Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-986-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-29
Bylos Nr.
1S-986-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-986-594/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rimo Švirino, Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (toliau – J. S.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. LK-123 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, paskiriant J. S. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 26 d..2016 m. gegužės 26 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-123 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. S., tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį, dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, jis jau yra atlikęs įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką pataisos namuose dirbo ir mokėsi, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas. Lygtinio paleidimo atveju J. S. siektų įsidarbinti, o iš gaunamo atlyginimo atlygintų savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Be to, laisvėje jis turėtų ir nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo J. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 98 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, išėjęs iš pataisos namų susiras darbą, turės ir pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nustatyta J. S. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima aukštai (aukšta – nuo 100 iki 168 balų).Sutinkamai su 2016 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli J. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – veikla, susijusi su nuteistojo nusikalstamumu, išsilavinimo stoka bei specialybės neturėjimas, prognostinių įgūdžių stoka, impulsyvumas, pasekmių suvokimo sunkumai, asmeninės atsakomybės ir vertybinių nuostatų stoka, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

7.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas J. S. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas dar 5 kartus, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines J. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad ir tiriamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jo sąlygas J. S. pažeidė. Vertinant šias aplinkybes nuteistojo skundo argumentų kontekste vis tik pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto tikslas – įgyvendinti bausmės tikslus netaikant nuteistajam realaus laisvės atėmimo, kuriuo siekiama kad toks asmuo laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, todėl tai, jog J. S. ir vėl nusikalto, padarydamas iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį vis tik nepavyksta. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia J. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni J. S. nusikalstami veiksmai (veikla, susijusi su nuteistojo nusikalstamumu), sutinkamai su 2016 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, sudarantys net 50 statinių (nekintančių) nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti rizikos balų.

7.2. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir J. S. išsilavinimo stoka bei specialybės neturėjimas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis yra baigęs vos 8 klases, toliau nesimokė, pradėjo dirbti (nuo 13 metų). Pataisos namuose nuo 2015 m. lapkričio mėnesio dirba ūkio skyriuje skalbėju, mokosi Profesinio rengimo centre apdailininko (statybininko) specialybės. Nuteistojo teigimu, iki suėmimo jis yra dirbęs tiek oficialiai, tiek neoficialiai, dirbo įvairius statybos darbus, turi apie pusę metų legalaus darbo stažo. Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dirbant pataisos namuose (už ką gaunamas atitinkamo dydžio atlyginimas) J. S. finansiškai padeda artimieji, šių duomenų kontekste atsižvelgiant į nuteistojo turimas skolas, daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad lygtinio paleidimo atveju J. S. laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nuteistasis analizuojamu atveju nededa jokių pastangų laisvėje susirasti darbo vietą savarankiškai, tikisi artimųjų finansinės paramos bei nedarbo pašalpos, gaunamos prisiregistravus darbo biržoje, kaip asmeniui, neturinčiam darbo.

7.4. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir J. S. mąstymas bei elgesys, kas, sutinkamai su 2016 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šiek tiek konkretizavus, vėlgi priskiriama jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. suvokia, jog veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikalstamumu, tačiau šį faktą ignoruoja, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir nors paskutiniuosius nusikaltimus jis įvykdė savarankiškai, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo charakterio savybes, manyti, jog ši aplinkybė, neabejotinai galinti paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, yra nebeaktuali, teisinio pagrindo aukštesniajam teismui vis tik neleidžia. Juo labiau įvertinus tai, kad, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis toleruoja nuteistųjų subkultūrą ir šiuo metu, turi dviprasmišką nuostatą priežiūrą vykdančių pareigūnų atžvilgiu. Šiame kontekste vertinant nuteistojo asmenines savybes, vienokiu ar kitokiu aspektu atskleidžiančias jo elgesio korekciją (ar jos nebuvimą) pataisos įstaigoje, pastebėtina ir tai, kad komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, stebimi tam tikri tarpasmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo sunkumai, J. S. veikloje pasireiškia impulsyvumas, jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus vis dar neįvertina ankstesnio patyrimo. Be to, nuteistasis vis dar negeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, visiškai ignoruodamas ilgalaikius sprendimus, vis dar neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, mąsto apie jas tik savo asmeninių poreikių plotmėje, o jo nuostatos į priežiūrą net ir šiuo metu išlieka dviprasmiškos, kas įvertinus tai, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis dar kurį laiką laisvėje yra stebimas probacijos pareigūnų, vėlgi kelia pagrįstų abejonių lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybe šiuo atveju.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose J. S. nebuvo baustas drausmine tvarka, o už gerą elgesį ir stropų darbą buvo skatintas vieną kartą. Juo labiau įvertinus tai, kad paskatinimas nuteistajam buvo skirtas tik 2016 m. kovo 14 d., kai tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę pataisos metu jis atlikinėja jau nuo 2014 m. gegužės 9 d., kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio pažanga išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2016 m. kovo 14 d.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisRimas ŠvirinasGytis Večerskas