Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Algimantas Šimkaitis, sekretoriaujant J. Radauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kr.Mockienei, gynėjai advokatei R.Budrytei, nukentėjusiesiems G. K., L. K., G. G., D. K., nukentėjusiojo D. K. atstovui advokato padėjėjui Sergej Kulik, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1973-11-28 pagal LR BK 90str.2d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

1983-11-17 pagal LR BK 146str.2d. - 3 m. laisvės atėmimo.

1984-10-25 pagal LR BK 190str.2d. - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43str. bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

1999-02-04 pagal LR BK 116str.1d., 214str.2d., 42str. - 2 m. laisvės atėmimo ir 1100 Lt bauda, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2002-02-07 pagal LR BK 329str., 35str., 207str.1d., 42str. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal LR BK 145str.2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. S. laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-12-28 sistemingai naudodamas psichinę prievartą baugino ir terorizavo žmones, t.y. Kaune, (duomenys neskelbtini), namo gretimų butų gyventojus: G. K., L. K., G. G., D. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus išsinuomojusios patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini), darbuotojus.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145str.2d.

Kaltinamasis G. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo ilgametis namo bendrijos pirmininkas, rinko pinigus. Nurodo, kad kai mirė G. mama, jis nustojo mokėti pinigus. Mokėti pinigus bendrijai taip pat atsisakė ir K. išnuomotų patalpų nuomininkai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Pradėjo kauptis skolos už komunalinius mokesčius. Aiškina, kai pradėjo aktyviai reikalauti pinigų už mokesčius, prasidėjo piktumai. Šito pasėkoje tarp jo ir nukentėjusio K. įvyko konfliktas dėl pinigų, kurių jis nemoka tai 8000 Lt, už perdarytą bromą, o praėjo daug laiko. Pripažįsta, kad pas jį buvo atvažiavę žmonės, kurie norėjo steigti banką greitų paskolų. Jis su tais asmenimis nuėjo pas skolininkus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sakė jei nesumokės skolų, tai kreipsis į antstolius. Aiškina, kad supranta, jog neturėjo teisės eiti į K. nuosavybėje esančiais patalpas, kur yra „(duomenys neskelbtini)“, jiems nurodė pasiimti daiktus iš namo palėpės, reikalavo iš „(duomenys neskelbtini)“ 10-15 Lt administravimo mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo sakęs, kad už skolas iškeldins įmonę, kreipsis į antstolius, išieškojimo įmones dėl skolos. Be to, yra rašęs Darbo inspekcijai ir Sveikatos visuomenės centrui, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos. Taip pat pripažįsta, kad turėjo eilę pokalbių ir su G. dėl komunalinių mokesčių. Neneigia, kad pokalbiai buvo pakeltu tonu, buvo atvejis, kai jis savavališkai G. baldus iškraustė iš namo palėpės, nes nesurado G.. Pats palėpėje padarė pamūrinimus, negali prisiminti ar gavo notarinį patvirtinimą, kad kiti atsisako savo dalies palėpėje. Taip pat tarp jo ir gyventojų buvo nesutarimai dėl pastatytų kondicionierių, jo manymu juos reikėjo statyti iš kitos pusės, nors jis nėra specialistas, tačiau kondicionierius statė specialistai. Su nukentėjusiąja K. buvo geri santykiai, kol jis per televizijos laidą nedavė interviu apie (duomenys neskelbtini) bylą, dėl jos netinkamai vedamos bylos, po to santykiai pablogėjo. Taip pat buvo nesklandumų ir dėl 2009m. gruodžio mėnesį įvykio šilumos mazge. Nurodo, kad K. mokesčius mokėjo nereguliariai. Bendrai visi nukentėję praktiškai nustojo mokėti jam mokesčius. Nurodo, kad komunalinius mokesčius rinko teisėtai, o administravimo mokestį gyventojams nustatė pats. Pripažįsta, kad namo koridoriuje remontas atliktas K. lėšomis, taip pat sutvarkytas kiemas. Nepripažįsta, kad G. būtų sakęs, jog „baliavoja“ su (duomenys neskelbtini) grupuote. Gyventojams negrasino, neterorizavo tik reikalavo mokėti mokesčius, pokalbiai būdavo ir pakeltu tonu, todėl gyventojai - nukentėję galėjo suprasti, kad grasina. Pripažįsta, kad neteisėtai buvo išjungęs vandentiekį, šilumą kitiems, nes buvo jų skolos.

