Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: jis nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį žalios spalvos dalinai susmulkintos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 2594,67 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rudos spalvos kietos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 106,943 g (21,1 %) narkotinės medžiagos – heroino ir didelį kiekį melsvos ir rusvos spalvos tablečių su įspaustais logotipais „?“ ir „?“, kurių sudėtyje buvo 61,186 g (1,27 %, 1,34 %, 1,25 %, 1,37 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias neteisėtai laikė ir gabeno UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio krovininio automobilio „Scania R124GA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, paslėptas už skydelio, esančio virš priekinio stiklo, bei daiktų dėtuvėje, esančioje po gultu, iki 2008 m. rugpjūčio 9 d., kol tą pačią dieną, apie 15.35 val., Kalvarijos pasienio kontrolės punkte buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos ir Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigūnų;

be to, jis nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: 2008 m. rugpjūčio 9 d., apie 15.35 val., vykdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu krovininiu automobiliu „Scania R124GA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lenkijos ir Lietuvos valstybių sieną Kalvarijos pasienio kontrolės punkte ir salone, paslėpęs už skydelio, esančio virš priekinio stiklo, bei daiktų dėtuvėje, esančioje po gultu, neturėdamas leidimo pervežti, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno labai didelį kiekį žalios spalvos dalinai susmulkintos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 2594,67 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rudos spalvos kietos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 106,943 g (21,1 %) narkotinės medžiagos – heroino ir didelį kiekį melsvos ir rusvos spalvos tablečių su įspaustais logotipais „?“ ir „?“, kurių sudėtyje buvo 61,186 g (1,27 %, 1,34 %, 1,25 %, 1,37 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol tą pačią dieną Kalvarijos pasienio kontrolės punkte buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos ir Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo A. L. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pripažindamas A. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei BK 199 straipsnio 2 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes.

Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau jis nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam A. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę neperžengdamas baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Apeliantas padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) - priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kitas – kontrabanda (BK 199 straipsnio 2 dalis) – prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis). Abu nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai. Šie nusikaltimai susiję su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir yra pavojingi visuomenei, nes kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, suprato savo nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Baudžiamasis įstatymas už disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų.

Už apelianto įvykdytą kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis) (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, apeliantui tiek už disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, tiek už jo įvykdytą kontrabandą paskyrė minimalias minėtų įstatymų sankcijoje numatytas bausmes: už disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu – 10 metų laisvės atėmimo bausmę ir už kontrabandą - 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis, prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę. Nurodo, kad jis serga labai sunkia stuburo liga. Jam reikalinga operacija, kurios įkalinimo sąlygomis atlikti neįmanoma.

BK 76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.

Iš byloje esančių A. L. medicininių dokumentų matyti, kad jam buvo tirtas stuburas (t. 2, b. l. 77). Taip pat byloje yra medicininis pažymėjimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, išduotas 2008-11-17, iš kurio matyti, kad apeliantas kreipėsi į medikus ir jam buvo nustatytas kraujospūdžio pakilimas, nutukimas, stuburo spondilioartrozė, ūmus kvėpavimo takų kataras ir jis buvo gydomas stacionare (t. 2, b. l. 87). Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas serga sunkia nepagydoma liga, trukdančia atlikti bausmę. Apeliantas teismui jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nepateikė. Nesant byloje objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas serga sunkia nepagydoma liga, nėra pagrindo svarstyti ir BK 76 straipsnio nuostatų taikymo jam galimybės.

Kita apelianto nurodyta aplinkybė, kuri, jo manymu, turėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, yra ta, kad jis turi dukrą, kurią turi prižiūrėti. Toks apelianto skundo argumentas suprantamas kaip prašymas taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Šis apelianto prašymas taip pat negali būti tenkinamas.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą bausmė gali būti švelninama, jei yra visuma sąlygų, o būtent: 1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes); 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; 3) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktui taikyti yra būtina dar viena sąlyga – kaltininkas turi išlaikyti mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas turi dukrą, tačiau ji nėra mažametė, kaip reikalauja įstatymas. Apelianto dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (t. 2, b. l. 1-2). O mažamečiais vaikais laikytini asmenys, nesulaukę 14 metų amžiaus. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, faktiškai prižiūrėjo ir išlaikė savo dukrą bei kad be jo nebūtų kam jos prižiūrėti.

Todėl, esant aptartiems duomenims, nėra pagrindo nuteistajam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų jas skirdamas nepažeidė. Kolegijos nuomone, nuteistajam A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Taip pat teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes teisingai subendrino apėmimo būdu, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.