Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 3 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, nepateikė pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų, atsisakė paaiškinti ar suteikti duomenis, vengė atvykti ir duoti paaiškinimus, o būtent: 2019 m. gruodžio 18 d. 14.30 val. nuvykus buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), rasta įmonės darbuotoja E. Ž., jai įteiktas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. nurodymas, kurį buvo nurodyta perduoti vadovui, kad jis atvyktų į VDI Vilniaus skyrių 2019 m. gruodžio 23 d. 9.00 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. A. Ž. neatvykus į VDI Vilniaus skyrių 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 23 d. pakartotinai įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini) ir įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-16626 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2019 m. gruodžio 31 d. 9 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. 2019 m. gruodžio 30 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) A. Ž. nurodė, kad jis atvykti negali, nes yra išvykęs. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškai yra įteikti. 2019 m. gruodžio 31 d. pakartotinai įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini) ir įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-16422 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. sausio 7 d. 8.30 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. 2020 m. sausio 6 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) A. Ž. nurodė, kad jis atvykti negali, nes serga. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškai įteikti. 2020 m. sausio 7 d. pakartotinai įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini) ir įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-191 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. sausio 13 d. 8.30 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. 2020 m. sausio 13 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) A. Ž. nurodė, kad jis atvykti negali, nes serga. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškai pagal pašto duomenis įteikti. 2020 m. sausio 13 d. pakartotinai įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini) ir įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos adresu registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-501 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. sausio 20 d. 8.30 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. 2020 m. sausio 20 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) A. Ž. nurodė, kad jis atvykti negali, nes dalyvauja teisme. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laškai siųsti adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įteikti. 2020 m. sausio 22 d. pakartotinai įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos registracijos adresu (duomenys neskelbtini) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-934 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. sausio 29 d. 14 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. 2020 m. sausio 28 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) gautas laiškas su prisegtais dokumentais (2019 m. nuo liepos iki gruodžio mėnesio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai, 2019 m. nuo liepos iki gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nepasirašyta E. Ž. darbo sutartis, N. T. darbo sutartis, 2019 m. spalio, gruodžio mėnesio kasos išlaidų orderiai. 2020 m. sausio 29 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) gauti laiškai su prisegtais 2019 m. kasos išlaidų orderiais. Laiškas siųstas adresu (duomenys neskelbtini) įteiktas. 2020 m. sausio 29 d. į VDI Vilniaus skyrių atvyko A. Ž. dėvėdamas policininko uniforma, įžengęs į kabinetą iškart pradėjo sakyti, kad jo įmonę visi tikrina ir kažko reikalauja, kad pažeidžiamos jo teisės. Šiuo momentu buvo įjungta VDI filmavimo kamera. Atvykimo metu A. Ž. atsisakė pateikti paaiškinimą ir kitus dokumentus. 2020 m. sausio 29 d. pakartotinai įmonės vadovui jo apsilankymo VDI Vilniaus skyriuje metu buvo įteiktas 2020 m. sausio 29 d. nurodymas Nr. 1361 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. vasario 4 d. 8 val. paaiškinimams bei likusių dokumentų pateikimui. 2020 m. vasario 3 d. gautas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) laiškas su prisegtu 2019 m. gruodžio mėnesio sąskaitos išrašu bei vadovo paaiškinimu, kad jis į VDI neatvyks, nes dirba. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir likusių dokumentų nepateikė. 2020 m. vasario 4 d. pakartotinai įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini) ir įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-1688 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. vasario 11 d. 8.30 val. paaiškinimams bei likusių dokumentų pateikimui. 2020 m. vasario 4 d. gautas iš pašto adreso (duomenys neskelbtini) laiškas su prisegtu 2020 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. 2020 m. vasario 6 d. gautas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) laiškas dėl persekiojimo, teisių pažeidimų ir psichologinio spaudimo. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškas siųstas adresu (duomenys neskelbtini) įteiktas. 2020 m. vasario 11 d. pakartotinai įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini) ir įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-2039 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. vasario 20 d. 8.30 val. paaiškinimams bei likusių dokumentų pateikimui. 2020 m. vasario 11 d. gautas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) vadovo laiškas, kad jis atvykti negali, nes yra išvykęs į mokymus, su prisegtais 2019 m. gruodžio mėnesio įsakymais ir reikalavimais pasiaiškinti. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškai www.post.lt duomenimis neįteikti. 2020 m. kovo 2 d. pakartotinai įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini) ir įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios vietos registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-3113 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. kovo 10 d. 8.30 val. paaiškinimams bei likusių dokumentų pateikimui. 2020 m. kovo 4 d. gautas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) laiškas dėl persekiojimo ir prisegtu 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškai www.post.lt duomenimis neįteikti. Taip pat buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos viršininko paprašyta sudaryti galimybę A. Ž. 2020 m. kovo 10 d. 8.30 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir įteikti VDI 2020 m. kovo 2 d. nurodymą Nr. SD-1-3113.

A. Ž., būdamas MB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vadovu, atsakingu už darbo grafiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių sudarymą, pildymą ir kontrolę, neužtikrino, kad darbuotojų dirbančių pagal suminę darbo apskaitą, atveju nebūtų viršijama įstatymo nustatyta maksimali leistina 52 val. darbo trukmė, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį (pvz. 2019 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, darbuotojos N. T. darbo laikas laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d. truko 56 val.; laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 7 d. truko 56 val. Tokiu būdu pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 115 straipsnio 3 d. A. Ž., kaip įmonės vadovas, neužtikrino ir nepareikalavo iš darbuotojų, kad prieš įdarbinimą jie būtų pasitikrinę sveikatą (pvz. įdarbino darbuotoją E. Ž. 2019 m. lapkričio 25 d., sveikata patikrinta 2019 m. gruodžio 20 d.), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Byloje pateikti Lietuvos pašto duomenys apie pašto korespondencijos įteikimą A. Ž. (b. l. 10-13; 16-19; 22-25; 28-31; 34-36; 57-60; 63-66; 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Iš MB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 11 d. reikalavimo pateikti pasiaiškinimą Nr. 3 nustatyta, kad N. T. buvo nurodyta pateikti paaiškinimą dėl prekių piniginių lėšų trūkumo ir prekių išėmimo iš apyvartos (b. l. 69). 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 4 N. T. buvo atleista iš užimamų pareigų (b. l. 69).

Į bylą yra pateiktas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. kovo 2 d. raštas Nr. SD-1-3224, kuriuo buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, jog būtų sudaryta galimybė A. Ž. atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. kovo 10 d. 8.30 val. (b. l. 77).

Byloje pateikti MB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 78-80).

Byloje pateiktas MB (duomenys neskelbtini) darbuotojos E. Ž. išrašas apie sveikatos patikrinimą (b. l. 81-83).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis MB (duomenys neskelbtini) vadovas yra A. Ž. paskyrimo (išrinkimo) data – 2019 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 84).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas A. Ž. administracinės atsakomybės pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį klausimas.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, A. Ž. kaltinamas konkrečiai tuo, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo neveikimu kliudė VDI pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, nepateikė pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų, atsisakė paaiškinti ar suteikti duomenis, vengė atvykti ir duoti paaiškinimus. Teismo posėdžio metu A. Ž. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. nesutiko su tuo, kad jis nevykdė VDI Vilniaus skyriaus pareigūnų reikalavimų. Teismo posėdžio metu jis laikėsi pozicijos, kad pateikė visus dokumentus, kurių iš jo reikalavo VDI Vilniaus skyriaus atstovė, jo nuomone, jam pateikti nurodymai buvo neaiškūs ir jam nebuvo paaiškinta apie ką reikia duoti paaiškinimą atvykus į VDI Vilniaus skyrių.