Nukentėjusysis G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini), kurios yra pirmame aukšte. 1998m. patalpas jis ir buvusi sutuoktinė G. išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dirba iki šiol. Kaltinamasis rinkdavo rinkliavas: už vandenį, elektrą ir pan. 2009 metų lapkritį, jam paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešė, kad į patalpas užėjo G. S., reikalauja pinigų, grasina, kad uždarys įmonę, darbuotojai nedirbs. Nurodo, kad jam vos pavyko įkalbėti įmonės savininkus, kad šie nenutrauktų su juo sutarties, nes esant krizei jis būtų patyręs didelius nuostolius. S. savo elgesiu su įmonės darbuotojais jam padarė didelius pergyvenimus, bereikalingą nervinę įtampą, tai vertina kaip terorizavimą, be to grasina jog atsiųs futbolo komandą - aiškina, kad nežino kas stovi už jo. Kalbėdamas su kaimynu D. K., sužinojo, kad taip pat su G. S. kilo konfliktas, jį pastarasis terorizuoja, gąsdina vaikus, reikalauja perleisti jam priklausančią palėpės dalį. Dėl tokių G. S. veiksmų, pasikalbėjus su namo gyventojais, buvo nutarta inicijuoti bendrijos narių susirinkimą, kuriame būtų pateikta bendrijos veiklos finansinė ataskaita bei išsiaiškinta dėl bendrijos pirmininko. Aiškina, kad daug kartų S. rašė skundus įvairioms organizacijoms, o šios tikrino „(duomenys neskelbtini) Atvykę tikrinti šių įstaigų darbuotojai minėjo, kad buvo gauti bendrijos pirmininko skundai. Iki šiol G. S. nei dokumentų, nei raktų nuo rūsio, šiluminio mazgo, palėpės, antspaudo neperdavė.

