iš atsakovės priteisti 358,85 Eur žalai atlyginti, susidariusią dėl šilumos prietaiso Multical Nr. 47788812005 vagystės ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino konstatavęs, kad atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti, nes neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir žalos atsiradimo, žalos dydis, o taip pat nėra atsakovės kaltės.
17. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl civilinės atsakomybės netaikymo atsakovei.
18. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos įstatymo įtvirtintos sąlygos: 1) asmens neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 str. 1 d.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių nuostolių (CK 6.247 str.); 3) asmens kaltė dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir 4) kilusi žala, turto netekimas ar nuostoliai (CK 6.249 str.). Ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas tik tuomet, kai ieškovas įrodo visas šias keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis.
19. Apeliantė įrodinėjo ir apeliaciniame skunde argumentuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė per neveikimą, t.y. per teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymą. Teigė, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010m. spalio 25d. įsakymu Nr. 1-297 58, 144.9 punktų nuostatas, atsakovė turėjo pareigą užtikrinti šilumos punkto apsaugą, tačiau tai nebuvo vykdoma. Atsakovė atsikirtinėjo, kad namo šilumos punktas buvo apsaugotas jį užrakinus ir buvo apribota pašaliniams asmenims patekti į šilumos punktą, kuriame buvo įvykdyta vagystė.
20. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktinius bylos duomenis nustatė, kad teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusias vagystes.
21. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo padaryta išvada sutinka ir pažymi, kad faktus, kad administratorius neatliko priežiūros, ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo jis atlikti, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat privalo įrodyti konkrečius veiksmus, kurių neatlikimas sąlygojo trečiųjų asmenų patekimą į šilumos punktą. Taigi, įrodytas faktas bus tada, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovas pasieks tikslą- teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja ( CPK 179 straipsnio 1 dalis ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-513/2004 ir kitos bylose pabrėžia, jog bendra taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ir liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ieškinyje, kurios sudaro ieškinio pagrindą ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto neveikimo, priežastinio ryšio tarp neteisėto neveikimo ir kitų civilinei atsakomybei kilti sąlygų ( CK 6. 246 – 6. 248 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms sprendžia, kad pagal byloje pateiktus duomenis padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas negali. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė tiek ieškinyje, tiek ir savo apeliaciniame skunde dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų žalai atsirasti įrodinėja tik prielaidomis, tačiau teismai nagrinėdami bylą ir priimdami sprendimus prielaidomis remtis negali.
23. Apibendrindamas išdėstytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), teisingai taikė įstatymus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atmetus apeliacinį skundą apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.