Nagrinėjamu atveju VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas skundas, jog MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu yra naudojami grasinimai ir psichologinis spaudimas (b. l. 6). Atsižvelgiant į buvo atliekamas MB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, ko pasekoje buvo priimtas VDI Vilniaus skyriaus inspektoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. nurodymas, MB „Mėsos Gaminiai“ vadovas A. Ž. buvo įpareigotas atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2019 m. gruodžio 23 d. duoti paaiškinimą ir pateikti institucijai šiuos dokumentus: 1) darbuotojų darbo sutartis; 2) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2019 m. gruodžio mėnesio imtinai; 3) darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio; 4) darbuotojų sveikatos tikrinimo dokumentus; 5) profesinės rizikos vertinimą; 6) darbo grafiką; 7) įmonės vadovo, padalinio vadovo, darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto įmonėje, DSS pažymėjimus (b. l. 8). Atitinkamai nepateikus minėtų dokumentų ir neatvykus į minėtą instituciją, VDI Vilniaus skyrius pakartotinai kreipėsi į MB (duomenys neskelbtini) vadovą A. Ž. ir jam įteikė 2019 m. gruodžio 23 d. nurodymą Nr. SD-01-16296, kuriuo buvo reikalaujama 2019 m. gruodžio 31 d. vėl atvykti į institucijos buveinę, duoti paaiškinimą ir pateikti dokumentus tam tikrus dokumentus (b. l. 9). Minėti VDI darbuotojo reikalavimai nebuvo įvykdyti nurodytais terminais, A. Ž. motyvuojant tuo, kad jis serga (b. l. 14). Vėlesniais VDI Vilniaus skyriaus inspektoriaus priimtais nurodymais A. Ž. buvo prašoma pateikti tam tikrus duomenis bei atvykti pateikti pasiaiškinimą, paskutinis tokios pobūdžio nurodymas buvo 2020 m. kovo 2 d. nurodymas Nr. SD-1-3113 (b. l. 70), kuriuo buvo reikalaujama atvykti ir duoti paaiškinimą dėl psichologinio smurto darbuotojų atžvilgiu naudojimo/nenaudojimo, ar yra paskirtas asmuo atsakingas už darbo teisės saugos ir sveikatos įstatymų vykdymą (jei toks asmuo paskirtas, pateikti tai patvirtinančius dokumentus) bei pateikti dokumentus: 1) asmens dokumentą administracinio nusižengimo protokolo surašymui; 2) darbuotojų dirbančių laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio darbo sutartis; 3) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus (su darbuotojų parašais, jeigu darbo užmokestis mokamas grynais) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d.; 4) darbdavio pažymėjimą saugos ir sveikatos klausimais; 5) darbo grafikus laikotarpyje nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio; 6) profesinės veiklos rizikos vertinimą (psichosocialiniai rizikos veiksniai) (nesant šių dokumentų patvirtinti tai raštu) (b. l. 70). Kaip teismo posėdžio metu VDI atstovė paaiškino, būtent po pastarojo nurodymo, A. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Iš byloje esančių A. Ž. elektroninių laiškų, kuriuos jis siuntė VDI Vilniaus skyriaus atstovams, matyti, kad jis 2020 m. sausio 28 d. pateikė dokumentus, susijusius su bendrovės mokamais atlyginimais darbuotojoms bei darbo laiko žiniaraščius rugpjūčio-gruodžio mėnesių laikotarpiu, darbuotojų darbo sutarčių kopijas elektroniniu paštu Valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 37, 42), be to, 2020 m. sausio 29 d. elektroniniu paštu atsiuntė 2019 m. gruodžio 10 ir 12 d. kasos išlaidų orderius, kuriose matomi sumokėti atlyginimai darbuotojoms atitinkamai už lapkričio ir rugpjūčio mėnesį (b. l. 50); 2020 m. vasario 3 d. pateikė bendrovės banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 23 d. (b. l. 53); 2020 m. vasario 4 d. buvo atsiųstas sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 55); A. Ž. 2020 m. vasario 11 d. atsiuntė įsakymus, kuriais buvo paskirtos bendrovės darbuotojoms drausminės nuobaudos ir dokumentai dėl darbuotojų pažeidimų (b. l. 67); 2020 m. kovo 4 d. atsiuntė įsakymą, dėl darbuotojams paskirtų pareigų (b. l. 75). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. Ž. vykdė VDI atstovų reikalavimus, pateikinėjo tam tikrus dokumentus, kurių buvo prašoma VDI Vilniaus skyriaus inspektoriaus priimtuose nurodymuose.