Nukentėjusioji L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai nuosavybės teise kartu su vyru nuo 1995 metų priklauso patalpos, Kaune, (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose yra įkurta jos advokato kontora, kurioje dirba advokate. (duomenys neskelbtini) name 8 butai. Yra įkurta namo savininkų bendrija. Pirmininku buvo išrinktas G. S.. Kadangi dažnai reikia daryti dokumentų kopijas, todėl nueina į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi tame name pirmame aukšte. 2009 m. gruodžio pradžioje nuėjusi daryti dokumentų kopijas, pastarosios įmonės darbuotojai pasakė, kad pas juos buvo užėjęs G. S., kuris sakė, kad uždarys patalpas, įmonė nebedirbs. Įmonės darbuotojai buvo išsigandę, sakė, kad nežino, ką daryti, nes G. S. buvo užėjęs kelis kartus, juos terorizuoja, psichologiškai bando paveikti, kad jie nedirbs. Darbuotojus ji ramino, sakė, kad jis negali nieko padaryti, o viską sprendžia patalpų savininkai – K.. Taip pat nurodo, kad S. jai ne kartą sakė apie kaimyną G.: „tu pamatysi aš tą butą nupirksiu, tikrai tas butas bus mano“, ji į detales nesigilino. Žinojo, kad S. konfliktuoja su G.. Nurodo, kad didesnis konfliktas tarp kaltinamojo ir kitų kaimynų prasidėjo tada, kai pas ją atėjo kaimynai K. ir K., kurie pasakė, kad S. terorizuoja, psichologiškai bando paveikti. Jie bauginami, kad su jais bus susidorota, išveš į mišką. Nurodo, kad namo bendrijoje pradėjo lankytis nepažįstami žmonės. Po pokalbių su kaimynais buvo nuspręsta keisti bendrijos pirmininką. Mano, kad G. S., gavęs pranešimą dėl bendrijos susirinkimo, pas ją į kontorą užėjo, pakeltu tonu su ja bendravo, užgauliai kabinėjosi, kaltino, kad ji suorganizavo jo perrinkimą. Konfliktas vyko klientų akivaizdoje, dėl ko pasijuto pažeminta. Nurodo, kad ji dėl S. elgesio buvo labai sutrikusi, jis rėkė nenormaliai, isteriškai, buvo pilnas pykčio, įbaugino ją. 2009-12-28 jai kartu su padėjėja - praktikante J. P. lipant laiptais į kontorą, kaip tik leidosi žemyn G. S., kuris praeidamas pro ją pasakė „tu, (duomenys neskelbtini) gynėja, nepamiršk, kad turi dukras“. Šių pasakytų žodžių ji išsigando, kadangi suprato, kad šis realiai grasina jos artimiesiems susidoroti, o būtent prieš jos šeimos narius, kadangi turi tris dukras, iš kurių dvi yra dar nepilnametės. Šį grasinimą suprato kaip realų. Tuo metu ji dalyvavo, kaip gynėja rezonansinėje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis (duomenys neskelbtini), yra negyvas. Todėl šį S. teiginį suprato kaip didelį nesaugumą dėl savęs, savo dukterų, kadangi nežinojo, kas gali įvykti, nes dukros po pamokų ateina pas ją į kontorą. Kita situacija kieme - po bendrijos susirinkimo, ji iš ryto atvyko į kontorą ir kieme pamatė, kad toje vietoje, kurioje ji visada stato savo automobilį, rusena nuodėguliai, galimai šaldytuvo. Pasikalbėjo su G. G. bute gyvenančiu nuomininku, kuris pasakė, kad matė, kaip G. S. išmetė šaldytuvą. Dėl to ji išsigando, manydama, kad prieš ją yra nukreiptas grasinimas, ją G. S. tokiu būdu gali terorizuoti. Bijodama, kad gali būti sugadintas ar padegtas automobilis, kelias savaites jo nestatė toje aikštelėje. S. ne kartą sakė, kad jis žino visas namo vamzdynų silpnas vietas ir padarys visiems, jeigu čia jam kas netiks. Savo grasinimus padarė 2009-12-28 jai paskambino D. K. ir sakė, kad dingo vanduo. Kaimynai išanalizavo situaciją ir nustatė, kad vanduo yra tik S. buto pusėje. Kai atvyko santechnikai nustatė, kad sugadintas tas vamzdis sąmoningai. Spėlioti kas padarė nereikėjo, nes visi raktai nuo durų yra pas S.. S. su visomis bendrijos patalpomis elgiasi kaip su savo, užgriozdina praėjimus, sudaro nepatogumus kitiems gyventojams. Ta netvarka, tas sisteminis bauginimas, tas psichologinis spaudimas sukelia nesaugumo jausmą, nes nežinai ar rasi savo turtą nesugadintą. Baugindamas visus gyventojus S. turi savo motyvų, kad visi išeitų iš ten. Savo ieškinį dėl neturtinės žalos remia tuo, psichologiniu S. daromu spaudimu, kuris pasireiškia neramumais, sveikatos sutrikimu, jai teko kreiptis į gydytojus, nežinia ką vėl sakys ar darys S., kokie jo veiksmai, todėl palaiko savo ieškinį.

Nukentėjusysis G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. S. jo santykiai yra įtempti. Viskas prasidėjo kai S. atsikraustė į jų namą. G. S. darė savavališką remontą savo bute, kuris yra virš jo. Remonto metu nukrito S. balkiai į jo butą. Statybos inspekcija nubaudė G. S. bauda 100 rublių. Apie 2007 m. rudenį, G. S. pasakė, kad jeigu jis parduos jam priklausančią palėpės dalį, tai turės pinigus jam atiduoti, nes jis pasirūpino, kad palėpė priklausytų bendrijai, o ne savivaldybei. Jis aiškino, kad faktiškai jam priklauso palėpė, nes sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Prieš tai 1998 – 2000 metų laikotarpyje jis ir G. S. bylinėjosi teisme dėl palėpės padalinimo, tačiau teismas nutarė, kad palėpė yra bendro naudojimo patalpos, S. bylą pralaimėjo. Buvo vienu metu pasikvietęs kelis vyriškius, kvietėsi pasikalbėti į kiemą, tačiau jis nėjo, bijodamas, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas. Dėl to parašė pareiškimą Centro Policijos nuovadai, kurios pareigūnai išsikvietė ir jį įspėjo. 2009 m. sausio pradžioje leido gyventi pažįstamam J. O.. Kadangi tuo metu buvo užsuktas šildymas, taip pat uždaryta vieno namo įvado šalto vandens sklendė, todėl užėjo į rūsį ir atsuko šalto vandens sklendę. Tuo metu G. S. nerado, nors jo ieškojo tiek bute, tiek telefonu. Tos pačios dienos vakare pas jį atėjo G. S.. Jis išėjo į laiptinę pasikalbėti. G. S. ant jo pradėjo rėkti, pagrasino, kad jeigu dar lįs prie sklendės, jam rankas ir galvą nutrauks. Be to, žino, kad K. išnuomojo patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima dokumentų dauginimu. G. K. jam sakė 2009 m. pabaigoje pasakė, kad į pastarąją įmonę buvo užėjęs G. S., kuris „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams sakė, kad uždarys patalpas, įmonė nebedirbs. Įmonės darbuotojai buvo išsigandę, sakė, kad nežino, ką daryti, nes G. S. buvo užėjęs kelis kartus. Sakė, kad butas bus parduotas. Nurodo, kad matė kaip S. neįleido atvykusių santechnikų, kad sutvarkytų vandenį, nes raktus nuo visų patalpų turi S.. Nurodo, kad pokalbiuose su kaimynais S. minėdavo savo pažintis su „(duomenys neskelbtini)“, sakydavo, kad su jais baliavoja. Nurodo, kad jam liepė niekur nesikišti, po to skambino „Skolas“, kuris taip pat liepė dėl palėpių nesikišti. Nurodo, kad jis suprato, jog S. jaučiasi nebaudžiamas, visagalis, tai jis suprato kaip grasinimą ir terorizavimą savo atžvilgiu. Šildymo sistemos užsukimą suprato kaip kenkimą, nes lauke gruodžio mėnesį buvo 20 laipsnių šalčio. Nurodo, kad grasino „futbolistais“, kurie atvyks atims butą, suniokos, sienas išgriaus, duris išlaužys. Šiuos grasinimus suprato kaip realius ir terorą savo atžvilgiu. Patvirtina, kad matė namo kieme sudegusių sendaikčių. Mano, G. S. dėl to jaučiasi nebaudžiamas, jo veiksmus vertina kaip piktybinius, kadangi nesiskaitydamas su kitų asmenų nuomone, elgiasi kaip panorėjęs ir netgi kenkia kitiems, grasindamas susidoroti ir terorizuoja.