Įvertinus visus prašomus pateikti dokumentus bei tai, ką siuntė A. Ž. VDI Vilniaus skyriaus atstovei elektroniniu laišku, matyti, kad A. Ž. nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, vis dėlto A. Ž. pateikė MB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymą, kuriuo N. T. buvo pavesta atsakinga už rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą, prižiūrėti ir koordinuoti maisto saugos užtikrinimą įmonėje ir vykdyti savikontrolę; A. K. buvo pavesta periodiškai vidaus audito metu patikrinti, ar dirbama pagal higienos reikalavimus, ar efektyviai vykdoma kontrolė ir ar buvo tinkamai registruojami jos rezultatai (b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nors A. Ž. nepateikė konkrečiai darbdavio pažymėjimo saugos ir sveikatos klausimais bei profesinės rizikos vertino (psichosocialinių rizikos veiksnių), tačiau jis pateikė dokumentą, kuris susijęs su prašomais pateikti duomenimis. Tokios aplinkybės iš esmės neginčijo ir VDI atstovė J. K. teismo posėdžio metu parodydama, kad A. Ž. nepateikė rizikos vertinimo, tik vėliau pateikė elektroniniu paštu įsakymą, kad pati N. T. yra atsakinga už rizikos vertinimą, tačiau pagal Darbuotojų saugos sveikatos įstatymą darbdavys yra atsakingas už rizikos vertinimą ir jis ją vertina arba samdo kitą įmonę, kuri tai darytų. Įvertinus tokias aplinkybes, galima teigti, kad A. Ž. nors realiai galimai netinkamai organizavo MB (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau jis faktiškai vykdė VDI Vilniaus skyriaus nurodymus pateikti tam tikrus reikalaujamus bendrovės dokumentus. Be kita ko, buvo teigiama, kad A. Ž. nepateikė VDI Vilniaus skyriui paaiškinimo dėl psichologinio smurto darbuotojų atžvilgiu naudojimo/nenaudojimo, ar yra paskirtas asmuo atsakingas už darbo teisės saugos ir sveikatos įstatymų vykdymą. Teismo posėdžio metu aiškindamas šias aplinkybes A. Ž. parodė, kad jis nepateikė tik paaiškinimo, nes Valstybinė darbo inspekcija reikalavo rašyti tik tai, ko jie norėjo; kai jis sausio mėnesio pabaigoje buvo atvykęs į Valstybinės darbo inspekcijos skyrių, J. K. nesiteikė paaiškinti, ko iš jo reikėjo, tada atėjo kažkoks vyras, kuris neprisistatė ir pradėjo įžeidinėti, žeminti, gąsdinti protokolais bei liepė rašyti paaiškinimą, o kai paklausė kokį, sakė, kad jam padiktuos; dėl ko vyko įmonės patikrinimas, jis nežino iki šiol, jis kelis kartus klausė, ką jis būtent turėtų paaiškinti, tačiau atsakymo nebuvo ir jam pasakė, kad jis atsisakė pateikti paaiškinimą; jam net nenurodė, ką jis turi rašyti paaiškinime, tiesiog jam pateikė blanką ir sakė rašyti, kad jam padiktuos viską. Jis visai nieko nerašė, nes nesuprato apie ką turi pateikti paaiškinimą. Taigi A. Ž. iš esmės teigė, kad jis nežinojo dėl ko konkrečiai reikia pateikti paaiškinimą. Tuo tarpu J. K. teismo posėdžio metu dėl negauto paaiškinimo nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d., kada A. Ž. buvo atvykęs į Valstybinę darbo inspekciją, jam buvo aiškiai nurodyta į kokius klausimus jie nori išgirsti atsakymus, jie nereikalavo, kad A. Ž. rašytų tai, ko jie nori, jie tiesiog užduodavo klausimus, o jis neatsakydavo; A. Ž. su gautu skundu neleido susipažinti, A. Ž. duotas paaiškinimas turėjo būti bendrai dėl grasinimo atvejų, dėl bendro situacijos įmonėje, o ne dėl konkretaus skundo.