Nukentėjusysis D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena savo tėvo bute Kaune, (duomenys neskelbtini). Namų savininkų bendrijos pirmininkas buvo G. S.. G. S. sakė, kad „visi kaimynai yra nekokie, tai jei su manim draugausi, tai su tavimi viskas bus gerai, viskas tvarkoma per mane, be manęs čia nieko nevyksta, ir jei būsim draugai, bus viskas tvarkoj“. 2009 m. lapkričio vidurio jis pradėjo vykdyti palėpėje rekonstrukcijos darbus. Nuėjęs į palėpę pamatė, G. S. su nepažįstamais asmenimis. S. sakė, kad palėpė ne bendro naudojimo , o viskas yra jo. Sakė sėdėti savo bute , nes kitaip bus blogai. S. sakė, kad yra mafijozinės grupuotės vadas ir jam taip pat bus kaip ir B., su kuriuo jis susitvarkė. B. tai gyventojas, kuris gyveno palėpėje. Pareikalavo, kad S. pateiktų leidimą, kad galima vykdyti rekonstrukcijos darbus, tačiau šis paaiškino, kad čia ne jo reikalas, sėdėtų ir niekur nesikištų. G. S. paaiškino, kad rekonstruos ketvirtą aukštą (palėpę), čia gyvens. Dar pasakė, kad atsiims pirmą aukštą, visi neteks savo turtų, čia bus bankas. Nurodo, kad po to prasidėjo visokie grasinimai, einat su žmona arba vaikais, laiptinėje girdėdavo visokius keiksmažodžius, kurie jį žemino, tai suprato kaip realią grėsmę. Be to, jo bute yra kondicionierius, dėl kurio taip pat buvo S. priekaištai, kabinėjimasis, kad ne ten kondicionieriai stovi, nors juos statė specialistai iš firmos. Po šio konflikto su G. S. klausė kaimynų ar tik jis vienas turi problemų – pasirodė, kad turi visi. G. S. terorizuoja nuomininkus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusius K. priklausančiose patalpose, grasina uždaryti ar parduoti patalpas. Nurodo, kad jis turi rūsį, tačiau raktai nuo rūsio yra pas S., reikia prašyti, kad įleistų, todėl apsunkintas naudojimasis rūsiu. Dažnai daužydavo kažką palėpėje, po to jis eidavo į savo butą, bet prabusdavo jo vaikai, taip S. terorizavo netik jį, bet ir vaikus. Tada visi kaimynai nutarė, kad reikia šaukti bendrijos narių susirinkimą, gauti bendrijos veiklos ataskaitą, o tuo pačiu išsiaiškinti ir tokį G. S. elgesį. 2009m. gruodyje įvyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu vienbalsiai nutarė atleisti G. S. iš pirmininko pareigų. Susirinkimo metu nutarė, kad reikia sutvarkyti palėpę, kurią G. S. buvo užvertęs rakandais, malkomis ir pan. Nutarė kreiptis į priešgaisrinę apsaugą. Po kelių dienų parašė prašymą, kad ši tarnyba padarytų priešgaisrinės apsaugos patikrinimą palėpėje, laiptinėje, rūsyje ir kieme. Pareigūnai nustatė, kad yra pažeistos priešgaisrinės apsaugos taisyklės ir nurodė jam pašalinti pažeidimus. Po akto surašymo G. S. buvo nepatenkintas, todėl jam pagrasino, kad dabar jis kentės, bet nieko negalės įrodyti. Gruodžio viduryje apie pietus, būdamas namuose, matė, kad iš trečiajame aukšte esančio bendro naudojimo balkono G. S. su dar dviem asmenim išmetė į G. G. priklausantį balkoną fotelį ir šaldytuvą, kurie po kelių dienų buvo padegti, kas padegė nematė. Prašo patenkinti pateiktą ieškinį.

Liud. G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Jai paskambino G. K., buvęs jos vyras ir pasakė, kad G. S. buvo užėjo į jiems priklausančias patalpas, nuomojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės darbuotojams pareiškė, kad šias patalpas uždaro, čia jie nebedirbs. K. dėl tokio S. elgesio labai nervinosi. Taip pat G. K. jai sakė, kad G. S. pastoviai konfliktuoja ir kitais kaimynais. Be to, G. K. jai sakė, kad G. S. jam grasino susidoroti, neva yra skolingas pinigų, o jeigu neatiduos, priešingu atveju atvažiuos „chebra“ ir jį suspardys. G. K. jautėsi išsigandęs, nes nežinojo, ko tikėtis iš G. S.. Kalbėjosi su D. K., G. G., L. K. kurie skundėsi, jog jiems G. S. grasino prieš juos panaudoti smurtą. Jos manymu dėl G. S. išpuolių, kaimynai jautėsi nesaugiai ir jautė didelį diskomfortą. Jos manymu S. terorizavo kaimynus todėl, kad gal norėjo nupirkti likusias patalpas.

Liud. J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Atliko praktiką advokatės L. K. kontoroje. Galimai 2009 gruodžio mėn. atvykusi į advokatės kontorą, kieme pamatė, kad toje vietoje, kurioje visada L. K. statydavo savo automobilį, buvo nuodėguliai. Paklausė L. K., ši atsakė, kad čia kaimynas G. S. padegė daiktus, kuris tokiu būdu protestuoja, kad jį nori pašalinti iš namo savininkų bendrijos pirmininko pareigų. Ji buvo išsigandusi, pasakė, kad G. S. yra neprognozuojamas ir kitą kartą gali ant jos automobilio užmesti ir padegti daiktus. Į tą vietą kurį laiką L. automobilio nestatė. Galimai 2009m. gruodžio pabaigoje ji buvo kontoros tarpduryje, matė kaip iš laiptinės į kontorą ėjo L. K.. Kaip tik tuo pat metu leidosi žemyn G. S., kuris praeidamas advokatei pasakė „tu, (duomenys neskelbtini) gynėja, nepamiršk, kad turi dukras“. Ji tai suprato kaip grasinimus tiesiogiai L. K.. Žino, kad L. turi tris dukras. Tą pačią dieną buvo dingęs šaltas vanduo. 2010 m. sausio pradžioje ji plovė laiptinės laiptus nuo pirmo iki antro aukšto. Būnant pirmame aukšte žemyn leidosi G. S., kuris su ja pasisveikino. Po to jis jai pasakė, kad ji bėgtų nuo (duomenys neskelbtini), nes bus blogai. Suprato, kad tie įžeidžiantys žodžiai skirti L. K. atžvilgiu, kadangi ji gynė rezonansinėje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini).

Liud. V. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini). Šios patalpos priklauso G. ir G. K., su kuriais įmonė sudariusi patalpų nuomos sutartį. (duomenys neskelbtini) name yra įkurta namų savininkų bendrija. Pirmininku buvo G. S.. G. S. užeidavo į įmonės patalpas kas mėnesį, nes sakydavo, kad renka rinkliavas už teritorijos tvarkymą, mokestį bendrijai. Nustojo mokėti prieš 2 metus, nes pradėjo G. S. reikalauti didesnių įmokų, nors dalį teritorijos tvarkydavosi patys, todėl atsisakė jam mokėti. Negeri dalykai prasidėjo nuo 2009 m. pabaigos. 2009 m. vasarą, į patalpas atėjo G. S., pareikšdamas, kad įmonę uždarys, jie daugiau nebedirbs, gali ieškotis kito darbo, čia bus banko filialas. Be to, jis tai dažnai darydavo šaukdamas klientų akivaizdoje. G. S. sistemingai užeidavo į patalpas po porą kartų per mėnesį ir tai pareikšdavo. Mano, kad jis buvo suinteresuotas įsigyti pusvelčiui patalpas ir po to kam nors jas pelningai išnuomoti. 2009 m. spalio mėn. į patalpas užėjo du rusakalbiai vyriškiai, kurie pareiškė norą apžiūrėti patalpas, tačiau to padaryti jiems neleido. Kai jų paklausė, kas jie tokie, atsakė, kad pažįsta bendrijos pirmininką, kuris sakė, kad patalpos parduodamos ir jas galima nupirkti, todėl jas nori apžiūrėti. Lietuviškai jie nekalbėjo, bendravo su jais rusiškai. Pasakė, kad patalpų niekas nesiruošia parduoti, todėl nėra ko žiūrėti. Šie atsakė, kad viską išsiaiškins su komendantu. Suprato, kad jie kalbėsis su G. S.. Mano, kad jie buvo tyčia paprašyti G. S. užeiti ir tokiu būdu daryti psichologinį spaudimą jų įmonės darbuotojams. Tą pačią dieną įmonės darbuotojas V. matė, kaip G. S. buto balkone rūkė minėti du rusakalbiai vyriškiai ir su juo kalbėjosi. Dėl to įmonės darbuotojai jautėsi išsigandę, nežinodami dėl įmonės tolimesnės veiklos, darbo vietos. Apie visą tai, jie informavo G. K.. Kai G. K. susitikdavo su G. S., pastarasis ant jo rėkdavo, nepagarbiai kalbėdavo, keikdavosi ir koliodavo. Be to, iš G. K. reikalaudavo pinigų, tačiau už ką, nežino. 2009 m. gruodžio pradžioje G. S. į patalpas atvyko su moterimi, kuri prisistatė, kad yra iš Visuomenės sveikatos centro, nors ji neparodė dokumento. G. S. norėjo jai aprodyti patalpas, tačiau ji jam neleido, pareikalavo, kad atsisėstų. Moteriai parodė patalpas. G. S. vis tiek puolė sekioti paskui, nurodinėti, kad apžiūrėtų, nes patalpose yra padaryta pažeidimų, neatitinka higienos normų. Tada ji G. S. paprašė, kad šis atsisėstų, nes pati viską aprodys. Suprato, kad moteris ir G. S. buvo pažįstami, nes vadino vienas kitą vardu. Apžiūrėjus patalpas, jos paklausė, kokia jos pavardė. Jokio patikrinimo dokumento nesurašė ir išvyko kartu su G. S.. Gruodžio mėn., buvo atvykusi Darbo inspekcijos inspektorė, pasakydama, kad gavo G. S. skundą dėl įmonės veiklos. Ji padarė patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti nedideli pažeidimai, kuriuos įmonė ištaisė. Įmonei jokia nuobauda nebuvo taikyta. Gruodžio pabaigoje buvo taip pat atvykęs iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas, sakydamas, kad gavo persiųstą G. S. skundą. Specialistas apžiūrėjo patalpas, susipažino su reikiamais dokumentais, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Mano, kad G. S., norėdamas įsigyti patalpas, pradėjo kenkti įmonės veiklai, rašydamas skundus įvairioms institucijoms, taip pat juos terorizavo, grasindamas, kad čia nebedirbs ir turi ieškotis kito darbo. Ji yra įsitikinusi, kad G. S. iš savanaudiškų paskatų terorizavo per įmonę G. K., siekdamas, kad įmonė išsikeltų ar nutrauktų veiklą, o pats turėjo tikslą įsigyti patalpas.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini). Buvęs namo pirmininkas G. S. nuo 2000 m. užeidavo į įmonės patalpas kas mėnesį, rinkdavo įvairias rinkliavas. 2009 m. vasaros pabaigoje, į patalpas atėjo G. S., pareikšdamas, kad įmonę uždarys, jie daugiau nebedirbs, gali ieškotis kito darbo, o čia bus banko filialas. Be to, jis tai darė šaukdamas klientų akivaizdoje. Jis sistemingai užeidavo į patalpas po kelis kartus per mėnesį ir tai pareikšdavo. Mano, G. S. terorizuodamas tokiu būdu nori įsigyti pusvelčiui patalpas. 2009m. spalio mėn. į patalpas užėjo du rusiškai kalbantys vyriškiai, kurie pareiškė norą apžiūrėti patalpas, tačiau tai padaryti jiems neleido. Kai V. paklausė, kas jie tokie, jai atsakė, kad pažįsta bendrijos pirmininką, kuris sakė, kad patalpos parduodamos ir jas galima nupirkti, todėl jas nori apžiūrėti. Ji pasakė, kad patalpų niekas nesiruošia parduoti, todėl nėra ko žiūrėti. Jie pasakė, kad viską išsiaiškins su komendantu, t.y. G. S.. Mano, kad jie buvo tyčia paprašyti G. S. užeiti ir tokiu būdu daryti psichologinį spaudimą jų įmonei. Tą pačią dieną kažkas iš kolegų matė ir pasakė, kad G. S. buto balkone rūkė minėti du rusakalbiai vyriškiai ir su juo kalbėjosi. Dėl to įmonės darbuotojai jautėsi išsigandę, nežinodami dėl įmonės tolimesnės veiklos, darbo vietos. Apie visą tai, jie informavo G. K.. 2009 m. gruodį buvo užėjęs G. K.. Paskui jį atsekė G. S. ir ant jo rėkė, įžeidinėjo, keikėsi ir koliojosi. Be to, G. S. rašė skundus į įvairias įmones, iš kurių ateidavo pareigūnai su patikrinimais, tačiau pažeidimų neradę išeidavo. Mano, kad G. S., norėdamas įsigyti patalpas, pradėjo kenkti įmonės veiklai, rašydamas skundus įvairioms institucijoms, taip pat juos terorizavo, grasindamas, kad čia nebedirbs ir jie turi ieškotis kito darbo. Įsitikinęs, kad G. S. iš savanaudiškų paskatų per įmonę terorizavo G. K., siekdamas, kad įmonė išsikeltų ar nutrauktų veiklą, o pats turėjo tikslą įsigyti patalpas.