Atsižvelgiant į proceso dalyvių parodymus, konstatuotina, kad A. Ž. 2020 m. sausio 29 d. buvo faktiškai atvykęs į VDI Vilniaus skyrių ir ketino pateikti paaiškinimą, tačiau jis realiai paaiškinimo nepateikė, kadangi jo teigimu, jis negalėjo suprasti, dėl ko kokio įvykio konkrečiai turėtų duoti paaiškinimą. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtino ir J. K., jog šiuo atveju buvo bendrai klausiama apie bendrovės padėtį. Nors VDI Vilniaus skyriaus atstovai realiai norėjo išgirsti ir A. Ž. nuomonę dėl galimai naudoto psichologinio smurto darbuotojų atžvilgiu, tačiau tai, kad jis atvykęs nepateikė paaiškinimo, negali būti vertinama, kaip aplinkybė, pagal kurią A. Ž. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Akcentuotina ir tai, kad A. Ž. gana reguliariai pateikinėjo reikalaujamus dokumentus, todėl negalima teigti, jog jis ignoravo bei nevykdė VDI Vilniaus skyriaus atstovų nurodymų. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčas tarp A. Ž. bei VDI skyriaus atstovų iš esmės kilo dėl to, kad asmenims nepavyko susikalbėti dėl prašomų pateikti duomenų.

Įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes negalima konstatuoti, kad A. Ž. piktybiškai nevykdė VDI Vilniaus skyriaus nurodymų, kadangi jis pateikė prašomus dokumentus per kelis kartus, ką teismo posėdžio metu patvirtino administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė. Nors tam tikrų konkrečių dokumentų A. Ž. nepateikė, tačiau, teismo vertinimu, tai buvo todėl, kad jis bendrovėje MB (duomenys neskelbtini) galimai organizavo darbą ne visiškai taip, kaip yra privaloma pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Vis dėlto, vykdydamas gautus nurodymus jis pateikė bent panašaus pobūdžio dokumentus, susijusius su darbdavio pažymėjimo saugos ir sveikatos klausimais, profesinės rizikos vertino (psichosocialinių rizikos veiksnių), o dėl tam tikrų dokumentų nepateikimo nurodė priežastį – buhalterė išėjusi iš darbo ir jis neturi galimybės pateikti dokumentų.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Kiekvienas asmuo, padaręs nusižengimą, turi būti patrauktas atsakomybėn, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės. Siekiant, kad teismai nevykdytų tik formalaus teisingumo, įstatyme buvo numatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad A. Ž. nors formaliai neįvykdė visų VDI Vilniaus skyriaus nurodyme nurodytų veiksmų bei nepateikė konkrečiai visų dokumentų, tačiau, kaip minėta, jis pateikė beveik visus duomenis, kokius turėjo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad A. Ž. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Veiksmų atlikimo metu galiojusioje ANK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. ANK 96 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus. Pagal DK 115 straipsnio 3 dalį darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Darbdavys privalo užtikrinti tolygu? darbuotoju? keitimąsi pamainomis. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus; sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku.

Nagrinėjamu atveju A. Ž. buvo kaltinamas, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje, kadangi, būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad įmonės darbuotojos, dirbančios pagal suminę darbo apskaitą, darbo laiko trukmė neviršytų įstatymo nustatytos maksimalios leistinos 52 val. darbo trukmės, bei neužtikrino ir nepareikalavo iš darbuotojos, kad prieš įdarbinimą ji būtų pasitikrinusi sveikatą.