Liudytoja V. U. parodė, kad G. S. pažįsta su juo artimai bendrauja jau penkeri metai. G. S. jai sakė, kad santykiai su kaimynais yra konfliktiški, ir jis su jais nebendrauja. Buvo atvažiavusi pas jį 2009 m. prieš Naujus metus girdėjo trumpą pokalbį namo laiptinėje tarp G. ir advokatės, kurią pažinojo iš matymo. Pokalbis vyko tarp antro ir trečio namo aukšto. Girdėjo tiek, kad jis paklausė advokatės: „kaip tu gali ginti tuos (duomenys neskelbtini), turėdama savo dukras“. O advokatė pasakė: „tu manęs čia negąsdink“. G. pasakė: „niekas čia tavęs negąsdina“. Apie G. kaimynus nieko nežinojo, tik iš jo pasakojimų, kad konfliktiški. Nepamena, kad jis jai būtų pasakojęs apie sudegintus daiktus kieme, nepasakojo apie užsuktą vandenį. Nepamena, kuo jis tądien vilkėjo, bet pokalbis labai įstrigo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino pagal pareikštą kaltinimą jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bei bylos rašytine medžiaga: pareiškimais (1t.b.l. 6,7,10,14), kur G. K., L. K., G. G., D. K. nurodo, kad G. S. savo neteisėtu elgesiu terorizuoja kaimynus, reikalauja sumokėti įvairius mokesčius, grasina nutraukti kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžius bei grasina susidorojimu, nutarimais pripažinti nukentėjusiais (1 t., b.l. 69, 78, 87, 92), kur G. K., L. K., G. G. ir D. K. pripažinti nukentėjusiais.

Teismo posėdžio metu ištirtų ir byloje esamų įrodymų visuma, neginčijamai patvirtina, kad G. S. padarė minėtą nusikalstamą veiką, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos BK 145str.2d. nėra nurodyta nei būdų, kuriais asmuo gali būti terorizuojamas, nei priemonių, kurios gali būti naudojamos siekiant asmenį įbauginti. Apskritai kalbant apie bet kokį neteisėtą poveikį asmens psichikai norint jį įbauginti, reikėtų atsižvelgti į tai, kad baimė, kaip viena iš žmogaus emocijų, yra būdinga kiekvienam bei kyla situacijose, pavojingose individo biologiniam arba socialiniam gyvenimui ir dažniausiai yra siejama su įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su traumuojančiu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl kaltininkas žinodamas tam tikrą informaciją gali pasirinkti netradicinį bauginimo būdą.

Kaltinamojo G. S. veika pagal LR BK 145str.2d. kvalifikuota teisingai, kadangi žmogaus terorizavimas pirmiausia siejamas su bauginimu, kai neteisėtas psichinis poveikis nukentėjusiajam yra daromas ne vieną kartą, o sistemingai, todėl jį galima laikyti neteisėtu bauginimo procesu, kuriuo siekiama kelti nukentėjusiajam vienokio ar kitokio stiprumo baimės jausmą, t.y. tęstinis psichinis poveikis skirtas nukentėjusiojo baimei palaikyti. Nukentėjusiojo bauginimas gali įgauti įvairias kaltininko elgsenos išraiškos formas - bauginama gali būti žodžiu, fiziniu smurtu, gestais ar kitokiais konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju dėl kaltinamojo G. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji G. K., L. K., G. G., D. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jautė pastovią psichologinę įtampą, netikrumo jausmą dėl ateities ir kt.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad G. S. padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, teistas 5 kartus, teistumai išnykę, dabar teisiamas už nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, o tai rodo jo atkaklų norą nepaisyti moralės ir pagarbos vienų kietiems principų, bendrų elgesio taisyklių egzistuojančių visuomenėje ir nustatytų įstatymų tvarkos, nedirbantis. Kaltinamojo G. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai įvertinus kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.).

Dėl civilinių ieškinių.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius: G. K. dėl neturtinės 5000 litų sumos (2 t. b.l. 24-26), L. K. dėl neturtinės 5000 litų sumos (2t. b.l.21-23), G. G. dėl neturtinės 5000 litų sumos (2 t. b.l. 38-39) ir D. K. dėl neturtinės 5000 litų sumos (2 t.b.l. 27-29).

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, kuri pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, išgyvenimais ir pažeminimu, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kadangi kaltinamasis nedirba, neturi jokių santaupų, civilinius ieškinius teismas tenkina iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 298 str., 304 str., 305 str. 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. S. nukentėjusiems: G. K. - 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, L. K. - 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. G. - 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam D. K. - 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.