Teismo posėdžio metu A. Ž. savo kaltės nepripažino parodydamas, kad suminė darbo apskaita per mėnesį leidžia dirbti 160 val., o asmuo dirba pats savo noru. Darbuotoja dirbo 56 val. per savaitę, nors jis prašė jos konkrečiai dirbti 48 val. per savaitę, bet ji kategoriškai atsisakė motyvuodama tuo, kad ji atėjo dirbti savaitę – nuo pirmadienio iki šeštadienio, o jis neturi moralinės teisės daryti psichologinį spaudimą arba priversti žmogaus dirbti kitaip, kai šis to nenori. Teigė, kad N. T. tikrai dirbo pati 56 val. savo noru, jis negali jos prikalbinti, kad ji dirbtų normaliai 40 val. per savaitę. Dėl darbuotojos E. Ž. paaiškino, kad jos sveikata buvo patikrinta gruodžio mėnesį, nors įdarbinta ji buvo lapkričio mėnesį, bet ji savo funkcijas darbe pradėjo vykdyti tik tada, kai pasitikrino sveikatą, jis galėjo jos ir neforminti, kadangi ji yra šeimos narys ir tada nebūtų buvę pažeidimo. Pripažįsta, kad E. Ž. buvo įdarbinta lapkričio 25 d.

Vis dėlto teismas nesutinka su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija. Tai, kad A. Ž., būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje, patvirtina visuma byloje esančių duomenų. Pagal byloje esančius MB (duomenys neskelbtini) darbo laiko žiniaraščius matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) darbuotoja N. T. nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 12 d., nuo 2019 m. spalio 21 d. iki spalio 26 d. (b. l. 78), nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d., nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d. (b. l. 79) ir nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 7 d. (b. l. 80) dirbo po 56 valandas. Atsižvelgiant, jog yra viršyta 52 val. suminio darbo laiko maksimali riba septynių darbo dienų laikotarpyje, todėl buvo nesilaikyta DK 115 straipsnio 3 dalies nuostatų. Be to, kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 18 d. tyrimo veiksmų protokolo duomenų, atlikus patikrinimą MB (duomenys neskelbtini), rasta E. Ž., pardavėja, dirbanti pilnu etatu (b. l. 7). Nors MB „Mėsos Gaminiai“ darbuotoja E. Ž. įmonėje, kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties, dirbo nuo 2019 m. lapkričio 25 d., darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, ji dirbo gruodžio 6 d., 9-14 d., 16-21 d. (b. l. 39-40, 82), tačiau jai sveikatos patikra buvo atlikta po to, kai ji jau buvo įdarbinta ir pradėjusi vykdyti darbines funkcijas – 2019 m. gruodžio 20 d. (b. l. 83), tokios aplinkybės patvirtina, jog buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų. Nors A. Ž. teigė, kad N. T. dirbo savo noru viršydama suminį darbo laiką, o E. Ž. nevykdė jokių darbinių funkcijų, tačiau tai negali būti laikoma aplinkybėmis, šalinančiomis arba švelninančiomis atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Priešingai, tai parodo, kad A. Ž. nors ir žinodamas nustatytus teisės aktų reikalavimus sąmoningai jų nesilaikė bei juos ignoravo. Teismas pažymi, kad A. Ž. būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu yra atsakingas už įmonės veiklą, bendrovės vadovas turi būti rūpestingas bei privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų tinkamai organizuojama pagal teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei tai, jog A. Ž. aptariamais laikotarpiais buvo MB (duomenys neskelbtini) vadovu ir atsakingas už bendrovės veiklą, todėl jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas nusižengimas susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), į A. Ž. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirbantis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. Ž. paskyrus ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis didesnis negu sankcijose nustatytas minimalus baudos dydis.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį, tai, kad asmuo yra dirbantis, tačiau byloje nėra duomenų apie asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. teismo posėdžio metu pareikšto prašymo dėl baudos išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20111883995 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.